Muzika - neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, tai specifinis žmonių bendravimo būdas ir procesas. Muzikos svarba labai didelė ir įvairi. Muziką pagimdė žmogaus poreikis grožiui, meniniams pergyvenimams, noras gėrėtis ir džiaugtis. Tačiau muzika ne tik tenkina žmogaus poreikius, ji turi nepaprastai didelę reikšmę ir jo auklėjimui, estetinių pažiūrų, jausmų, meninio skonio ugdymui, dvasiniam turtinimui, asmenybės formavimuisi. Gera, tikrai meniška muzika taurina žmogų, ugdo jį morališkai, doroviškai, lavina vaizduotę, atmintį, moko dvasiškai susikaupti, įsigilinti į savo vidinį pasaulį, į gyvenimą žiūrėti kūrybiškai, gėrėtis ir džiaugtis, skatina būti geresniu.
Muzikos nauda
Muzika ne tik auklėja, bet ir lavina žmogų. Muzikavimas, kokia bebūtų jo forma, reikalauja tikslios reakcijos, mąstymo, judesių koordinacijos. Nėra nė vienos disciplinos, kuri taip idealiai tiksliai mokytų suvokti laiko trukmę, garsų aukštį, tūkstančius garsų spalvų, dinaminę jų įvairovę. Tai žmogų daro jautresnį, pastabesnį kasdieniniame gyvenime, moko susikaupti, įsiklausyti į subtiliausius gamtos ir gyvenimo reiškinius, nepraeiti abejingai pro mus supantį nepaprastai įvairų ir spalvingų garsų pasaulį. Pagaliau pats brangiausias žmogaus turtas yra balsas, o dainavimas ypač jį lavina, stiprina, ugdo gražią ir melodingą kasdieninę kalbą.
Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Vyrauja požiūris, kad neturintiems talento neverta net pradėti. Bet pradėti visada verta. Kuo anksčiau - tuo geriau. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Smegenis stimuliuoja vien tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus. Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja. Mokslininkų nustatyta, kad menas daro įtaką įvairiais lygmenimis : fiziologiniu (pastebimi širdies, kvėpavimo, ir kiti pokyčiai, psichologiniu socialiniu ir dvasiniu požiūriu. Mokslininkai įsitikino, kad muzika padeda susikoncentruoti ir susitelkti, įveikti sunkius gyvenimo etapus, pasiruošti svarbiems egzaminams bei atsikratyti streso. Ne vienas tyrimas yra įrodęs, kad klausantis muzikos yra veikiamos net kelios smegenų sritys, atsakingos už atmintį ir vaizduotę.
Psichologijos profesorė Victoria Williamson sako: „Mūsų organizmas įvairiai reaguoja į muziką. Tyrimai įrodė, kad muzika žmogui atneša tik naudą. Pavyzdžiui, neseniai Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp muzikos ir tos smegenų dalies, kuri suteikia malonumą valgant ar mylintis. Muzika yra efektyvus vaistas žmonėms, kenčiantiems nuo protinių sutrikimų. B. O‘Connel sako: „Muzikos terapija labai paplitusi gydant protinius susirgimus. Ji turi gydomųjų savybių. Dažnai pasirodo straipsniai ir apie tai, kaip teigiamai klasikinė muzika veikia naujagimius. Įrodyta, kad vaikai, kurie nėštumo metu nuolat girdėjo muziką, vėliau turi muzikinių gabumų, būna linkę tiek į humanitarinius, tiek į tiksliuosius mokslus. Muzikos terapija naudinga daugeliu aspektų. Visų pirma paciento atsipalaidavimu, tiek teigiamų, tiek nelabai prisiminimų sužadinimu, emociniu ir fiziniu asmens aktyvinimu, savistabos žadinimu, savo vertės ir pasitikėjimo skatinimu. Žinomas ir relaksacinis muzikos poveikis žmogaus organizmui, kai susireguliuoja širdies veikla, kraujospūdis, kūno temperatūra.
Kaip sudominti vaiką muzika
Vos gimus kūdikiui tėvai pradeda rūpintis ne tik gero darželio, mokyklos paieškomis. Atžalų auklėjimu besidomintys gimdytojai jau nuo pirmųjų vaiko dienų stengiasi visapusiškai ugdyti jo meninį ir estetinį pojūtį, lavinti jį fiziškai. Tokį tempą diktuoja laikas. Japonijoje mažųjų meniniai, muzikiniai gabumai ugdomi nuo metų dvejų. Ir tai visiškai normalus dalykas. Lietuvoje taip pat populiarėja ankstyvas ugdymas. Tarkim, į džiazo mokyklą priimame vaikus nuo ketverių metų. Šiemet pirmą kartą per visą mokyklos gyvavimo istoriją sulaukėme tokio gausaus mažiausiųjų būrio. Kai kurie tėvai atvedė trejų metų pyplius, tvirtindami, kad jų atžalos noriai dainuoja, muša ritmą. Puiku, kad šeima stebi vaiko polinkius, gebėjimus ir imasi juos ugdyti. Dirbti su mažiukais tikrai nėra lengva - jie negali išlikti dėmesingi ilgesnį laiką, nori žaisti, dūkti, greitai pavargsta ar net suirzta. Todėl pamokos vyksta kur kas trumpesnės nei įprasta, jose daug žaidimų elementų, toks savotiškas muzikos pradžiamokslis. Svarbu mažąjį sudominti gera muzika, neišgąsdinti jo. Taip, tai svarbiausia, norint atskleisti talentą ir pasiekti aukštų rezultatų. Darbas ir metodika - tik vėliau. Vaiko susižavėjimas, susidomėjimas muzika suteikia didžiausią impulsą jam toliau tobulėti.
Kiekviename mūsų slypi didžiulis potencialas. Laiku jį apčiuopti, įžiebti motyvaciją ir ją puoselėti reikalingas mokytojas. Tai, ko gero, yra vienintelis šansas, kad vaikas susidomėtų. Po to būna tokių juokingų dalykų, kad vaikas namie visai negroja ir nieko nesimoko, bet labai nori eiti pas mokytoją groti, nes pas ją smagu ir įdomu. Tu „pakabini“ tą vaiką emociškai, jam smagu tiesiog su tavimi bendrauti. Tuomet tu tuo pasinaudoji ir bandai pasiekti kažkokį rezultatą. Mano manymu, mažas vaikas viską daro dėl kažko. Jis dar negali turėti tos vidinės motyvacijos ir suvokti, kad visa tai daro sau: krauna bagažą, kaupia žinias ir visa kita. Pakankamai protingi tėvai formuoja savo vaikams tokį supratimą. Jau įrodyta teoriškai, kad reikalinga ta tikroji, vidinė motyvacija, nes tas stengimasis dėl tėvų ir dėl mokytojų yra laikinas ir kada nors baigiasi. Jeigu neatsiras vidinė motyvacija, tai anksčiau ar vėliau tas vaikas ims protestuoti prieš mokymąsi.
Mokykloje vaikams, kuriems nuo mažų dienų buvo ugdomas muzikinis ugdymas, yra taip pat lengviau, nes yra išlavinta atmintis, atsakingumas, pareigingumas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas
Muzikinė vaiko veikla - aktyvus, specifinis vaiko santykis su muzika, skatinantis tam tikrus vidinius procesus. Muzikinė veikla yra viena iš svarbiausių kultūros sričių, kur susilieja fantazija ir realybė, tai, kas išmokta, ir tai kas paties sukurta. Esminiai ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslai yra „įauginti“ vaiką į tautos muzikinę kultūrą, pratinti jį prie didžiosios muzikos, lavinant muzikinius gabumus, mokėjimus, įgūdžius, formuojant estetinį muzikos suvokimą, gerą muzikinį skonį.
Ikimokyklinė pedagogika aiškiai apibrėžia vaikų muzikinę veiklą, jos rūšis: muzikos klausymas, dainavimas, ritmika, muzikos kūryba, grojimas, muzikos „kalba“. Viena svarbiausių sėkmingos ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės kultūros ugdymo sąlygų yra individualus kiekvieno vaiko psichofizinių muzikos suvokimo ir atlikimo galimybių pažinimas. Atliekant muziką svarbiausia žinoti fizines vaikų galias: balso diapazonus, kvėpavimą, ausies būgnelio, judesių raidos ypatumus, dikciją ir artikuliaciją.
Lietuvoje yra ištyrinėta vaikų balso raida, kvėpavimas dainuojant, dikcija ir artikuliacija (V. Budrienė, A. Katinienė, V. Mitrikas, A. Patamsis); judesiai dainuojant, šokant (A. Vaičienė, K. Linkevičius, A. Katinienė). Tyrimai padėjo nustatyti, kad vaikų balsų diapazonai yra siauri ir labai skirtingi, todėl pradiniame dainavimo mokymo etape, siekiant tikslios intonacijos, naudotinos tik mažos apimties dainelės. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu ne tik balsus lavinti, bet ir juos saugoti. Laringoskopinė vaikų balsų apžiūra parodė, kad po ilgesnio dainavimo jų balso stygos parausta, vaikai jaučia perštėjimą gerklėje. Be pertraukos vaikai gali dainuoti nekenkdami balsui apie 8 - 9 minutes. Vaikų kvėpavimo dainuojant tyrimas padėjo atskleisti tai, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai dainuodami naudojasi tais pačiais kvėpavimo tipais kaip ir suaugusieji: viršutiniu, vidutiniu, žemutiniu ir mišriu (pagal R. Hiusoną). Šiais kvėpavimo tipais jie naudojasi ne tik dainuodami, bet ir kalbėdami. Tai leidžia teigti, jog jie naudojasi natūraliu, įgimtu kvėpavimu. Analizuojant duomenis paaiškėjo, kad skambesni tų vaikų balsai, kurie dainuodami naudojasi žemutiniu ir mišriu tipais. Taip yra ir su suaugusių dainininkų balsų skambumu. Be to, pastebėta, kad dauguma vaikų gali nesunkiai padainuoti neatsikvėpdami dviejų taktų lėtesnio ir keturių taktų greitesnio tempo dainų frazes.
Ikimokyklinis amžius yra tas periodas, kada žmogus gali pasiekti aukščiausią muzikinių gabumų išsivystymo lygį. Amerikiečių muzikas ir psichologas E. Gordonas teigia, jog muzikiniai gabumai lavėja tik iki devynerių metų. Vėliau jie stabilizuojasi ir lavėja tik gebėjimai, kurie reikalauja iš žmogaus didelių valios pastangų.
Tėvai, kurie yra neabejingi savo vaikų ateitimi, turi nuo mažų dienų stengtis, kad jiems būtų ugdomas muzikinis ugdymas. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga tam yra tinkamiausia vieta. Čia dirba specialistai, kurie puikiai mato vaikų sugebėjimus ir padeda jiems vystytis toliau.
Muzikos valandėlės funkcija
Muzikos valandėlė - pagrindinė veiklos priemonė, kurios metu ugdomi vaikų muzikiniai gebėjimai, formuojami bendros kultūros pagrindai. Ją sudaro daug komponentų: dainavimas, muzikos klausymas, ritmika, muzikos „kalbos“ pradmenys, grojimas muzikos instrumentais, muzikinė kūryba, didaktiniai muzikos žaidimai. Ši muzikinės veiklos įvairovė muzikos valandėlės metu pedagogams leidžia ją įvairiai traktuoti. Tai priklauso nuo pedagogo meistriškumo, profesinio pasirengimo. Svarbiausia, kad pedagogas skatintų vaikų kūrybiškumą, teigiamas emocijas. Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Tai draminio pobūdžio veikla, kurios metu viena tema jungia įvairias meno rūšis, kartais įpinami gamtos, aplinkos pažinimo, sporto, sveiko gyvenimo būdo propagavimo, saugaus eismo, matematikos ir kt. elementai. Tokioms valandėlėms labiau turi pasiruošti pati pedagogė: susidaryti planelį, apgalvoti medžiagą, kuri bus teikiama vaikams, eilėraščiai, dainos, rateliai, žaidimai, smulkioji tautosaka ir, žinoma, pačios pedagogės komentarai.
Vaikų darželiuose įsitvirtino ir kitos formos, kaip antai: muzikos integravimas į kitą veiklą, individuali muzikos valandėlė ir koncertinė veikla. Vaikai pratinami pajausti, suprasti estetinius, meninius bendrumus tarp muzikos ir kitų meno rūšių bei jų ryšį su vaiku supančiu pasauliu. Labiausiai tinkama ugdymo priemonė yra etnomuzika. Ji tinka ir muzikos integravimui į kitą vaikų veiklą. Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms jau kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Šių valandėlių dėka vaikai geriau susipažįsta su etno muzika. Tai labai svarbu norint vaiką nuo mažens pratinti prie mūsų senolių paliktų vertybių. Muzikinių valandėlių tikslas bet kokiais būdais ir priemonėmis skatinti vaikų interesus muzikai. Muzikinė veikla turi teikti vaikams džiaugsmą.
Muzikos mokymo ir mokymosi metodai
Metodas - tai „sistema veiksmų, būdų tikslui pasiekti“. Mokslo metodas - tai tiesos radimo kelias, grindžiamas loginiu protavimu, tyrimu. Pedagogikojemetodu laikoma mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema, kuria riamentis pasiekiami ugdymo tikslai. Muzikos mokymo metodu vadintina mokytojo ir mokinių veiklos būdų sistema, padedanti mokiniams ugdytis muzikinę kultūrą. Čia metodo sąvoka vartojama konceptualiaprasme, kuri reiškia tam tikrą muzikinio ugdymo kelią, pagrįstą muzikos mokymo formų ir grandžių visuma. Tai platus muzikinio ugdymo metodo supratimas, šia prasme jis dažnai siejamas su muzikos mokymo koncepcijos kūrėjo vardu (pvz, Z. Kodajaus, Š.Suzuki‘o ir kt.).
Vaizdinis metodas daugiausia naudojamas supažindinant vaikus su nauju muzikos kūriniu. Tai muzikos kūrinio, skirto klausymui, naujos dainos, ratelio, šokio judesių, pjesės demonstravimas, atliekant pačiam mokytojui arba pasinaudojant įrašais. Vaizdinis muzikos suvokimas. Šio percepcijos būdo atstovų pasisakymuose nėra tų požymių, kurie buvo būdingi intelektualiai vaizdiniam muzikos pažinimui. Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad tokiam suvokimui nereikalingi žmogaus protiniai sugebėjimai, ne, intelektas čia taip pat vaidina, kaip jau minėta, labai svarbų vaidmenį, tik šių klausytojų mąstyme vyrauja įvairių asociacijų sukelti vaizdiniai. Šiuose gausiuose vaizdiniuose, kurie neleidžia nurodyti bent kokio skirtumą klausytojų muzikos pažinimo, nėra pateikta nė m...
Darželio muzikinėje veikloje ypač plačiai naudojamas metodas - žaidimas. Sudarant specialius didaktinius žaidimus, perteikiamos muzikinės, estetinės žinios, lavinami įgūdžiai. Kaip žinia, ikimokyklinio amžiaus vaiko dar nedomina jo veiklos rezultatas. Svarbiausia jam - veiksmai, kurie atliekami muzikinėje veikloje. Tačiau tie veiksmai turi būti patrauklūs. Suprantama, kad muzikinėje veikloje ne visi veiksmai vaikams įdomūs, ypač kai reikia įtvirtinti tam tikrus įgūdžius. Pradinėje muzikinėje veikloje, kol neišlavinta vaiko valia, visai nepriimtini bet kokie prievartos metodai, todėl muzikos mokytojas sugalvoja įvairių žaidimų situacijų, kad patrauktų vaikų dėmesį ir pasiektų tikslą.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo motyvacija yra aktuali tiek muzikos pedagogui, tiek ir vaikų tėvams, kurie vaiką lavina ir muzikine prasme. Muzikinio ugdymo pedagogai darželyje susiduria su įvairiomis problemomis: didelėmis vaikų grupėmis, vaikų išskirstymu į grupes pagal amžių, individualiomis kiekvieno vaiko charakterio savybėmis, įgimtais muzikiniais gabumais arba jų nebuvimu, kuriuos reikia derinti su kitų vaikų asmenybėmis. Nuo vaikų muzikinio ugdymo ikimokykliniame amžiuje priklauso vaikų kūrybiškumas ateityje. Jeigu vaikas buvo netinkamai ugdomas darželyje, tai jo kūrybiškumas gali būti užslopintas. Pedagogas darželyje turėtų pastebėti vaiko muzikinius sugebėjimus, vaiko norą muzikuoti ir domėtis muzika.
Remiantis literatūros šaltiniais ir praktika, buvo sudaryta muzikinių užsiėmimų programa ikimokyklinio amžiaus vaikams. Programa suskirstyta į tris amžiaus grupes: 2-3 metų amžiaus vaikams, 4-5 metų amžiaus vaikams ir 6-erių metų amžiaus vaikams.
Straipsnyje aptariamos vaikų muzikinio ugdymo organizavimo galimybės remiantis laisvojo ugdymo paradigmos idėjomis, aptarti svarbiausi metodiniai ugdomojo muzikinio darbo aspektai ir principai. Siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką vaiko ūgčiai daro laisvojo ugdymo pedagogikos principais paremtų metodų taikymas, buvo atlikta interviu apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad vaikai, kuriems buvo taikomi šie metodai, muzikinio ugdymo procese jaučiasi saugūs, jų kūrybinė raiška bei muzikiniai gebėjimai pozityviai atsiskleidžia ir vystosi atsižvelgiant į jų individualius asmenybės poreikius. Laisvojo ugdymo principais paremti metodai ir autorės pedagoginės įžvalgos aprašomos ir pristatomos šiame straipsnyje.
tags: #jankauskiene #r #2009 #ikimokyklinio #muzikinio #ugdymo
