Nuo 1978 m., kai pasaulį išvydo Louise Brown, pagalbinio apvaisinimo dėka į pasaulį atėjo maždaug 5 milijonai vaikų. Šis medicinos laimėjimas, kurio pradininkas - britų mokslininkas Robertas Edwardsas, laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Tačiau Lietuvoje diskusijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo vis dar tęsiasi, keliančios daug etinių ir medicininių klausimų.
Nevaisingumo paplitimas ir Lietuvos situacija
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo nevaisingumo kenčia maždaug penktadalis vaisingo amžiaus porų visame pasaulyje. Lietuvoje ši problema paliečia maždaug kas septintą porą, kas sudaro apie 50 tūkstančių porų. Nepaisant to, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, vis dar neturinti specialaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Dėl to ligonių kasa nekompensuoja šios procedūros, kurios kaina siekia apie 3 tūkstančius eurų.
Istorinė perspektyva ir teisinė raida
Pirmasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Lietuvoje buvo įregistruotas 2002 metais, o vėliau - 2003 metais. Tačiau per daugiau nei dešimtmetį nepavyko susitarti dėl galutinio varianto, nors įstatymas ne kartą buvo svarstomas ir keičiamas. 2014 m. liepos 10 d. Europos Komisija Lietuvai pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, nes Lietuva vis dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę su lytinėmis ląstelėmis susijusių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų. Tai paskatino Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymo atnaujinimą Seime 2014 m. lapkričio 20 d.
Šiuo metu dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje reglamentuoja 1999 metais patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jis yra gana abstraktus ir trūksta detalesnio reglamentavimo, pavyzdžiui, dėl embrionų skaičiaus ir jų šaldymo galimybės. Todėl naujas įstatymas, kuris sutvarkytų šiuos klausimus, būtų reikalingas ne tik procedūroms sureguliuoti pagal esamą mokslo pažangą, bet ir įtvirtinti tokius jautrius visuomenei dalykus kaip embriono ir suaugusiųjų, dalyvaujančių dirbtiniame apvaisinime, apsauga.
Pagrindiniai etiniai ir medicininiai aspektai
Viena pagrindinių diskusijų aštrumų - perteklinių embrionų šaldymas ir vėlesnis jų naikinimas. Dalies Seimo narių ir Bažnyčios atstovų pozicija yra ta, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl embrionų naikinimas yra nepriimtinas. Jie siūlo, kad apvaisinimui būtų naudojamos tik sutuoktinių lytinės ląstelės ir kad apvaisinimas vyktų moters organizme, o ne mėgintuvėlyje.
Katalikų Bažnyčios požiūriu, dirbtiniam apvaisinimui galima pritarti, jei įvykdomos trys sąlygos: apvaisinimui naudojamos sutuoktinių poros lytinės ląstelės, apvaisinimas įvyksta moters organizme, o gyvybės užmezgimas nėra atsietas nuo santuokinio akto. Tačiau, pasak dvasininkų, dirbtinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymas. Jei, pavyzdžiui, vyras yra nevaisingas ir moteris apvaisinama donoro sperma, tai nėra vyro nevaisingumo gydymas.
Kita vertus, medikai atkreipia dėmesį į tai, kad embrionų šaldymas ir vėlesnis jų naikinimas kelia rimtų etinių problemų. Jie siūlo alternatyvą - kiaušialąsčių šaldymą (vitrifikacijos metodą). Šis metodas leidžia išsaugoti moters vaisingumą ir, nepavykus procedūrai, nereikia vėl stimuliuoti kiaušidžių hormonais, taip saugant moters sveikatą. Be to, švieži embrionai geriau implantuojasi negu šaldyti.
Lytinių ląstelių donorystė
A. Čapliko siūlomame projekte siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę (tiek kiaušialąsčių, tiek spermatozoidų), kas šiuo metu yra draudžiama pagal ministro patvirtintą tvarką. Medikai pabrėžia, kad dirbtinis apvaisinimas su donoro lytinėmis ląstelėmis nėra susijęs su nevaisingumo gydymu. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija įtvirtina būsimo vaiko teisę žinoti, kas yra jo genetiniai tėvai, ir būti jų globojami. Anoniminė donorystė praktiškai neleidžia vaikui sužinoti savo biologinių tėvų, o tai kelia etinių problemų.
Alternatyvūs gydymo metodai ir privačių klinikų įtaka
Daugelyje šalių nevaisingos poros pirmiausia išsamiai ištiriamos, randamos priežastys, kodėl pora nevaisinga, ir tas priežastis pakoregavus žmonės patys susilaukia vaikų. Lietuvoje tokia pagalba nėra plačiai plėtojama, dažnai iš karto siūloma hormonų terapija ir "mėgintuvėlių" metodai. Taip pat minima, kad kai kurios poros nevaisingumo problemą sprendžia pasirinkdamos naprotechnologijas, pavyzdžiui, Lenkijoje.
Privačios klinikos neretai diktuoja sąlygas ir ne viską pacientams iki galo pasako. Kainos privačiose klinikose gali būti labai aukštos, o žmonės, atsidūrę bėdoje, moka. Kai bus priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir skiriamas finansavimas, nevaisingumo gydymu galės užsiimti ir universitetinės klinikos, taip atsiras konkurencija ir galimybė taikyti pažangesnius metodus.
Įstatymų projektai ir politikų pozicijos
Lietuvos Seime šiuo metu rengiamas Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas. Vienas projektas yra konservatyvesnis, ribojantis sukuriamų embrionų skaičių iki 3 ir draudžiantis juos šaldyti. Kitas projektas, liberalesnis, leidžia neriboti embrionų skaičiaus, juos šaldyti ir pasisako už spermos bei lytinių ląstelių donorystę. Gydytojo išsilavinimą turintis politikas ir liberalesnį įstatymo projektą palaikantys jo kolegos tvirtina, kad šis palankesnis bevaikėms poroms.
Tačiau pasigirsta ir nuogąstavimų, kad kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, perduoti dirbtinio apvaisinimo tvarkos reglamentavimą Vyriausybei, prieštarauja Konstitucijai. Teigiama, kad viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turėtų būti reguliuojama įstatymais.
Pasaulinė praktika ir ateities iššūkiai
Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, embrionų šaldymas yra draudžiamas. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, pripažįsta vaiko teisę žinoti savo genetinius tėvus, todėl donorystės atveju įpareigoja, kad ji nebūtų anoniminė. Italijoje ir Prancūzijoje yra draudžiamas vadinamasis heterologinis apvaisinimas su lytinių ląstelių donorystės pagalba.
Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar dirbtinis apvaisinimas turėtų būti finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tam numatyta skirti 868 860 eurų, kas leistų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą 350-370 porų. Tačiau lėšos negali būti skiriamos, kol nepriimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.
Siekiant tinkamai sureguliuoti pagalbinio apvaisinimo sritį Lietuvoje, būtina atsižvelgti į medicininius pasiekimus, etinius principus ir žmogaus teises, siekiant apsaugoti tiek nevaisingų porų interesus, tiek negimusios gyvybės orumą.
tags: #narbekovas #pagalbinis #apvaisinimas
