Kai už lango termometro stulpelis viršija 25 laipsnių karščio, prie vandens telkinių praleidžiame daug laiko. Prasidėjusi vasara vilioja atsigaivinti vandens telkiniuose. Vienas didžiausių malonumų bus panerti į vėsų ežero ar jūros vandenį. Tačiau ne kiekvienas žino, kad esame dažniausiai skęstančiųjų šalis - pagal skendimų rodiklius net 4 kartus viršijame ES vidurkį - mus lenkia mus tik Latvija. Prasidėjusi vasara vilioja atsigaivinti vandens telkiniuose. Vieniems - tai pramoga, o kitiems - didelė rizika, dėl plaukimo įgūdžių stokos. Mokėti plaukti reikia ir norint išbandyti daugybę populiarių vandens pramogų - baseinų, parkų, kalnelių ir tramplinų. Vasaros savaitgalis prie jūros ar ežero taip pat kur kas turiningesnis ir mokantiems plaukti vaikams, ir suaugusiesiems.
Viena iš priežasčių - baseinų trūkumas ir ribotos galimybės pasinaudoti kokybiškomis mokymo paslaugomis. Pirmoji praktinė vaiko patirtis vandenyje turėtų būti džiugi ir saugi! Jei norite padėti vaikui susidraugauti su vandeniu, reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje jis jaustųsi smagiai ir komfortiškai, patirtų daug teigiamų emocijų. Smagumas - užkrečiamas. Todėl vandenyje su vaiku smaginkitės, žaiskite kartu ir nesiraukykite, nesibarkite, nieko neliepkite, neprašykite to, kas jis dar nepasiruošęs - lipti į šaltą vandenį, eiti iki kaklo, panerti.
Taip pat svarbu neatsitraukti nuo vaiko toliau nei per ištiestą ranką. Girkite ir drąsinkite savo vaikus ne tik už pergales, bet ir už pastangas.
Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas
Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas - tai asocijuojasi su oro trūkumu ir dideliu nesaugumu, pavojumi. Tačiau tai ir pats svarbiausias įgūdis - nemokant panerti, išmokti plūduriuoti ant pilvo yra neįmanoma. Kai geriau žinai, kas vyksta - baimė sumažėja. Kalbėkitės su vaiku apie plaukimo procesą, pasitelkdami, jei reikia, net ir mokslinius argumentus, - pasakoja specialistė. Objektyviomis žiniomis pagrįsta tiesa, jei vaikams ji transliuojama iš tėvų lūpų - nuramina ir skatina domėjimąsi. Pavyzdžiui, plaučiai, kai į juos įkvepiame oro, tampa tarsi du oro balionai, kurie padeda mums išsilaikyti ant vandens.
Pirmasis plaukimo žingsnis - panėrimas. Kaip išdrįsti? Norint panerti, būtina sulaikyti kvėpavimą. Pradėti mokytis nekvėpuoti galite bet kur - namuose, automobilyje.
Svarbiausioji dalis - plūduriavimas
Prieš mokantis plaukti, svarbu išmokti gerai plūduriuoti. Plūduriuojant labai svarbu rasti pusiausvyrą, nes viršutinė kūno dalis yra lengvesnė nei apatinė; nuleidus galvą, kojos kyla į viršų; pakėlus galvą, kojos nusileidžia. Atsigulus ant vandens, reikia atpalaiduoti kaklo bei veido raumenis, žvilgsnį nukreipti į dugną, nesistengti išlikti vandens paviršiuje. Priešingai - reikia slėptis vandenyje, kuo giliau slėpsitės, tuo labiau vanduo stums ir bus lengviau plūduriuoti.
Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žingsnelių reikia padaryti. Pirmiausia paskatinkite vaiką plūduriuoti ant pilvo, laikantis už pečių ir rankų, vėliau tik už pečių, tik už rankų ir galiausiai - leiskite plūduriuoti savarankiškai.
Beje, plūduriuoti galima ir ant nugaros, ir ant pilvo. Nuo ko geriau pradėti, nėra vieningos nuomonės. Pradėti mokyti nuo nugaros tarsi saugiau, nes nereikia panerti, galima laisvai kvėpuoti, tačiau trenerės patirtis sako, kad nebūtinai. Padarius net ir mažą klaidą panirimo neišvengsite, o jei vaikas to nemoka, gali pasimesti, išsigąsti, sriūbtelti vandens.
Plūduriavimas - labai svarbus gelbėjimosi įgūdis. Iš tikrųjų, tai tik pats pirmasis žingsnis, kurį galėtų ir turėtų padaryti tėveliai. Taisyklingo plaukimo vaikus išmokyti gali tik profesionalūs treneriai. Nereikėtų kelti galvos. Po vandeniu kūnas tampa 10 kartų lengvesniu. Iškėlus galvą, ji „pasunkėja“ ir skandina kūną. Svarbu maksimaliai, lygiagrečiai atsigulti ir pasislėpti po vandeniu. Viršutinė kūno dalis lengvesnė už apatinę. Todėl ji dažnai būna aukščiau.
Tėvų mokymas nepasiteisina?
Specialistų teigimu, vaikus taip pat geriausia patikėti profesionaliems treneriams, tačiau ne vieni tėvai užsimoję patys išmokyti vaiką plaukti. Bet plaukiant rankos turi būti laisvos tam, kad jomis būtų galima daryti judesius, tad toks įgūdis plaukimui yra bevertis. „Vieni tėvai mokydami plaukti vaikams vandenyje leidžia elgtis per daug drąsiai ir taip kai kuriems įvaro šoką, kiti vaikus per daug riboja. Kai kurie tėvai prigalvoja visokių mitų, įdiegia įpročių, kuriuos treneriui vėliau reikia išgyvendinti ir mokymosi plaukti procesas prailgėja, - perspėjo trenerė ir pridūrė. - Bet kokiu atveju, norėdami taisyklingai išmokti plaukti žmonės vis tiek ateina pas trenerius. Neretai girdime: o tėvai mums ne taip aiškino“.
Anot M.Šebokaitės, remontuoti namus palikime statybos specialistams, o mokyti plaukti leiskime plaukimo treneriams. „Pasitikėkime specialistais. Jeigu neramu, kad treneris galbūt blogai dirba, per treniruotes būkite šalia. Be to, jums stebint ir morališkai palaikant vaikas greičiau išmoks nei vien tik su treneriu“, - mano trenerė.
Kiekvienas savaip supranta mokėjimą plaukti. Tėvams kartais atrodo, kad laikymasis ant vandens, kapstymasis „šuniuku“ ar „varlyte“ - tai jau plaukimas. Kartais tokioms nuotaikoms pasiduoda ir vaikai, jie tvirtina, kad viską moka, tik mama kažkodėl liepia lankyti baseiną. Tačiau profesionalų požiūris į tai, ką reiškia mokėti plaukti, yra kitoks. Visų pirma, vaikas vandenyje turi jaustis laisvai. Jis turi gebėti išsikapanoti iš įvairiausių situacijų ir išlįsti į vandens paviršių, iškelti galvą virš vandens, plūduriuoti ir nuplaukti tam tikrą atstumą. Plaukimo pagrindas - plūduriavimas, kvėpavimas ir judesiai. Kaip ir statant namą, taip ir mokantis plaukti svarbiausia tvirti pagrindai.
Kaip vaikas mokomas plaukti?
Įžanga turėtų įvykti dar prieš pirmąją treniruotę. „Namuose su vaiku būtų gerai aptarti, paaiškinti, kodėl jam reikėtų išmokti plaukti. Pavyzdžiui, pasakyti, kad jis bus saugesnis vandenyje, kad visai šeimai bus smagiau leisti laiką vandenyje ir prie jo“, - patarė M.Šeibokaitė.
Vaikas per treniruotę iš pradžių supažindinamas su vandeniu, parodoma, kad šis yra skaidrus, švelnus ir plūdus, tai yra, gali išlaikyti daiktą vandens paviršiuje. Po to vaikas supažindinamas su plaukiojimo būdais, kad vaikas pamatytų, ko iš jo norės treneris.
„Realus tikslas yra per pirmą-antrą treniruotę išmokti padaryti žvaigždutę: vaikas ant vandens atsigula ant pilvo, pučia burbulus, o jo rankos, kojos pakeltos nuo dugno. Tai yra plūdumo pratimas. Kai tik vaikas pajunta, kad vanduo jį laiko, jis gali plaukti bet kaip“, - sakė M.Šeibokaitė.
Drausminti, bet ne gąsdinti
Neretam vaikui ar suaugusiajam atsipalaiduoti vandenyje trukdo vaikystėje įskiepyta aksioma: atsargiai - nuskęsi. „Vandenyje dūkstančius vaikus patarčiau drausminti jų negąsdinant. Galima tiesiog sakyti, būkit atsargūs, dar nemokat plaukti“, - patarė M.Šeibokaitė.
Ji pastebėjo, kad jeigu mama bijo vandens, bijo bandyti plaukti, vaikas irgi dažniausiai to bijo. Tad treneris turi nugalėti abiejų baimes.
M.Šeibokaitės teigimu, šiuolaikinių vaikų karta yra visiškai kitokia nei ankstesnės. „Dabartiniai vaikai yra labiau mąstančios nei judančios būtybės. Investavimas į vaikų plaukimo mokymą ir saugumą yra būtinas. Geriausias būdas vaikui išmokti saugiai plaukti yra reguliariai lankyti mokymo plaukti užsiėmimus šiltoje, jaukioje ir į vaiką orientuotoje aplinkoje. Plaukimo užsiėmimai profesionalioje mokymo plaukti akademijoje Banga įgalina vaikus jaustis užtikrintai vandenyje.
Dažnos klaidos ir mitai mokantis plaukti
- 1 mitas: išmokyti plaukti galima ir ežere. Mokymasis plaukti ežere yra nesaugus dėl nežinomo dugno reljefo ir ribotos saugios erdvės.
- 2 mitas: tam, kad mokėti plaukti, galvos į vandenį nardinti nereikia. Plaukimas kai galva laikoma virš vandens yra netaisyklingas. Plaukimas tokiu būdu greitai nuvargina kūną, nes reikalauja nuolatinio judėjimo ilgą laiką. Plaukiantys gali greitai pavargti. Kai lankomi plaukimo užsiėmimai su profesionaliais treneriais yra kuriama plaukimo technika, kuri leidžia efektyviai plaukti ilgesnius atstumus.
- 3 mitas: vaikų priverstinės adaptacijos metodai yra geriausi. Tai vienas pavojingiausių metodų, kuriuos tėvai gali taikyti savo vaikui. Vadovaujamas mokymasis yra geresnis nei priverstinės adaptacijos metodas. Metodai, kurie priverčia vaikus patekti į nepatogią ir pavojingą situaciją, gali sukelti traumą, dėl kurios bus baiminamasi plaukti visą gyvenimą. Į plaukimo pamokas reikia žiūrėti švelniai ir pritaikyti kiekvienam vaikui.
- 4 mitas: mano vaikas per mažas. Nuo trijų mėnesių kūdikiai gali pradėti mokytis įgūdžių, reikalingų pasitikėjimui vandeniu, pavyzdžiui, kvėpavimo ir plūduriavimo.
- 5 mitas: mano vaikui nereikia daug pamokų. Mokslo metus vykstančios plaukimo pamokos yra raktas į vaiko gebėjimų tobulinimą. Daryti prielaidą, kad vaikai prisimins viską, ko išmoko per porą mėnesių mokymo plaukti pamokų lankymo, gali būti rizikinga.
Plaukimo akademijos Banga siekiamybė, kad vaikas taptų pasitikintis savimi, mokėtų plaukti ir būtų saugus vandenyje. Esame pasirengę bendradarbiauti, o mokymo plaukti procesą padaryti įdomų, įtraukiantį ir motyvuojantį! Kviečiame vaikus nuo 4 m. ir suaugusiuosius išbandyti Plaukimo akademijos Banga treniruotes nemokamai, kurių metu supažindinsime su mūsų veikla ir taikoma pažangia mokymo plaukti metodika. Net ir garsiausi plaukikai ne tokiais gimsta, o jais tampa. O mokėjimas plaukti nebūtinai turi tapti sportiniu gebėjimu, visų pirma tai - vienas iš gyvybiškai svarbiausių įgūdžių ir atgaiva kūnui. Tad tėvų noras, kad vaikas išmoktų plaukti - visuomet sveikintinas.
Baseinas pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių pomokyklinių veiklų, ir ne tik dėl Lietuvos plaukikų iškovotų svarbių pergalių, bet ir dėl pasikeitusio gyvenimo būdo apskritai. Išaugo žmonių galimybės, daugiau keliaujama, dažnai - ten, kur šilta, baseinas ir jūra. Pasak L. Miežienės, sekant gydytojų rekomendacijomis, iki tol, kol vaikui sukanka 12 metų, tinkamiausios sporto šakos jam yra plaukimas ir gimnastika.
Kada geriausia mokytis plaukti?
„Mokytis plaukti niekada nevėlu. Geriausiai to mokytis būnant 5-7 metų, bet vis dėlto amžius nėra esminis dalykas. Svarbiausia yra noras išmokti“, - sakė trenerė Milda Šeibokaitė. Jeigu esate suaugęs, dar nemokate plaukti ir dėl to jaučiatės nesmagiai - sukaupkite jėgas, užsukite į bet kurį baseiną, plaukimo mokyklą ir su trenerio pagalba tikrai išmoksite. „Yra daug net ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie tik dabar atrado galimybių mokytis plaukti“, - sakė M.Šeibokaitė.
Pagal trenerių rekomendacijas, vaikus mokyti plaukti rekomenduojama nuo 5-7 metų, priklausomai nuo jų fizinio išsivystymo bei gabumų. Pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių kvėpavimo ir slinkties pratimų, padedant suaugusiajam. Griežtai patariama vaikus mokyti plaukti tik naudojant specialiai tam pritaikytą įrangą - plaukimo lentą bei plaukimo „sparnelius“, kurie turėtų būti ne pripučiami (galintys prakiurti), o poroloniniai. Ypač nerekomenduojami kamuoliai ir pripučiami ratai - nei plaukimui, nei mokymui plaukti.
Mokant vaiką plaukti, labai svarbu pasirinkti tinkamą vandens gylį. Jeigu mokomasi uždarame baseine, galima paėjėti giliau, jeigu atvirame vandens telkinyje - reikėtų laikytis arčiau kranto. Vandenyje užsibūti patariama ne ilgiau nei valandą. Buvimo vandenyje laikas priklauso nuo vandens temperatūros, vaiko sudėjimo ir elgesio vandenyje. Jeigu mokomasi plaukti uždarame baseine, užsibūti galima ilgiau, jeigu maudynės vyksta atvirame vandens telkinyje, kuris paprastai būna vėsesnis, rekomenduojama jame būti ne ilgiau kaip pusvalandį.
Jeigu ūgtelėjęs vaikas nemoka plaukti ir nėra galimybių to išmokti su treneriu, verta imtis iniciatyvos ir išmokyti pagrindinių plaukimo elementų patiems. Pasak trenerių, tai padaryti nėra sudėtinga - reikia tik žinoti nuo ko pradėti ir kuria linkme judėti. Internete galima rasti gidą tėvams „Kaip išmokyti vaiką plaukti?“. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) kartu su treneriais parengtame gide pasakojama bei praktiškai rodoma, kaip išmokyti vaikus plaukimo elementų, padėsiančių būti saugesniais vandenyje.
Gide detaliai aiškinama, kaip išmokyti vaikus taisyklingai plūduriuoti, slinkti, įkvėpti ir iškvėpti, atlikti rankų ir kojų judesius vandenyje, juos derinti prie kvėpavimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į dažnai pasitaikančias klaidas, pasakoma kaip jų išvengti. Pagal minėtas gaires galima mokyti 4-erių metų ir vyresnius vaikus. Mažesni vaikai dar nėra pasirengę savarankiškai judėti vandenyje. Jų draugystė su vandeniu prasideda labai pamažu, dažniausiai tik žaidžiant.
Ar tokiu būdu galima mokyti ir suaugusiuosius? Tikrai taip! Tik norimam rezultatui pasiekti, gali prireikti daugiau laiko. Mokslinius metus vykstančios plaukimo pamokos yra raktas į vaiko gebėjimų tobulinimą. Daryti prielaidą, kad vaikai prisimins viską, ko išmoko per porą mėnesių mokymo plaukti pamokų lankymo, gali būti rizikinga. Plaukdami visi vaikai turi būti prižiūrimi, nepaisant jų plaukimo įgūdžių lygio. Jei vaikas lanko plaukimo pamokas po to, kai jis jau turi pagrindinius gebėjimus, tai užtikrina, kad saugumas išliks svarbiausias dalykas.
Jei vaiką išmokyti plaukti tėvai pasiryžę patys, svarbu pamažu supažindinti vaiką su vandeniu, leisti mažyliui jame pasijausti saugiai. Be jokios abejonės, vaikas turėtų būti su gelbėjimosi liemene ar kitokiomis apsauginėmis priemonėmis, o tėvai privalo būti šalia. Pradžioje tėvai galėtų tiesiog paprašyti vaiko atsispirti nuo dugno, vietoje rankomis stengtis padaryti burbuliukus ir taip žaisminga forma išsilaikyti ant vandens, kojomis nesiekiant dugno. Po to galima pradėti vaiką mokyti plaukti, pavyzdžiui, varlyte. Mokant plaukti vaikus, nerekomenduojama skubėti ir nusiteikti ilgam darbui, nes kuo jaunesnį vaiką mokysime plaukimo, tuo ilgiau tai užtruks. Todėl siūloma pradėti mokyti vaikus plūduriuoti vandenyje nuo 5-erių, vėliau vaikai su tėvų pagalba galėtų pramokti plaukti 50-100 m.
Pagrindinė problema, jei vaikai ar suaugusieji ateina mokytis plaukti vėlesniame amžiuje, kai mes plaukdami galvą iškeliame į viršų, dubuo nusileidžia žemyn ir taip mes plaukiame U raide - tokia pozicija yra netaisyklinga ir žalinga. Žmogus moka plaukti, jei jis geba nesustojęs nuplaukti bent 400 m. Techniškas plaukimas padeda daugiau nuplaukti, ilgiau išsilaikyti vandenyje.
Kaip gi vasarą be maudynių!? Specialistai ragina būti ypač atsargiems - neprarasti budrumo, dėmesingai stebėti savo atžalas ir mokyti jas tinkamo elgesio vandenyje.
