Neigiama rūkymo nėštumo metu įtaka gali pasireikšti ne tik vaisiui, naujagimiui, bet ir lydėti žmogų visą gyvenimą. Kartu tai yra nuo motinos priklausomas koreguojamas rizikos veiksnys, kurį galima pašalinti. Taip būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir pasekmėms. Nėštumas dažnai priverčia moteris susimąstyti ne tik apie savo, bet ir apie savo būsimo naujagimio sveikatą, todėl nėščiosios dažnai ieško pagalbos. Motinai ir būsimam kūdikiui palankiau būtų, jei moteris iš karto mestų rūkyti. Geriausias metas pradėti mesti rūkyti yra dar prieš pastojant, nes tai gali palengvinti pastojimą. Nėščiai moteriai, kuri rūko, labai svarbu visiškai nutraukti rūkymą vos tik sužinojus apie nėštumą. Jei laukiatės ir vis dar priklausote nuo tabako, būtina kuo greičiau pasitarti su savo gydytoju dėl galimų sprendimų. Moksliniai tyrimai rodo, kad 35-75 proc. Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Tabako dūmuose yra ir apie 90 vėžį sukeliančių medžiagų. Cigarečių dūmuose yra per 4 tūkst. toksiškų medžiagų, o apie 90 iš jų - kancerogeninės. Gerai žinoma, kad rūkymas kenkia tiek rūkantiems, tiek aplinkiniams. Tai ypač svarbu nėštumo metu. Nėščios moterys, kurios rūko, yra veikiamos nuodingų medžiagų, esančių cigaretėse, kurios taip pat pasiekia jų vaisių. Net jei rūkomos „tik kelios cigaretės retkarčiais“, įkvepiami ir iškvepiami dūmai gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Degant tabakui išsiskiria šimtai toksiškų junginių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip arsenas. Šios medžiagos gali pereiti placentą ir trukdyti kūdikio augimui bei vystymuisi.

Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus. Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti tabako sudedamoji dalis, taip pat labai pavojingas vaisiui. Rūkymas nėštumo metu veikia tiek moters, tiek vaisiaus organizmą. Anglies monoksidas lengvai prisijungia prie vaisiaus hemoglobino ir sunaudoja vaisiaus vitaminą B12. Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas. Nikotinas patenka į pieną, nes nikotinas išbūna organizme apie 4 valandas. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles. Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas.

Rūkymas nėštumo metu iki 2,4 kartų padidina placentos atšokos tikimybę, dėl ko prasideda gausus kraujavimas, vaisius patiria deguonies badą (hipoksiją), dėl to sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas, taip padvigubina riziką pagimdyti mažo svorio (<2500 g) naujagimį. Rūkymas nėštumo metu taip pat yra susijęs su priešlaikinio gimdymo rizika, 30 proc. didesne „kiškio lūpos“ bei „vilko gomurio“ rizika bei 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika. Pavojingas yra ne tik motinos rūkymas, bet ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma (pasyvus rūkymas). Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos. Didesnė placentos komplikacijų rizika (placentos atšokos ir placentos pirmeigos). Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir priešlaikinis gimdymas. Apsigimimai. 20-30 proc. Didesnė perinatalinės vaisiaus ir naujagimio mirties rizika (nuo 22 nėštumo sav. iki 4 sav. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Nikotinas patenka į pieną, nes nikotinas išbūna organizme apie 4 valandas.

Kaitinamajame tabake, kaip ir cigaretėse, yra nikotino. Ir nors dažnai teigiama, kad kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas už įprastas cigaretes, pasirodo vis daugiau tyrimų apie jo žalą. Vis dar sklando nemažai mitų, jog kaljanas - geresnė cigarečių alternatyva. Anaiptol: kaljano dūmuose taip pat yra daugybė kancerogeninių medžiagų, kurios gali ne tik sutrikdyti kvėpavimą, sukelti onkologines ligas, bet ir pakenkti vaisingumui ir t.t., jau nekalbant apie negrįžtamą žalą vaikeliui. Tiesa, pasyviojo rūkymo žalą lemia ir atstumas tarp rūkančiojo ir nėščiosios. Nustatyta, kad nikotinas neigiamai veikia prolaktino gamybą. Rūkančios motinos turi mažiau pieno: jo kiekis per parą gali sumažėti net iki 250 ml. Tradicinėse cigaretėse yra galybė kenksmingų medžiagų, sukeliančių įvairias sveikatos problemas, įskaitant ir vėžį. Pakeitus jas elektroninėmis, į organizmą patenkančių toksinų kiekis sumažėja, bet jaustis saugiai dėl to negalima, nes, be nikotino, elektroninėse cigaretėse yra ir kitų kenksmingų chemikalų.

Kenksmingi elektroninių cigarečių komponentai

Elektroninėse cigaretėse naudojamas skystis, pagamintas iš medžiagų, tarp kurių nemažai neištirtų chemikalų. Pagrindiniai šio skysčio komponentai - tai nikotinas, polietilenglikolis, augalinis glicerinas ir natūralios arba dirbtinės kvapiosios medžiagos. Skirtingų rūšių skystyje nikotino kiekis nevienodas. Kitaip nei daugelis mano, nikotinas nėra vienintelis žalingas elektroninių cigarečių komponentas. Nors vienuose gaminiuose chemikalų yra mažiau, o kituose daugiau, surasti tai, kas būtų saugu, beveik neįmanoma.

Nikotinas

Pagrindinis priklausomybę sukeliantis elektroninių cigarečių komponentas yra nikotinas. Nėščiai moteriai jis ypač pavojingas. Dėl jo gali padažnėti kvėpavimas, pagreitėti širdies plakimas, pakilti kraujo spaudimas. Verta žinoti, kad elektroninėse cigaretėse gali būti daugiau nikotino negu nurodyta ant etiketės. Rūkymas besilaukiant gali sutrikdyti kūdikio galvos smegenų ir plaučių vystymąsi.

Glicerinas

Glicerinas - tai bespalvis ir bekvapis elektroninių cigarečių komponentas. Nors yra laikomas viena iš saugesnių medžiagų, svarbu atminti, kad elektroninių cigarečių skysčių grynumas ir kokybė nėra testuojami. Kai kurių rūšių skystyje gali būti žalingų medžiagų, darančių neigiamą poveikį būsimam kūdikiui. Sunkieji metalai, tokie kaip švinas, alavas ir nikelis, yra vienos iš tokių medžiagų.

Kvapiosios medžiagos

Skirtingi elektroninių cigarečių gamintojai papildo savo produkciją skirtingomis kvapiosiomis medžiagomis. Jų asortimente - per 5 tūkst. kvapų, pradedant mėtų bei cinamono ir baigianti kokosų, obuolių bei vyšnių. Kai kuriuose kvapikliuose yra tokių chemikalų kaip diacetilenas, benzaldehidas ir cinamono aldehidas.

Propilenglikolis

Propilenglikolis - tai laboratorijoje sukurtas skystis, kurio dažnai galima aptikti maisto ir kosmetikos produktų sudėtyje. Ši medžiaga naudojama ir kaip dirbtinių dūmų bei rūko komponentas. Skystis gali dirginti akis ir pakenkti plaučiams. Būsimai motinai ši medžiaga ypač pavojinga. Dėl jos gali ypač komplikuotis gimdymas.

Elektroninių cigarečių keliamas pavojus nėščiajai

Elektroninės cigaretės gali nemenkai pakenkti ir būsimai gimdyvei, ir jos kūdikiui. Iš pat pradžių šie gaminiai buvo apibūdinami kaip mesti rūkyti padedančios priemonės, bet besilaukiant jomis kliautis nesaugu: rūkant elektronines cigaretes į organizmą neišvengiamai patenka nikotino ir kitų nuodingų cheminių medžiagų. Vaisių jos pasiekia per placentą, todėl žalingą poveikį, žinoma, patiria ir įsčiose bręstantis kūdikis.

FAKTAS:Dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo nikotino kiekio. Atlikti tyrimai parodė, jog e-cigarečių garai sukelia citotoksinį, t. y. ląsteles pažeidžiantį ir jų funkciją sutrikdantį poveikį, kuris gali sukelti lėtinius ir ūminius kvėpavimo sistemos susirgimus. Be to, e-cigarečių skystyje randama cheminių junginių, kurie gali skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą ir vystymąsi. Rūkant e-cigaretes kancerogeninės medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, bet ir e-cigaretės kaitiklio sistemoje, nes spiralės sudėtyje yra metalų, kurių liekanų randama ir el. cigarečių garuose. Nors el. FAKTAS:El. cigarečių pardavėjai dažnai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiems rūkyti priemonė. Kai kurie tyrimai net patvirtina, kad el. FAKTAS:El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu pašaliniu poveikiu. Ant el. cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus kiekio, to­dėl gali padidėti nikotino perdozavimo rizika. FAKTAS:El. cigarečių reklamose dažnai teigiama, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto el. cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, ap­tinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama el. FAKTAS:El. Nikotino kiekis, esantis el. cigaretėse, labai skiriasi (gali svyruoti nuo 0 iki 48 mg viename mililitre skysčio). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, ir gali skirtis net iki 20 proc. FAKTAS:El. cigarečių paklausai nuolat augant, didžiosios tabako kompanijos taip pat pradėjo gamin­ti el. cigaretes, nes šias dažnai vertina ne kaip grėsmę savo produkcijai, o kaip naują galimybę. Taba­ko kompanijos, kurios investuoja į el. cigarečių verslą, remia ir kai kuriuos mokslinius tyrimus, vertinančius el. cigarečių veiksmingumą. Neretai tabako kompanijos, siekdamos išstumti iš rinkos smulkesnius el. ciga­rečių gamintojus, savo gamybos el. FAKTAS:Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai. Jei įtraukiama per stipriai, į burną gali patekti skysčio, kuriame esantis nikotinas gali būti netyčia nuryjamas ar rezorbuotis per burnos gleivinę. Tai gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Pildant ar keičiant el. cigaretės kasetes, skystis gali išsi­lieti ant rankų. Jei skystyje yra nikotino, jis taip pat gali rezorbuotis per odą. Yra pasitaikę atvejų, kai rūkoma el. FAKTAS:Pasaulio sveikatos organizacija skatina uždrausti el. cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti el. FAKTAS:El. cigarečių skystyje randami nedideli kiekiai kenksmingų medžiagų, pvz., sidabro, geležies, aliu­minio, silikato, alavo, chromo bei nikelio dalelių. Tyrimai atskleidžia, kad el. cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie gali įspėti apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių. Pasyvus rūkymas visada kenkia vaikams, kūdikiams ir dar negimusiam vaisiui. Dūmai iš aplinkinių rūkorių yra pavojingi tiek jums, tiek jūsų kūdikiui. Tai taikoma ne tik jūsų tiesioginiam kontaktui su dūmais, bet ir aplinkiniams žmonėms. Kaip visada, kuo trumpesnė sąlytis, tuo mažesnė rizika. Pasyvus rūkymas gali rimtai pakenkti naujagimių ir artimųjų sveikatai. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga ausų uždegimais, astma ir kvėpavimo takų infekcijomis. Dėl įvairių priežasčių vaisiaus kontaktas su tabaku kenkia kūdikio sveikatai.

Pasekmės vaisiui ir naujagimiui

• Vaisiaus apsigimimų.
• Vaisiaus, naujagimio žūties 1,2 - 1,4 karto.
• Per mažo naujagimio gimimo svorio.

Labiausiai tai sąlygoja rūkymas trečiajame nėštumo trimestre. Jei moteris nustotų rūkyti šiuo laikotarpiu, vaisiaus svoris galėtų būti ir normalus. Kūdikiai, kurie nėštumo metu buvo veikiami tabako, gali gimti su abstinencijos simptomais. Vaikai, kurių mamos rūkė, visada gimsta mažesnio svorio. Kadangi mamos kraujas yra apnuodytas nikotinu, ji gauna mažiau deguonies, o deguonies trūkumą nuolat patiria ir besivystantis kūdikis. Tuomet sutrinka naujagimio aprūpinimas maisto medžiagomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad rūkymas turi įtakos kūdikio svorio augimui. Tad verta stebėti, ar žindantis kūdikis, kurio mama rūko, normaliai priauga svorio. Per mažą svorį, gimus kūdikiui, galima atstatyti. O ar yra moksliškai pagrįstas ilgalaikis neigiamas rūkymo poveikis kūdikiui? Ypač svarbu paminėti perinatalinį mirtingumą - tai yra kūdikių mirtingumas nuo 22 nėštumo savaitės iki savaitės po gimimo. Jo rizika rūkančioms moterims išauga net iki 150 proc. Dar viena rūkymo pasekmė - augimo atsilikimas gimdoje. Rūkančių moterų kūdikiai sveria apie 150-200 g mažiau, lyginant su nerūkančiomis. Nepaaiškintos kūdikio mirties sindromas - padidėja rizika ir tai svarbu ne tik, jei moteris buvo rūkanti prieš nėštumą ar nėštumo metu, bet ir jei rūkantis yra jos partneris ar šeimos nariai. Rūkančių mamų vaikams didėja nutukimo ir antro tipo cukrinio diabeto rizika, kraujospūdžio - hipertenzijos. Kūdikiams, kurių mamos rūkė, yra mažesnis gero cholesterolio kiekis, kuris ateityje apsaugo nuo širdies kraujagyslių ligų. Didėja hospitalizacijos dažnis, o tai reiškia, kad tie vaikučiai, kurių mamos, tėčiai ar kiti šeimos nariai rūkė, dažnis patekti į ligoninę yra didesnis, jie dažniau suserga imuninėmis ligomis, artritu, bronchų astma. Jie dažniau turi elgesio sutrikimų, jiems sunkiau sukoncentruoti dėmesį, gali turėti mokymosi sunkumų. Visa tai susiję su tuo, kad nikotinas ir kitos medžiagos labai veikia vaisiaus nervų sistemą, išreguliuoja neurotransmiterius, kurie atsakingi už nuotaiką, emocijas. Vėliau mes dėl jų trūkumo susergame arba tampame jautresni stresui, nerimui ir depresijai. Taip, yra įrodymų, jog rūkančių tėvų vaikai turi didesnį šansą patys vėliau turėti priklausomybę nuo nikotino. Be to, konsultuodami rūkančias mamas paaiškiname, kad vaikas gauna nikotino ir gimęs gali būti labai neramus, dirglus, nes patiria abstinenciją. Tėvai patiria stiprų stresą, nes nesupranta, kodėl kūdikis yra neramus.

Rūkymo poveikis žindymui

Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas neigiamai veikia ir žindymą. Tai pasireiškia mažesniu išsiskiriančio pieno kiekiu, mažesniu jo maistingumu ir trumpesne žindymo trukme. Nikotinas slopina prolaktino gamybą. Rūkančioms ir krūtimi maitinančioms moterims paros pieno gamyba sumažėja 200-250 ml. Rūkančių motinų piene randama mažiau lipidų negu nerūkančių. Nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Vaikas būna neramesnis. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Nors mama rūko atokiau nuo kūdikio, nikotinas ir kiti kenksmingi toksinai kaupiasi ore, mamos organizme ir piene, įsigeria į drabužius. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad krūtimi maitinami kūdikiai, net jei jų mamos nemeta rūkyti, vis tiek patiria mažesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis, nei dirbtinai (t. y. pieno mišiniais) maitinami kūdikiai. Mesti rūkyti - bene pats svarbiausias žingsnis, jei norite iš tiesų apsaugoti savo ir savo šeimos sveikatą. Jeigu jums sunku mesti rūkyti, svarbu nenutraukti žindymo, bet dėti visas pastangas, kad sumažintumėte neigiamą poveikį kūdikiui. Žindančiai mamai rūkant, nikotino kiekis jos kraujyje ir piene iš pradžių didėja, o laikui bėgant pradeda mažėti. Be to, iškvepiamo anglies monoksido kiekis žymiai padidėja pirmąją valandą po rūkymo (tiesa, nedidelius jo kiekius rūkanti mama iškvepia dar 24 valandas). Taigi, rūkant iškart po maitinimo nikotino kiekis piene sumažės, vėliau vėl žindomas kūdikis įkvėps mažiau anglies monoksido. Praėjus maždaug 90 min. po rūkymo mamos kraujyje ir piene nikotino sumažėja maždaug perpus.

Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė, negu per žindančios motinos pieną, pas kūdikį ateina per orą - su cigaretės dūmais. Nikotino įsisavinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir didesnis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose: 2,7 kartų daugiau, negu dūmuose, kuriuos iš cigaretės per filtrą įkvepia rūkantysis, ten yra nikotino, 2,5 kartų daugiau anglies monoksido ir 3,4 kartų daugiau kancerogeno benzpireno. Rūkančių tėvų kūdikiai kelis kartus dažniau serga ausų uždegimu, pneumonija, bronchiolitu, bronchų astma ir kitomis alerginėmis ligomis.

Tyrimais nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujyje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Nikotinas, esantis rūkančios matinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Motinų, rūkiusių iki maitinimo, kūdikiai miegojo vidutiniškai 37%. trumpiau. Nikotinas mažina prolaktino, hormono, stimuliuojančio pieno atsiradimą, gamybą organizme. Rūkančių moterų pieno mažėja sparčiau. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Yra žinoma, kad bent pirmąsias 24 savaites maitinimas krūtimi yra nepaprastai svarbus kūdikio sveikatai.

Pagalba metantiems rūkyti

Jei jums sunku mesti rūkyti, svarbu nenutraukti žindymo, bet dėti visas pastangas, kad sumažintumėte neigiamą poveikį kūdikiui. Nėštumą galima išnaudoti tam, kad moteris mestų rūkyti sėkmingai. Pirmo pasirinkimo priemonė rūkančiai moteriai yra kognityvinė elgesio terapija. Psichologas moko, kaip keisti su rūkymu susijusias mintis ir didinti motyvaciją nerūkyti. Ypač pabrėžiama, kad mitas, jog dvi ar penkios cigaretės, kas vadinama lengvu rūkymu, nieko blogo nepadarys. Nėra saugios rūkymo dozės nėštumo metu. Antra priemonė, kurią rekomenduoja specialistai - medicininės paskirties nikotinas: pleistrai, kramtomos gumos, purkštukai. Tai reiškia, kad jei moteris nemeta vien su psichologine pagalba, jos fizinė priklausomybė yra stipri, jai reikia naudoti medicininės paskirties nikotiną. Įrodyta, kad švarus nikotinas, kuris per šias priemones veikia lėtai, nedaro įtakos mažo kūdikio svoriui, nesukelia persileidimo rizikos. Tiesa, jis gali turėti įtakos smegenų vystymuisi, bet nesukelia pavojingos nėščiosios ar vaisiaus patologijos. Mesti rūkyti gali padėti ne tik įvairios terapijos, išmaniųjų telefonų programėlės, specializuota literatūra ir pan., bet ir tam skirti produktai (pavyzdžiui, nikotino guma ar pastilės). Jei įsigijote mesti rūkyti padedančių priemonių su nikotinu, naudokite jas iškart po maitinimo, kad prieš pat žindymą nikotino kiekis kraujyje spėtų sumažėti. Transderminiai nikotino pleistrai nuolat aprūpina organizmą nikotinu, todėl jo kiekis kraujyje ir piene išlieka pastovus. Tačiau nikotino lygis bus kur kas mažesnis, nei rūkant įprastas cigaretes. Žindančioms mamoms, kurios vartoja mesti rūkyti padedančius medikamentus, negalima vėl pradėti rūkyti. Emocinis palaikymas yra labai svarbus siekiant sėkmingai mesti rūkyti, ypač nėštumo metu, kai emociniai pokyčiai gali būti stiprūs. Pasidalykite savo tikslu su partneriu, vaikais, draugais ar šeima, kad jie galėtų palaikyti jus viso proceso metu. Labai svarbu nejausti vienatės šiuo laikotarpiu.

Galėtume vertinti kaip pasyvaus rūkymo žalą, kadangi vaikas yra aplinkoje, kurioje rūkoma. Yra įrodyta, kad 3-5 metrų atstumu esantys žmonės nuo rūkančiųjų nesvarbu ar lauke, ar viduje, jau gauna pasyvaus rūkymo žalą. Norint jo išvengti reikėtų stovėti bent 9 metrų atstumu. Be to, dabar dar akcentuojama tretinio rūkymo žala. Kancerogeninės dalelės išlieka rūkančio žmogaus plaukuose, seilėse, drabužiuose. Jei vaikai turi su tokiu žmogumi kontaktą, tai traktuojama kaip tretinis rūkymas, kuris taip pat yra žalingas. Pagrindinė žinutė yra ta, kad rūkymas gali sukelti didžiulę riziką tiek motinos, tiek vaiko sveikatai. Verta apsispręsti ir dėti pastangas - keisti savo elgesį ir mintis bei išnaudoti nėštumą kaip galimybę neberūkyti. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas lygiai taip pat, kaip įprastose cigaretėse esantis nikotinas, sukelia priklausomybę. O kur dar elektroninių cigarečių garų ir kvapiųjų medžiagų poveikis. Specialistė G. Balinskienė pabrėžė cheminės medžiagos diacetilo, kuris yra viena iš elektroninėse cigaretėse naudojamų kavpiųjų medžiagų, poveikį. Ši medžiaga įėjo į medicinos istoriją kaip kaltininkas ligos, vadinamos popcorn lung. Žinoma, kad netgi nerūkantysis, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą, nes iškvėptuose garuose yra nikotina, sunkiųjų metalų, smulkiųjų dalelių. O jeigu šalia yra vaikai, tai jie patiria tokį pati poveikį, lyg rūkytų patys, tik mažesnėmis dozėmis.

Kiekvienais metais rūkymas pražudo daugiau nei pusę savo vartotojų - miršta daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Daugiau nei septyni milijonai mirčių yra dėl tiesioginio tabako vartojimo rūkant, o maždaug 1,2 milijono žmonių miršta nuo netiesioginio tabako dūmų poveikio. Rūkymas neišvengiamai daro įtaką ir ekonomikai, kai dėl tabako sukeliamų problemų žmonės praranda produktyvumą, pašlyja sveikata. Rūkymo žala naujai atsispindi ir COVID-19 pandemijos akistatoje. Tyrimai rodo, kad pandemijos metu rūkantys žmonės susiduria su sunkesniais COVID-19 simptomais bei dėl to jiems tenka dažniau gultis į ligoninę. 29 % rūkančiųjų nurodė jaučiantys daugiau nei penkis viruso simptomus, o net 50 % nurodė jaučiantys daugiau nei dešimt viruso simptomų, įskaitant kvapo, skonio praradimą, viduriavimą, nuovargį, sumišimą bei raumenų skausmą.

tags: #nikotino #poveikis #nesciosios #endokrininei #sistemai

• Kelias į prasmę ir pilnatvę
• Kaip sulėtinti tempą
• VšĮ "Vaikų kiemelis"
• Parama vaikams „Gilės“ namuose
• Unikali dovana krikštynoms