Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Naujagimių skyrius, būdamas Vilniaus perinatologinio centro dalimi, teikia aukščiausio lygio daugiadalykę pagalbą sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams. Tai ne tik vienas iš dviejų svarbiausių klinikinių padalinių Lietuvoje, teikiančių tretinio lygio paslaugas patiems mažiausiems pacientams, bet ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bei Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto mokslo ir mokymo bazė, kurioje ruošiami arba savo žinias gilina gydytojai ir slaugytojai, vykdomas mokslinis tiriamasis darbas.
Neonatologijos Centro Veikla ir Paslaugos
Neonatologijos centro darbuotojai ne tik konsultuoja sunkiai sergančius ir prieš laiką gimusius naujagimius kitose gydymo įstaigose, bet ir specialiu transportu perveža juos į Santaros klinikas detaliajam ištyrimui ir gydymui. Centre įdiegta moderni diagnostikai, stebėjimui bei naujagimių gydymui skirta įranga, jame dirba patyrusių specialistų komanda - čia naujagimiui užtikrinama pagalba, atitinkanti aukščiausius tarptautinius reikalavimus ir standartus.
Neonatologijos centras jau keletą dešimtmečių yra pažangiausių technologijų bei inovacijų neonatologijoje lopšys. Mūsų svarbiausias tikslas ir uždavinys - kad visa kas naujausia ir pažangiausia mūsų mažieji pacientai gautų čia, Lietuvoje, nenusileidžiant garsiausioms pasaulio klinikoms. Suprasdami, kokie trapūs ir pažeidžiami yra mūsų pacientai, stengiamės tausoti mūsų mažylius, diegdami vis naujas neinvazinio (be kraujo) stebėjimo, ištyrimo ir gydymo technologijas. Žinodami, koks svarbus naujagimio augimui ir vystymuisi yra maistas, siekiame, kad didžioji dauguma jų būtų maitinami savos mamos pienu, o tie, kuriems jo trūksta - donoriniu motinos pienu.
Pagarba mažajam mūsų pacientui ir jo artimiesiems yra dar vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų. Siekiame kurti šeimai draugišką aplinką, namų jaukumą, psichologinį komfortą tam, kad naujagimio artimiesiems būtų lengviau įveikti iškilusius iššūkius ir nerimą dėl savo mažylio sveikatos ar net gyvybės. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius 24/7 esame atvėrę duris naujagimio artimiesiems. Mama ir tėtis gali lankyti ir būti net ir su tais mažyliais, kurie dėl sunkios būklės yra gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Neonatologijos centras, esantis Vilniaus Perinatologijos koordinavimo centro dalimi, kartu su Akušerijos ir ginekologijos centru teikia metodinę pagalbą akušerines paslaugas teikiančioms įstaigoms, konsultuoja ir, jei reikia, perveža sunkiai sergančius ir neišnešiotus naujagimius, analizuoja statistinius rodiklius, susijusius su naujagimių sveikatos priežiūra, aptaria sudėtingus klinikinius atvejus Perinatalinių mirčių komisijos posėdžiuose bei teikia rekomendacijas darbo kokybės gerinimui. Čia nuolat diegiami naujausi diagnostikos ir gydymo metodai, su kuriais gali susipažinti kitų gydymo įstaigų specialistai. Centro darbuotojai veda naujagimių gaivinimo, naujagimių būklės stabilizavimo kursus gydytojams ir slaugytojams. Centre reguliariai organizuojami trumpalaikiai teoriniai ir praktiniai kursai gydytojams neonatologams, slaugytojams, dažnai dalyvaujant ir žinomiems specialistams iš užsienio. Čia nereti svečiai ir kolegos iš kitų šalių, kurie atvyksta pasisemti žinių ir patirties apie naujagimių slaugą ir gydymą.
Istorija ir Raida
1975 m. buvusioje Vilniaus respublikinėje vaikų ligoninėje (Vytauto g. 15) buvo įkurti du sergančių naujagimių skyriai. 1979 m. persikėlus į Santariškėse esantį naują Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pastatą, pradėjo veikti 3 naujagimių skyriai: naujagimių infekcinių ligų, naujagimių su neurologiniais sutrikimais ir neišnešiotų naujagimių.
Naujagimių skyriams skirtingais laikotarpiais vadovavo gyd. D. Jurevičienė, gyd. J. Norvaišienė, gyd. J. Cikanavičienė, gyd. G. Brusokienė, gyd. A. Našliūnienė, gyd. R. Vaitkevičienė. Nuo 2022 m. Naujagimių skyriui vadovauja dr. Ieva Jūra Paulavičienė.
Sunkiai sergantys naujagimiai tuo metu buvo gydomi vaikų intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame 1985 m. buvo atidarytas 6 vietų naujagimių intensyviosios terapijos poskyris. Pastarasis 1990 m. buvo reorganizuotas į savarankišką Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, pirmąjį tokio pobūdžio skyrių Lietuvoje. Skyriui nuo 1990 iki 2015 m. vadovavo doc. dr. Arūnas Liubšys, vėliau - dr. Rasa Garunkštienė, nuo 2022 m. skyriui vadovauja dr.
1991 m. buvo įkurta Neonatologijos klinika (dabartinis Neonatologijos centras), kuri nuo 1992 m. tapo Vilniaus perinatologijos centro dalimi. Reorganizavus perinatologijos pagalbą Lietuvoje, Neonatologijos klinikai teko labai svarbus vaidmuo organizuojant neonatologinę pagalbą Vilniaus mieste ir visame Rytų Lietuvos regione. Nuo 1992 m. į naują naujagimių pagalbos modelį aktyviai įsijungė Neonatologijos klinikų naujagimių reanimacinė - konsultacinė brigada, kurios gydytojai ir slaugytojai aktyviai konsultavo naujagimius įvairiuose Respublikos akušeriniuose stacionaruose, ir, esant poreikiui, perveždavo juos į Vilniaus Respublikinę universitetinę vaikų ligoninę ar kitas gydymo įstaigas.
Po pertvarkos Vilniaus universiteto medicinos fakultete, Neonatologijos klinika tapo vienu iš dviejų svarbiausių Lietuvos mokymo ir mokslo padalinių, kuriame buvo mokomi studentai medikai, ruošiami gydytojai neonatologai, savo neonatologijos žinias gilino gausus būrys įvairių specialybių mūsų šalies ir užsienio gydytojų. Pirmuoju Neonatologijos klinikos vadovu buvo prof. Vytautas Basys. Nuo 2003 m. iki 2015 m. Neonatologijos centrui vadovavo prof. Nijolė Drazdienė, nuo 2015 metų centrui vadovauja doc.
Bėgant metams keletą kartų keitėsi Neonatologijos centro struktūra, beveik tris kartus sumažėjo naujagimiams slaugyti ir gydyti skirtų vietų skaičius, pasikeitė pacientų pobūdis, diagnostikos ir gydymo galimybės. Šiuo metu centre veikia du - Naujagimių intensyviosios terapijos ir Naujagimių skyriai.
Inovacijos Naujagimių Priežiūroje
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą panaudotas specialus naujagimio gaivinimo - stabilizavimo stalelis, ant kurio galima atlikti gimusiam mažyliui visus reikalingus gaivinimo veiksmus, neperkirpus virkštelės. Kaip pasakoja Naujagimių skyriaus vedėja gydytoja neonatologė dr. Ingrida Pilypienė, naujagimiams neretai tenka taikyti gaivinimo veiksmus - atlikti širdies masažą ar suteikti kitokią kvėpavimo pagalbą. Anksčiau tokie veiksmai buvo įmanomi tik atskyrus naujagimį nuo mamos, t. y. perspaudus virkštelę, nukirpus ją ir paguldžius ant reanimacinio stalelio.
Pasak gydytojos neonatologės dr. I.Pilypienės, šiuolaikinio mokslo jau įrodyta, kad virkštelės naujagimiui perkirpimas anksčiau, nei ji natūraliai nustoja pulsuoti, prieštarauja gamtai ir nėra palankus naujagimiui. Kai naujagimis gimsta sveikas, įprastai iš karto dedamas mamai ant krūtinės. Tas didžiulis kraujo perskirstymas tuo metu labai svarbus gimusiam žmogui.
„Jei situacija neleidžia laukti, akušeriai mato, kad gimusiam naujagimiui reikia padėti kvėpuoti, visada prioritetas teikiamas pagalbos veiksmams ant reanimacinio stalelio. Tačiau tam reikėjo perkirpti virkštelę nelaukiant, kol ji natūraliai pati nustos pulsuoti. Labai anksti perspaudžiant virkštelę, naujagimio stabilizavimas ir gaivinimas gali užsitęsti“, - aiškina gydytoja neonatologė dr. I.Pilypienė.
Neišnešiotiems naujagimiams visada reikia padėti, tačiau gaivinimo gali prireikti ir išnešiotiems mažyliams. Iki šiol nebuvo galimybės pradėti atlikti gaivinimo veiksmus, neatskyrus naujagimio nuo mamos, o dabar ši moderni priemonė suteiks galimybę šiuos veiksmus atlikti taip, kaip rekomenduojama, neatskyrus naujagimio nuo mamos, džiaugiasi Santaros klinikų akušeriai ginekologai ir neonatologai. Per tą laiką naujagimis, pereidamas iš vaisiaus būklės į naujagimio, gaus reikalingą kiekį kraujo.
Tyrimai ir kitų šalių patirtis rodo, kad gaivinant neišnešiotą naujagimį neperspaudus virkštelės, gerėja gaivinimo efektas, mažėja mažakraujystės rizika, tokių vaikų raida vėliau būna geresnė.
Personalo Profesinė Veikla
Skyriaus vedėja dr. Ieva Jūra Paulavičienė: 2002 m. baigė pediatrijos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 2002-2008 m. tęsė mokslus (rezidentūrą) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, įgijo vaikų ligų gydytojo ir gydytojo neonatologo licencijas. Baigusi studijas, dirbo vaikų ligų gydytoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (UAB „Euroklinika“, „Vaikų poliklinika jūsų namuose“), nuo 2008 m. VUL Santaros klinikų Neonatologijos centre gydytoja neonatologe, o nuo 2022 m. Nuo 2019 m. dirba asistente Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, veda seminarus rezidentams ir neonatologijos pratybas studentams. 2016 m. pradėjo biomedicinos mokslų srities medicinos mokslo krypties doktorantūros studijas Vilniaus universitete, 2021 m. 2012 m. ir 2015 m. profesinę kvalifikaciją tobulino neonatologijos seminaruose Zalcburge (Austrija), dalyvavo Bostono universiteto Medicinos mokyklos nuotolinio mokymosi programoje vaikų mitybos klausimais (2016 m.), išklausė Vakarų Australijos universiteto nuotolinio mokymosi kursą neišnešiotų naujagimių maitinimo klausimais (2018 m.). Kasmet dalyvauja profesinio tobulinimosi kursuose ir konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, pristato mokslinius pranešimus.
Statistiniai Duomenys ir Pacientų Srautas
Santaros klinikose neišnešiotų naujagimių gimsta 300-400 per metus. Kasmet skyriuje tiriama ir gydoma apie 750 naujagimių, iš jų apie 300 - prieš laiką gimusių naujagimių. Apie 70 proc. pacientų atvyksta iš akušerijos skyrių, juos perveža Neonatologijos centro konsultavimo ir pervežimo brigada specialiai pritaikytu reanimobiliu. Dalis pacientų perkeliama iš Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus, daugumai iš jų reikia intensyvaus stebėjimo, slaugos ir gydymo.
Naujagimio Pervežimo Patirtis: Iššūkiai ir Sprendimai
Kartais naujagimių pervežimas gali tapti sudėtinga užduotimi, kaip rodo istorija, kai nėščia moteris, kuriai prasidėjo gimdymas, buvo vežama iš Širvintų į Ukmergę, o ne į Vilnių. Ši situacija išryškino kelis svarbius aspektus: skubiosios medicinos pagalbos teikimo kriterijus, informacijos apie gydymo įstaigų veiklą svarbą ir galimus nesusipratimus tarp skirtingų tarnybų.
Nors Ukmergės ligoninės Akušerijos skyrius buvo laikinai sustabdęs veiklą dėl COVID-19 pandemijos, ligoninėje budėjo gydytojas akušeris, todėl buvo priimtas sprendimas vežti pacientę ten. Tai leido išvengti ilgesnės kelionės į Vilnių ir galimo gimdymo automobilyje. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, siekiant užtikrinti maksimaliai saugias paslaugas.
Ši istorija primena, kad net ir moderniausios technologijos bei profesionalūs specialistai negali numatyti visų situacijų. Svarbu, kad visos medicinos įstaigos glaudžiai bendradarbiautų ir dalintųsi aktualia informacija, ypač kalbant apie skubios pagalbos teikimą.
Gimdymo skyriaus nebuvimas Širvintų rajone jau apie 15 metų verčia gyventojus rinktis gimdymo įstaigas Ukmergėje ar Vilniuje. Tai pabrėžia poreikį užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas visuose šalies regionuose.
Vertintina, kad siekiant, jog Ukmergės ligoninės darbuotojai būtų pasiruošę priimti tokią pacientę, buvo tikslinga informuoti Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Paskutiniuoju metu panašaus pobūdžio situacijų nebuvo kilę, todėl nėščiųjų pacienčių pervežimų iš Širvintų į Ukmergę nebuvo atlikta. Kiekvienas atvejis yra individualus, reikalaujantis operatyvių bei itin skubių VGMPS darbuotojų sprendimų priėmimo. Pasakytina, kad gimdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dalyvaujant atitinkamos kvalifikacijos gydytojams bei kitam personalui yra saugesnis tiek gimdyvei, tiek naujagimiui, nei kad gimdymas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Atsižvelgiant į sėkmingą gimdymo baigtį, matyti, kad GMP brigados priimtas sprendimas transportuoti gimdyvę į Ukmergės ligoninę pasiteisino.
Dėl COVID-19 pandemijos Ukmergės ligoninėje Akušerijos skyriaus veikla laikinai sustabdyta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Tai buvo padaryta dėl to, kad ligoninė nuo 2020 m. lapkričio 4 d. yra atraminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ), teikianti stacionarines asmens sveikatos priežiūras paslaugas sergantiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Dėl šios priežasties ligoninėje buvo perorganizuotas darbas ir atidarytas skyrius COVID-19 ligai gydyti, o Akušerijos skyriaus veikla laikinai sustabdyta. Akušerijos skyriaus patalpose buvo įkurtos Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrius COVID-19 liga sergantiemes pacientams (pacientų srautai turi būti atskirti). Akušerijos skyriaus laikinas sustabdymas (užtikrinant asmens sveikatos priežiūras paslaugas sergantiems COVID-19 liga) buvo suderintas su organizuojančia ASPĮ - VUL Santaros klinikomis ir sutarta, kad gimdyvės nukreipiamos į VUL Santaros klinikų Akušerijos centrą. Nepaisant to, kad Akušerijos skyriaus veikla buvo laikinai sustabdyta, neatidėliotinai pagalbai teikti yra paruoštos patalpos ir visą laiką dirba budintis gydytojas akušeris ginekologas. Dėl to pagalba buvo suteikta ir šiuo atveju (beje, tai ne pirmas toks atvejis dirbant pasikeitusiomis sąlygomis). Jei pandeminė situacija neblogės, Akušerijos skyrių planuojame atidaryti rugpjūčio mėnesį.
Priežiūra Grįžus Namo
Su naujagimiu išeiti į lauką galima jau kitą dieną po gimdymo, taigi pirmasis Jūsų išėjimas į lauką bus išvykstant iš gydymo įstaigos į namus. Su naujagimiu išeikite į lauką anksti ryte arba vėlyvą popietę, kai oras švelnus ir saulė ne tokia intensyvi. Naujagimio drabužiai turi būti lengvi, laisvi ir pagaminti iš kvėpuojančių medžiagų. Ir visiškai normalu, jeigu iš pradžių bus sunku suprasti, kaip vaikelį aprengti. Nors galite pasiruošti kuo geriau, bet kartais nepalankios oro sąlygos arba kitos aplinkybės gali sukelti netikėtumų. Vasaros metu dėl karščio mažylis dažniau gali prašyti krūties - tai normalu. Ramaus pirmo pasivaikščiojimo!
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisidarytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
