Tikriausiai nėra šuns šeimininko, nesusidūrusiu su staiga prasidėjusiu augintinio viduriavimu. Klinikoje su tuo susiduriama kasdien, nepriklausomai nuo sezono ar oro. Vis dėlto ne visi žino, kaip teisingai elgtis augintiniui pradėjus viduriuoti, ką privalu turėti namų vaistinėlėje, ką galima duoti valgyti, o gal geriau šuniuką paalkinti pusdienį? Kada jau verta sunerimti ir kreiptis profesionalios pagalbos?
Viduriavimas arba diarėja - tai įprasta žarnyno problema, susijusi su dažnu išmatų išsiskyrimu. Išmatos yra nesuformuotos, vandeningos konsistencijos ir kartais itin nemalonaus kvapo. Dažnai, kai šuo viduriuoja, išmatose gali būti kraujo arba gleivių. Priklausomai nuo to, dėl ko šuo viduriuoja, išmatose gali būti kraujo, gleivių, nesuvirškinto maisto likučių, svetimkūnių fragmentų arba žarnyno parazitų kiaušinėlių.
Šuns viduriavimas yra ne tik rūpestis prižiūrėtojui - skrandžio problemos gali sukelti kančių ir pačiam šuniui. Todėl niekada negalima ignoruoti šuns viduriavimo.
Kodėl šuo pradėjo viduriuoti?
Priežasčių, kodėl šuo staiga suviduriavo, visa galybė. Dažniausiai įtariamas netinkamas maistas: per sūrus, per aštrus ar per riebus duotas kąsnelis nuo stalo. „Kaip ir visi veterinarijos gydytojai, griežtai nerekomenduojame šerti savo augintinių (tik paragavimas irgi skaitosi) bet kokiu žmonių maistu nuo stalo. Kaip netinkamo maisto pavyzdys galėtų būti pieniškos dešrelės, vienoje jų - druskos kiekis 10 kilogramų sveriančio šuniuko dienos normą viršija net iki 10 kartų“, - perspėja veterinarė.
Panašus druskos kiekis randamas ir įvairiose dešrose, sūryje, kumpyje, rūkytuose mėsos, žuvies gaminiuose, sultinyje virtose maisto produktuose, taip pat mėsos ar žuvies konservuose. Vidutinio svorio žmogui, vartojant saikingai, šis druskos kiekis yra tinkamas, tačiau tokio paties dydžio kąsneliai kelis ar kelioliką kartų mažiau sveriančiam šuneliui gali sukelti sunkius simptomus, ypač duodant tokio maisto reguliariai.
Jei negalite atsispirti prašančioms augintinio akims, pavaišinkite augintinį mėsa ar žuvimi dar prieš ruošdami patiekalą ir duokite žalią, neapdorotą, be marinatų, prieskonių, druskos ir padažų. Valgydami, šalia savo lėkštės pasiruoškite atskirą lėkštelę tinkamų skanėstų šuniui: žalios mėsos, neapdorotų daržovių gabalėlių. Taip galėsite pavaišinti šunį, jei jis įpratęs gauti pašaro nuo stalo ir nekelsite pavojaus jo sveikatai.
Kita viduriuojančių šunelių grupė - tai šunys-siurbliai. Ar išėję pasivaikščiojimui su šuniu negalite atsipalaiduoti, nes jūsų augintinis neatitraukia nosies nuo žemės ir vis kažką kramto? Šie ypatingai smalsūs šunys itin dažnai susiduria su viduriavimu, kadangi ne tik prisirenka įvairių sugedusio maisto likučių, bet ir uosdami, laižydami įvairius objektus lauke, lakdami iš balų susiduria su didele tikimybe užsikrėsti įvairiais virusais, pirmuonimis, bakterijomis, kuriuos aplinkoje platina kiti gyvūnai bei paukščiai.
Nors mūsų šalyje jau įprasta surinkti savo gyvūno išmatas po pasivaikščiojimo, tačiau ištikus „skystai bėdai“ švariai nuo žemės paviršiaus nušluoti krūvelės neįmanoma, o tai reiškia, kad su išmatų likučiais lieka ir platinama su išmatomis infekcija. Laimei, dauguma virusų aplinkoje ilgai neišgyvena, tačiau yra ir prie aplinkos sąlygų prisitaikiusių padermių, o taip pat drėgnoje žemėje, balose, neblogai išgyvena įvairūs pirmuonys. Jei turite šuniuką-siurbliuką, stenkitės vaikščioti atokesnėse vietose, kuriose nėra masiškai vedžiojami kiti gyvūnai, o jei šuns rankiojimo nuo žemės problema didelė - uždėkite antsnukį.
Netinkamas pašaras - tai gyvūnų šeimininkams labiausiai neįtikima viduriavimo priežastis. Juk naujai nupirktas pašaras buvo kruopščiai atrinktas, dažnai ir su profesionalų pagalba ar bent su dideliu šeimininko rūpesčiu. Pakeitus pašarą iš vieno į kitą per staigiai, viduriavimas atsiranda kaip normali virškinamojo trakto reakcija į pasikeitimus, tačiau kai kuriais atvejais pašaras gali būti tiesiog individualiai šuneliui netinkamas. Šunys viduriuoja nuo per riebaus pašaro, kai suaugusiems šunims duodamas mažų šuniukų ar net kačių ėdalas. Taip pat žarnyno reakcija gali atsirasti dėl netoleruojamų produktų, naudojamų naujo pašaro sudėtyje. Galbūt nė nežinojote, jog jūsų šuo netoleruoja pašaro su žirneliais ar žuvimi, nes niekuomet jo nebandėte? Kartais net ir geriausios kokybės pašaras gali šuniui tiesiog individualiai netikti.
Norint sveikai ir nesukeliant virškinamajam traktui streso, pakeisti šuns pašarą, derėtų iki savaitės laiko maišyti jį su senuoju, prie kurio gyvūnas pripratęs ir tik po 7-10 dienų pilnai pereiti prie naujo pašaro. Taip išvengsite ūmios reakcijos, o jei pereinamuoju laikotarpiu vis tiek pastebėsite viduriavimo simptomus, jie nebus tokie ryškūs, kadangi naujojo, galimai netinkamo pašaro, kiekiai racione bus žymiai mažesni.
Apsinuodijimo maistu ar maisto netoleravimo sukeltas viduriavimas yra dažniausias ir paprastai lengviausias šunų viduriavimo tipas. Šuns išmatose gali būti arba nebūti nesuvirškinto maisto likučių. Apsinuodijimas taip pat gali pasireikšti vėmimu, pilvo pūtimu ir pilvo skausmu. Virškinimo sutrikimai, susiję su tuo, kad jūsų šuo pasivaikščiojimo metu suvalgo priemaišų, didelį kiekį maisto arba maisto, kuris nerekomenduojamas jūsų šuniui.
Kai šuo viduriuoja, kurį laiką jį lydi aukšta temperatūra, apatija ir apetito stoka, gali būti įvairių virusinių ir bakterinių ligų simptomas. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, šunų virusinis enteritas, parvovirusas ar maras, kelia rimtą pavojų jūsų augintinio sveikatai ar net gyvybei.
Šuns virškinamajame trakte besidauginantys parazitai gali būti nepastebėti net ilgą laiką. Lėtinį ar ūminį šuns viduriavimą sukeliantys susirgimai yra labai įvairūs ir paprastai juos lydi kiti skirtingi negalavimai. Pavyzdžiui, dėl navikų, kasos ligų, alergijos maistui ar lėtinio enterito gali viduriuoti su gleivėmis, išsekti, būti apatiškas ir nuobodus.
Stresas, antibiotikai ir kiti vaistai, alergijos, parazitai - suaugusius šunis būtina nukirminti kartą per tris mėnesius, nes dauguma parazitų gali sukelti jiems ligas ir ilgainiui susilpninti augintinio imunitetą. Nuodingos medžiagos ar augalai: šuo viduriuoti gali, jei jo virškinimo sistemoje yra svetimkūnis, pavyzdžiui, žaislas.
Simptomų puokštė
Suskystėjusios išmatos beveik visais atvejais nebūna vienintelis simptomas, tad svarbu akylai stebėti šunelį dėl kitų simptomų. Tam tikri požymiai, pasireiškiantys kartu, leidžia lengviau įtarti ir diagnozuoti susirgimo priežastį, atmesti nesusijusius variantus. Kartu su viduriavimu gali pasireikšti vangumas, karščiavimas, padidėjęs troškulys, apetito netekimas, vėmimas, pilvo spazmai, kraujo pėdsakai išmatose, pilvo pūtimas, žiaugčiojimas, putotos seilės, inkštimas, iškreipta eisena, gulėjimas neįprastomis pozomis, perdėtas išangės laižymas, svorio netekimas.
Visgi, jei jūsų šuo jaučiasi puikiai ir vienintelis nusiskundimas yra viduriavimas, greičiausiai nenutikę nieko rimto, tačiau jei pastebite 2-3 ar daugiau simptomų iš sąrašo, turėtumėte pasikonsultuoti veterinarijos klinikoje.
Viduriavimas su krauju gali reikšti, kad prasidėjęs vidinis kraujavimas. Vis dėlto, jei šuo viduriuoja su krauju, tai nebūtinai reiškia, kad jam kažkas blogai. Jei šuo viduriuoja su gleivėmis, dažniausia to priežastis yra parazitai, žarnyno infekcijos arba tai, kad gyvūnas suėdė kažką nuodingo.
Jei šuo viduriuoja nuo sauso maisto, greičiausiai jis turi alergiją kviečiams, sojai, kiaušiniams ar kitoms jo pašaro sudedamosioms dalims. Taip pat galimas variantas tas, kad šuniui per greitai buvo pakeistas maistas iš vieno į kitą.
Kuo galiu padėti?
Pastebėjus viduriavimą, pirmiausia rekomenduojame 12-24 valandas nemaitinti šuniuko, pasiūlant jam pakankamą kiekį šviežio vandens, jog žarnynas nurimtų ir visas jo, galimai dirginantis turinys, pasišalintų - tai yra pirma pagalba, tačiau ne paskutinė.
Per pirmą parą viduriavimui nesustojus ir/ar atsiradus kitiems simptomams, reikėtų imtis tolesnių veiksmų ir iš namų vaistinėlės traukti pirmuosius viduriavimą stabdančius preparatus (o jei jų neturite, keliauti į veterinarijos vaistinę ar kliniką). Pirmiausia rekomenduojama naudoti preparatus, sudėtyje turinčius kaolino, bentonito, įvairių molio, smektito atmainų - medžiagų, veikiančių sutraukiančiai perteklinį žarnyne esantį vandenį ir toksinus. Taip pat puikiai tinka ir paprastos aktyvintos anglies tabletės. Svarbu, kad naudojamoje priemonėje būtų ir kitų medžiagų, atstatančių pažeistą žarnos gleivinę, papildančių žarnyno mikroflorą.
Tokias priemones su probiotikais, prebiotikais, žarnyną atstatančiomis medžiagomis naudokite ir viduriavimui pasibaigus - taip sustiprinsite nualintą viduriavimo virškinamąjį traktą, kadangi viduriavimo metu prarandama didelė dalis gerųjų bakterijų, o esant suaktyvėjusiai peristaltikai, skystam, nenormaliam žarnyno turiniui, toksinėms medžiagoms, stipriai pažeidžiama žarnų gleivinė, dėl to gali atsirasti ir kraujo lašelių išmatose.
Nepamirškite, kad po alkinimo dienos pradėkite nuo mažesnių, nei įprasta porcijų, jei turite galimybę - savaitę ar dvi šerkite specialiu, lengvai virškinamu, problematiškam žarnynui skirtu pašaru.
Visgi, jei gyvūnas jaučiasi prastai, yra vangus, neturi apetito, ne tik viduriuoja, bet ir vemia arba viduriuoja jau itin ilgą laiką, prašome nedelsdami kreiptis į veterinarijos kliniką.
Apsinuodijimo atveju viduriuojantiems šunims galima duoti medicininės anglies arba smectos. Smecta šunims, arba kaolino molis, yra saugi priemonė, kuri virškinimo trakte suriša toksinus ir pagreitina jų išsiskyrimą.
Jokiu būdu negalima šunims duoti žmonėms skirtų vaistų nuo viduriavimo, pavyzdžiui, stoperano, - sustabdžius tuštinimąsi, žarnyne gali susikaupti išmatų ar net įvykti jų perforacija.
Kada verta kreiptis į veterinarą?
Jei matote, kad šuns gyvybei pavojaus nėra, galite gyvūną gydyti namuose ir toliau stebėti, ar nesikeičia jo būklė. Pirmiausia kurį laiką neduokite jam maisto: maždaug 12-24 valandas šuo turėtų badauti, tačiau būtinai duokite augintiniui vandens. Žinoma, tai darykite tik jei matote, kad šuo jaučiasi gerai, o vienintelis simptomas yra viduriavimas.
Dėl ūmaus viduriavimo, trunkančio ilgiau nei 24 valandas, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Taip pat reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo viduriuoja krauju arba jei išmatose pastebėjote daug gleivių, svetimkūnių ar parazitų.
Apsilankyti pas veterinarijos gydytoją taip pat reikės, jei šuns viduriavimą lydi kiti simptomai - pakilusi temperatūra, vėmimas, vangumas, apetito praradimas, traukuliai ar staigus svorio kritimas.
Kai šuo viduriuoja, gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti surinkti ir ištirti jūsų šuns išmatas, kraujo ir šlapimo tyrimus.
Ūmaus ar lėtinio viduriavimo gydymas gali apimti rehidratacinių lašelinių, veterinarinių vaistų nuo viduriavimo, vaistų nuo kirminų, antibiotikų ar net operaciją, jei viduriavimą sukelia auglys ar svetimkūnis šuns virškinamajame trakte.
Jūs NETEISINGAI maitinate savo šunį, sergantį viduriavimu (gydymo namuose veterinaro patarimas)
Šuniukų viduriavimas - ypatingas dėmesys
Šuniukui viduriavimas taip pat yra ypač pavojingas.
Labai dažnai pirmąją gyvenimo savaitę šuniukai užsikrečia streptokokais ar stafilokokais, dar dažniau jų negalavimų priežastis yra žarnyno bacilos. Šių mikroorganizmų žarnyne randasi visada, bet kartais dėl nežinomų priežasčių staiga jos tampa patogeninės ir sukelia enteritą bei viduriavimą (jauniklių kolibakteriozę).
Šia liga susirgti gali ir silpni šuniukai, ir peršerti „dirbtinukai”. Susirgimo eiga labai greita. Šuniukai, kurie pradėjo gyvenimą sveiki ir stiprūs, gerai žindo, pradeda silpnai žįsti, po to praranda sugebėjimą paimti spenelį ir be žmogaus pagalbos jį išlaikyti. Šuniukai be tikslo šliaužia ratu, užverčia galvą atgal ir vartaliojasi nuo vieno šono ant kito. Jeigu tokį šuniuką paimsite ant rankų, pamatysite, koks jis šaltas ir liesas, bet kol laikysite rankose, bus ramus. Kartais jis kvepia kažkuo rūgščiu. Aplink analinę angą ir ant guolio gali būti gelsvų viduriavimo pėdsakų. Susirgę šuniukai cypia be perstojo kaip jūros žuvėdros, ir kalė pasidaro tarsi beprotė, ypač jei tai vyksta keletą dienų.
Silpnesni ir mažesni šuniukai nebeištveria ir nugaišta po dviejų trijų dienų, kartais po savaitės. Jei nebus užkirstas infekcijos plitimas, dauguma šuniukų nugaiš per pirmąją savaitę.
Sergančius šuniukus reikia atskirti ir kas valandą šerti dirbtinai kefyru naujagimiams vaikams, įmaišius nedidelį kiekį gliukozės. Kalės žino, kuris šuniukas gali numirti, ir išmeta jį iš „lizdo” arba nugula.
Įrodyta, kad kai kurių antibiotikų poodinių injekcijų penkių dienų kursas gelbsti šuniukus, jeigu tik šis gydymas pradėtas gana anksti. Kartais po trijų keturių dienų gydymo šuniukams pasidaro geriau ir šeimininkas nustoja leisti vaistus, bet tada liga grįžta su naujomis jėgomis. Vėl pradėtas gydymo kursas vargu ar išgelbės šuniukus.
Kai dideliuose veislynuose žūsta kelios vados arba vienas kitas šuniukas iš skirtingų vadų be jokių aiškių priežasčių, reikia pradėti visų šuniukų profilaktinį gydymą, nes infekcija gali išplisti. Visus šuniukus reikia apžiūrinėti kas tris keturias valandas, kad būtų galima nustatyti, ar jie viduriuoja ir ar nėra skystų geltonų išmatų pėdsakų aplink analinę angą. Kalės kruopščiai valo šuniukus, todėl pakankamai sunku pastebėti negalavimo pradžią, geriausia nutaikyti momentą po maitinimo, kai kalė laižydama pradės stimuliuoti šuniukus, ir patikrinti, kokios jų išmatos.
Kai tik pastebėsite viduriavimo pėdsakus, neatidėliodami pradėkite gydyti. Net sugaištos kelios valandos gali nulemti šuniukų gyvenimo ar mirties klausimą.
Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas.
Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10 - 15 dienų po vaistų nuo kirminų sudavimo. Yra įvairios skiepų programos, vienų atveju reikia trijų kartų skiepijimo, bet galima anksčiau vesti į lauką, kitų atveju užtenka vieno revakcinavimo. Bet kokiu atveju, prieš iškeliaujant šuniukui į naujus namus, jis turi būti bent kartą paskiepytas ir turėti skiepų knygelę. Apie skiepų schemas geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių šuniukams turi būti užsakomi dokumentai, jie turi būti tatuiruojami arba čipuojami, kad galėtų keliauti pas naujuosius šeimininkus. Įprastai tuo metu vadą apžiūri klubo, kuris išduoda dokumentus, atstovas. Jei šuniukai, sveiki, švarūs, judrūs - jiems išduodami kilmės liudijimai, ir … Sėkmės naujuose mylinčiuose namuose, mažyliai!
tags: #naujagimio #suniuko #viduriavimas
