Kiekvienas naujagimis yra unikalus, tačiau egzistuoja bendros gairės, padedančios tėvams suprasti, ar jų kūdikis gauna pakankamai maisto ir ar tinkamai funkcionuoja jo organizmas. Viena iš svarbiausių stebėjimo sričių yra kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis. Tai yra tiesioginiai rodikliai, parodantys, kiek maisto kūdikis gauna ir kaip jo organizmas jį apdoroja.
Vaiko dažnas šlapinimasis gali būti normalus reiškinys, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko amžių ir skysčių vartojimą. Maži vaikai dažnai šlapinasi dažniau, nes jų šlapimo pūslė yra mažesnė ir jie gali gerti daugiau skysčių. Tačiau jei vaikas šlapinasi ypač dažnai, skundžiasi diskomfortu arba pastebėjote kitus simptomus, pavyzdžiui, didesnį troškulį ar svorio kritimą, tai gali būti požymiai, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su diabetu, šlapimo takų infekcijomis ar kitomis sveikatos būklėmis. Gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatytų, ar yra kokių nors medicininių problemų. Tėvai turėtų stebėti vaiko elgesį ir, jei kyla abejonių, pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų užtikrinta vaiko sveikata.
Praeinančios būklės pasireiškia ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu - tol, kol vyksta naujagimio prisitaikymas prie naujų gyvenimo sąlygų. Visos šios būklės turi kelis pavadinimus: tranzityviosios, praeinančios, fiziologinės. Konsultuoja gydytoja neonatologė Vaida Aleksandravičienė.
Šlapinimosi ir tuštinimosi svarba
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta. Šlapinimasis yra natūralus ir būtinas procesas, padedantis organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų.
Šlapinimosi normos ir pokyčiai
Naujagimiai gali šlapintis 8-10 kartų per parą. Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę šlapintis dažniau nei vyresni vaikai. Kiekvienas vaikas bet kuriame amžiuje kasdien šlapinasi skirtingą kartų skaičių. Vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą. Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną ar kitą kartą, yra skirtingas ir priklauso nuo vaiko amžiaus, aplinkos temperatūros (kai daugiau prakaituojama, tada rečiau ir mažiau šlapinamasi). Kai vaikas daugiau prakaituoja, pvz., žaidžia judrius žaidimus ir mažiau atsigeria, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Vyresni nei 3 metų vaikai normaliai šlapinasi 5-6 kartus per dieną.
Šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas ir kiekis keičiasi kūdikiui augant. Pirmąją savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Todėl renkantis žymėjimo lentelę atsižvelkite į savo kūdikio amžių.
Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.
Pirmosios vaiko išmatos ir šlapimo ypatumai
Mekonijus - tai pirmosios vaiko išmatos. Jos būna tąsios, tamsiai žalios spalvos. Mekonijumi vaikas tuštinasi 2-3 paras. Pirmasis pasituštinimas turėtų būti per 48 valandas nuo gimimo. 4-5 dieną būna toks miksas - pereinamosios išmatos ir nuo 6-7 dienos jau būna klasikinės garstyčių spalvos išmatos.
Pirmosiomis dienomis dėl medžiagų apykaitos procesų naujagimių šlapime būna daug šlapimo rūgšties. Dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimas nusidažo gelsvai rausvu atspalviu, o ant vystyklo tėvai gali matyti oranžines nuosėdas. Fiziologinė oligurija - per pirmąsias paras naujagimis šlapinasi nelabai daug. Iki šeštos paros turėtų būti tiek pasišlapinimų, kiek vaikui dienų (pavyzdžiui, 2 parų vaikas - 2 pasišlapinimai), o nuo šeštosios paros jau turėtų būti bent po šešis pasišlapinimus per parą.
„Mano pirmagimė antrą parą po gimimo pradėjo šlapintis rožinės spalvos šlapimu. Išvydusi rausvą sauskelnių turinį, išsigandau - pamaniau, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Pasirodo, toks spalvotas šlapimas - nieko blogo, mat tai rodo, kad iš naujagimio inkstų valosi druskos.“ Vaiva
Tai yra pirmos savaitės reiškinys, kai naujagimis šlapinasi vadinamuoju „infarktiniu“ šlapimu, kuris yra drumstas, gelsvai rausvos spalvos. Tokiu atveju tėveliai sauskelnėse ar ant vystyklų pamato oranžinės spalvos nuosėdų. Tai su šlapimu išsiskiriantys šlapimo rūgšties kristalai. Pradėjus didėti mamos pieno kiekiui, didėjant šlapimo kiekiui, šlapimo kristalai išnyksta. Rožinės spalvos šlapimas iš tiesų nepavojingas. Kūdikis taip šlapintis gali nuo kelių kartų iki visos savaitės. Taip nutinka tikrai ne visiems naujagimiams, tačiau daugumos šlapimas būna labai koncentruotas dėl gausaus šlapimo rūgšties kristalų kiekio. Kai priešpienį pakeičia pienas, kitaip tariant, kai prasideda normali laktacija ir naujagimis ima gauti daugiau skysčių, šlapimas tampa skaidrus. Bet kuriuo atveju, esant abejonių ar įtariant, kad kūdikėlis šlapinasi ne taip, kaip turėtų, nebijokite pasikonsultuoti su gydytoju neonatologu.
Deskvamacinis vulvovaginitas - dėl iš mamos gautų estrogenų išsiskiriančios balkšvos išskyros iš makšties. Tai dažniausiai įvyksta pirmąją savaitę, baigiasi per 7-10 dienų savaime. Kartais gali būti ir kraujo - tai jau vadinama naujagimių mėnesinėmis, jos gali trukti 1-3 dienas.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei tėvai nerimauja dėl vaiko šlapinimosi dažnumo, svarbu kreiptis į gydytoją. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą ir užduos klausimų apie vaiko ligos istoriją, mitybą ir šlapinimosi įpročius. Gydytojas taip pat gali užsakyti šlapimo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra infekcijos ar kitų problemų.
Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas šlapinasi? Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Šlapimo tyrimų svarba
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Kodėl ir kaip dažnai? Taip. Tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. „Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Kaip gauti švarų šlapimo mėginį iš vaiko su sauskelnėmis?
Ko nedaryti, rūpinantis vaiko šlapinimosi įpročiais? Nebarti, nebausti, negėdinti ir nelyginti su kitais vaikais, kurie nėra „šlapukai“. Nedrausti vartoti skysčių antroje dienos pusėje. Neduoti be reikalo sūraus maisto. Nevaryti vaiko prieš miegą 3-4 kartus šlapintis. Nekišti po paklode „specialaus pakloto“. Neapginkluoti vaiko sauskelnėmis. Nežadinti naktį pasišlapinti.
Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą ( t. y. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Tačiau jei nuo pat gimimo kūdikis nesiskundžia apetitu ir kas maždaug 3 val. Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi. Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo. Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija - ganėtinai pavojinga būklė. Šlapimo takų infekcija gali pakeisti kūdikio šlapimo kiekį, spalvą ar kvapą. Valykite kūdikio užpakaliuką nuo priekio užpakaliuko link (t. y. Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą.
10-14-ąją parą, prasidėjus brandaus motinos pieno gamybai, naujagimiai pradeda dažnai tuštintis. Neįtikėtina, bet buvo metas, kai dėlto naujagimiai būdavo išsiunčiami į infekcinę ligoninę. Ten atlikdavo naujagimio išmatų tyrimą, rasdavo stafilokoko bakterijų. Tirdavo ir motinos pieną, o jame taip pat rasdavo stafilokoką. Kitaip būti ir negalėjo, nes tiek naujagimio žarnynas, tiek motinos krūties latakai yra kolonizuoti vienokiu ar kitokiu kiekiu stafilokokų, tačiau tik ypatingomis sąlygomis jie gali sukelti rimtas infekcines ligas. Dėl mokslinių įrodymų trūkumo nukentėdavo sveikas naujagimis - jis būdavo gydomas, motinai uždraudžiama maitinti. Taigi, kas yra sveikas naujagimis?
Kaip prižiūrėti naujagimio odą | Kūdikių priežiūra
Kviečiu atsakingai pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį ir jam gimus, būti tikriems, kad gebėsite tinkamai jį prižiūrėti. Seminaras „Mokomės prižiūrėti mažylį“, platesnė informacija čia.
Kontaktas su mama
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėlėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gimdymas: kas vyks su tavo kūnu? Cezario pjūvis: kas ir kaip?
Pirmoji apžiūra
Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.
Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
TAIP PAT SKAITYKITE: APGAR - naujagimio būklės vertinimas
Spalva
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta.
„Abiem mano vaikams buvo gana ryški naujagimių gelta. Dukrytės organizmas su ja susidorojo pats, o sūnui teko „pasimėgauti“ ir fototerapija. Kodėl vieniems kūdikiams gelta praeina savaime, o kiti geltoni išlieka kelias savaites ir dar ilgiau? Ar ši būklė nėra pavojinga?“ Neringa
Taip pat žr Gelta yra būdinga visiems pirmų parų naujagimiams, tačiau to priežastys yra labai skirtingos, jų yra daug, o ir tolimesnė taktika gali skirtis. Normalios fiziologinės naujagimio geltos metu bendras bilirubino kiekis neviršija nustatytos ribos, kuri naujagimiams yra skirtinga, priklausomai nuo nėštumo laiko ir naujagimio amžiaus. Ši gelta ryškiausia būna 3-5 gyvenimo parą ir turėtų išnykti per 10-12 dienų. Ilgiau kaip 14 parų trunkanti gelta jau yra užsitęsusi ir reikėtų įvertinti, kokios priežastys tą sukelia. Per anksti pasireiškusi gelta taip pat yra jau patologinė ir vertinami visi galimi rizikos faktoriai. Šių geltų gydymas yra vienodas - fototerapija, skirtis gali tik gydymo intensyvumas ir pagalbinių priemonių reikalingumas.
Kodėl naujagimis apskritai pageltonuoja? Augdamas mamos pilvelyje, vaisius taip pat kvėpuoja, tačiau kitaip - ne per plaučius. Deguonies jis gauna per placentą ir virkštelę. Labai svarbus dalyvis vaisiaus kvėpavimo sistemoje yra raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai ir ypač jų sudėtyje esantis hemoglobinas, kuris pritraukia deguonies molekules iš mamos kraujo ir vaisiaus organizme jas paleidžia. Vaisiaus organizme yra daugiau eritrocitų, dėl to deguonies jis gauna pakankamai. Kai kūdikis gimsta ir pradeda kvėpuoti plaučiais, toks didelis eritrocitų kiekis tampa nebereikalingas. Jie pradeda irti, hemoglobinas taip pat skyla, o vienas skilimo produktų yra geltonai dažanti medžiaga bilirubinas. Naujagimio organizmas nespėja jo šalinti, jo kiekis kraujyje didėja, gali pradėti kauptis audiniuose ir jie pradeda gelsti. Visiems absoliučiai naujagimiams bilirubino kiekis kraujyje yra padidėjęs, tik vieniems daugiau, kitiems mažiau, o tretiems gelta net nepastebima, nors ji yra.
Oda
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:
- Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.
Virkštelė
Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.
Galva
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.
Akytės
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites.
Burnytė
Kūdikio burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Ausytės
Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Krūtinės ląsta
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę.
Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
„Praėjus savaitei po gimimo, pastebėjau, kad mano sūnelio krūtelės tarsi paburkusios. Ar tai normalu berniukams?“ Rugilė
Vaisius 9 mėnesius gyvena mamos pilvelyje ir tuo metu jis per placentą iš mamos gauna ne tik reikiamų maistinių medžiagų, bet ir moteriškųjų hormonų, jų gauna ir gimdymo metu, ir maitinimo metu su mamos pienu. Būtent dėl jų 7-8 gyvenimo parą padidėja naujagimių (tiek mergaičių, tiek berniukų) krūtelės, kartais net gali šiek tiek išsiskirti ir į pieną panašaus skysčio. Tai vadinamoji naujagimių mastopatija, kitaip dar vadinama fiziologiniu mastitu. Tuo metu abi krūtelės būna padidėjusios vienodai, simetriškai, odelė virš jų nebūna paraudusi, krūtelės neskausmingos. Ir visa ši būklė praeina savaime.
Dėl hormoninių pokyčių pirmą savaitę mergaitėms taip pat gali būti ir deskvamacinis vulvovaginitas, kurio metu iš makšties matosi išsiskiriančių balkšvų gleivių, o 5-8 parą gali pasirodyti net ir šiek tiek kraujingų išskyrų.
Pilvukas
Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.
Tuštinimasis
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapinimasis
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Pirmasis kūdikio šlapimas gali būti rausvas
Tarpvietė
Apžiūrimos, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.
Galūnės
Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net peraugę piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Padukuose pilna raukšlių.
Klubai
Klubų atvedimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra traškėjimo garso. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.
Svoris
Pirmomis paromis naujagimis netenka apie 10 proc. gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Svoris atsistatyti turėtų per dvi savaites. Minimalus svorio prieaugis per pirmąjį mėnesį (įskaičiuojant numesto svorio prieaugį!) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Nepatariama naujagimių sverti kasdien, nes tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti iš krūties bei įtakoti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu.
Naujagimis sveriamas pirmąją parą, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos yra gelsvos spalvos, ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vertinama, kad maisto naujagimiui pakanka.
Neurologinis tyrimas
Išnešioto sveiko naujagimio poza fleksinė (sulenktos rankytės ir kojytės). Tiriami naujagimio refleksai - tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujagimio refleksai
Kiti tyrimai
Moterų konsultacijos nelankiusioms arba sergančioms gonokokine lytinių takų infekcija motinoms po gimdymo atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika. Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas vitaminas K. Motinų, kurių kraujo grupė 0, naujagimiams ištiriama kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas - tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo. Po 48-72 valandų imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir atliekamas testas Vilniaus genetikos centre dėl įgimtos fenilketonurijos (reta įgimta medžiagų apykaitos liga) ir hipotireozės (sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba). Tai visuotinė naujagimių patikra dėl šių dviejų ligų. Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki. Per pirmąsias paras, tėveliams sutikus, naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).
Žindymas
Pirmą kartą kūdikis turi būti pamaitintas per pirmas dvi valandas po gimimo, o „oda prie odos“ kontaktas turi tęstis ne trumpiau nei 30 minučių. Tai laikas, reikalingas efektyviam prolaktino išsiskyrimo stimuliavimui, kad prasidėtų savalaikė motinos pieno gamyba, o naujagimis būtų apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos.
Priešpienyje gausu imunoglobulinų, vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinantį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą bei yra gera naujagimių geltos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t.y. taip dažnai ir ilgai kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną.
Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą liesą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje - riebų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20-30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas, ir tik tuomet perkelti prie kitos krūties, jei jis dar alkanas. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų efektyviai žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Motinai neturi skaudėti.
tags: #naujagimis #daznai #slapinasi
