Pirmasis gyvenimo mėnuo po gimimo - pats pažeidžiamiausias naujagimio laikotarpis. Jis patenka į visiškai naują aplinką ir turi prie jos prisitaikyti. Sveiko išnešioto naujagimio svoris paprastai svyruoja nuo 2500 iki 4200 g, o ūgis siekia 48-56 cm. Dažnai naujagimiai atrodo putlūs dėl poodinio riebalinio audinio kaupimosi skruostuose, nosies kraštuose, sprando ir dilbių srityse. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas yra apvalus, o jo centre matoma bambutė su virkštelės liekana. Gimdymo metu dėl spaudimo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, kurios gali išlikti pastebimos iki metų.
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę) ir jo širdis plaka du kartus greičiau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Jo galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė ir dažnai būna pailga dėl spaudimo gimdymo metu, tačiau ši forma vėliau kinta. Kaklo raumenys yra ploni, todėl galvytės jis nenulaiko ir pirmuosius tris gyvenimo mėnesius ją būtina prilaikyti. Galvytė gali būti plika arba apaugusi švelniais plaukučiais. Ant galvos kartais pastebimas baltas pleiskanų luobas, kurio patiems šalinti nereikėtų.
Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai. Naujagimio nosytė, kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angos. Naujagimių oda gali būti skirtinga: lygi, storoka, rausva arba plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plika, ypač vokų ir kaklo srityse, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia, oda dažnai parausta ir išryškėja kraujagyslės. Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi, nes blogiau aprūpinama krauju, tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros gali būti pūkelių, kurie vėliau savaime išnyksta. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - tai atsitinka dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, o odos spalva normalizuojasi, kai kūdikis pajudina rankytes ir kojytes.
Naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą, per odą jis jaučia šilumą, šaltį, minkštumą ir kietumą. Jį ramina prisilietimas prie motinos kūno, o pasitenkinimą jis pajunta žįsdamas.
Regėjimas vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Teigiama, kad akių spalvai daugiausia įtakos turi genai - jei vieno tėvų akys tamsios, o kito šviesios, trys iš keturių atvejų, kad mažylio akys bus tamsios. Šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl svarbu saugoti mažylio akis nuo ryškių saulės spindulių.
Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme gali pastebėti raudoną dėmelę - tai nuo padidėjusio spaudimo gimdymo metu iš mažytės gyslelės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerks reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti.
Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai, tokius jis girdėjo motinos pilve, pavyzdžiui, širdies plakimą. Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti.
Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti: paguldyti ant pilvo jie pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti, mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį.
Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą. Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve.
Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą, koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradeda eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas.
Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus. Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę, jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną, mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve.
Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų, tačiau greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml. Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas gali nudažyti sauskelnes oranžinės spalvos atspalviais. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno. Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto, jis gali tuštintis rečiau.
Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Jie dažnai būna neaktyvūs, nejudrūs, turi mažiau jėgų, jų oda rožinė, matomos poodžio venos. Neišnešioti naujagimiai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais. Jie maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja per 2-4 mėnesius. Nors mažylio protinė branda gali atsilikti 3-4 mėnesiais, tačiau vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Kelią mažakraujystei užkirsti galima laiku atlikus kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę, jie dažniau serga rachitu.
Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės. Jo oda blyški, nėra pūkinio dangalo, dažnai gimsta su ilgais nagučiais ir plaukais, oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti.
Nors tikslių priežasčių naujagimio skausmams (pilvo diegliams) nėra žinoma, manoma, kad įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai verkia ir riečiasi - gali būti, kad jam skauda pilvuką. Kaip numalšinti šiuos skausmus, vieno recepto nėra, tinkamiausią pasirenka pats mažylis.
Pirmosios 70 minučių po gimimo yra itin svarbios. Naujagimis atsipalaiduoja, bando atsimerkti, domisi aplinka, ieško krūties ir pradeda žįsti. Šis procesas yra instinktyvus, tačiau žindymas greitai tampa išmoktu elgesiu. Idealu, kai kūdikiui niekas netrukdo šiuo laikotarpiu. Mamai pamatyti, kaip jos naujagimis susiranda krūtį pats, yra neįkainojama patirtis.
Lietuvoje 2017 metais tik 32 procentai naujagimių ir jų mamų patyrė valandą ar daugiau nepertraukiamą odos kontaktą. Naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčiose ligoninėse šis procentas šiek tiek didesnis.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, labai kaloringas ir sotus.
Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties.
Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam atsirūgti.
Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau nei maitinami mišiniais.
Kūdikių diegliai arba kolikos - būklė, kai kūdikis ilgiau nei 3 val. per parą verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu verksmu. Verkiant prisiryja oro, pučia pilvą. Tėvams nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, gerai valgo ir auga.
Kitos stipraus verksmo priežastys gali būti alkis, skausmas, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis, padidėjęs jautrumas maistui. Jei kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, būtina kreiptis į gydytoją.
Nuo pat pirmos gyvenimo dienos svarbiausi dalykai yra prisirišimas ir pasitikėjimas. Jūsų ramus, užtikrinantis balsas suteikia saugumo. Kai vaikui šypsotės, kalbate su juo, jūsų veidas ir balsas tampa atpažįstamu nusiraminimo ir jaukumo šaltiniu. Jeigu tinkamai tenkinate vaiko poreikius - pamaitinate, kai jis alkanas, nuraminate, kai išsigandęs, sušildote, kai sušalęs, - kūdikis jaučiasi saugus ir gali pasitikėti jumis bei supančiu pasauliu.
Kaip padėti vaikui atsiskleisti?
- Kuo daugiau kalbėkite su kūdikiu, lieskite, glamonėkite, sūpuokite, dainuokite.
- Entuziastingai reaguokite į vaiko skleidžiamus garsus, veido mimikas, kartokite juos ir palaukite, kol vaikas vėl ką nors „pasakys“.
- Negailėkite mažyliui bučinių, apkabinimų, paglostymų.
- Visada sureaguokite į naujagimio verksmą.
- Stenkitės suprasti, ko kūdikiui reikia, ir būtent tai suteikti.
Prasideda tyrinėjimo metas, kai vaikas bando pats pasiekti daiktus, juos čiupinėti ir išnagrinėti. Jūs galite skatinti pažinimo procesą reaguodami į vaiko atradimus, dalyvaudami jo žaidimuose ir leisdami jam tyrinėti aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų žaislų, daiktų, kurie galėtų padėti jam lavintis. Jam bus įdomios įvairios spalvos, formos.
Rekomendacijos tėvams:
- Suteikite vaikui galimybių išbandyti savo jėgas, kurti ir lavintis. Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų įvairių formų, dydžių, spalvų, jo amžiui tinkamų žaislų, žaidimų.
- Taip pat vaikui įdomūs ir buityje naudojami daiktai, pvz.: mediniai šaukštai, plastikiniai indai, puodeliai.
- Mažylis bandys pasiekti viską, ką mato. Tad labai svarbu namus paruošti taip, kad jis galėtų saugiai žaisti.
- Kalbėkitės su vaiku ir reaguokite į jo skleidžiamus garsus. Tai padeda mokytis socialinių kalbos ir bendravimo aspektų. Kartokite vaiko skleidžiamus garsus, įterpkite naujų garsų bei paprastų žodžių.
- Supažindinkite mažylį su knygomis. Patartina skaityti kiekvieną dieną. Kai skaitote, įvardinkite objektų, žmonių, gyvūnų pavadinimus ir parodykite juos paveikslėlyje, pademonstruokite, kokius garsus jie skleidžia. Parinkite paprastas knygas, kuriose yra daug nesudėtingų paveikslėlių.
Gali prasidėti atsiskyrimo nerimas. Kūdikis gali sunerimti, pamatęs jam nepažįstamą žmogų, pasilikęs su aukle, ar kai jūs tiesiog išeinate trumpam į kitą kambarį. Tai yra normalus elgesys šiame raidos etape. Svarbu vaikui pasakyti bei parodyti, kad jūsų išsiskyrimas yra laikinas.
Kūdikio raidos etapai (nuo gimimo iki vienerių metų):
1 mėnuo
Naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni.
2 mėnuo
Kūdikis patobulino socialinius, emocinius gebėjimus. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones.
3 mėnuo
Mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus žmones reaguoja visu kūnu. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis.
4 mėnuo
Kūdikis suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis.
5 mėnuo
Vaikelis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gerai pažįsta žmones, o nepažįstamais nepasitiki. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą. Tėvai turi įvertinti mažylio aplinką, ar ji saugi.
6 mėnuo
Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius.
7 mėnuo
Mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais. Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir pasiimti šalia esantį žaislą.
8 mėnuo
Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę. Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos.
9 mėnuo
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus.
10 mėnuo
Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį.
11 mėnuo
Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs. Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų.
12 mėnuo
Pirmieji mažojo žmogučio žingsniai. Kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Atsistoja pats, sulenkia kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Daugiau veiksmų atlieka viena ranka.
Kokie yra kūdikio mėnesiniai etapai? Kaip turėtų augti kūdikis?
Sveikiname susilaukus mažylio! Įsiklausykite bei patenkinkite naujagimio poreikius, tačiau nepamirškite ir savęs. Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis. Naujagimis turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Paprastai naujagimis žinda bent 10 minučių.
Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikyti pieno gamybą skatinantį režimą. Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti.
Maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu. Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Sunerimti reikia, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti arba vėlai.
Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
tags: #naujagimis #iki #kada
