Michailas Sergejevičius Gorbačiovas, pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas, gimė 1931 m. kovo 2 d. Stavropolio krašte, Privolnojės kaime, ukrainiečių ir rusų valstiečių šeimoje. Jo politinė karjera ir reformos turėjo didžiulį poveikį ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir visam pasauliui. Jo inicijuota „glasnost” (atvirumo) ir „perestroika” (pertvarkos) politika pakeitė šalies politinę ir ekonominę struktūrą, o strateginių tikslų perorientavimas prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos. Tačiau jo valdymas taip pat buvo paženklintas prieštaringų vertinimų, ypač dėl jo vaidmens žlungant Sovietų Sąjungai.
Paauglystėje Gorbačiovas dirbo kolektyviniame ūkyje. 1955 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijų metais įstojo į SSKP (Sovietų Sąjungos komunistų partiją) ir aktyviai joje veikė. Nuo 1955 m. dirbo komjaunimo darbuotoju Stavropolyje. 1966-1968 m. buvo SSKP Stavropolio miesto komiteto I sekretorius, 1968-1970 m. - Stavropolio krašto komiteto II sekretorius, o 1970-1978 m. - I sekretorius. Nuo 1971 m. buvo SSKP Centro komiteto narys.
Kilimas į aukščiausias pareigas
1978 m. Gorbačiovas buvo perkeltas į Maskvą ir paskirtas SSKP Centro komiteto sekretoriumi. 1980 m. tapo šio komiteto politinio biuro nariu. Po Konstantino Černenkos mirties 1985 m. kovą, Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas SSKP Centro komiteto generaliniu sekretoriumi. Šis paskyrimas žymėjo naują erą Sovietų Sąjungoje, kurioje jis pradėjo įgyvendinti radikalias reformas.
1985 m. Gorbačiovas teigė, kad ekonomika sustojo ir kad reikalinga jos reorganizacija. Gorbačiovas pasiūlė „neapibrėžtą reformų programą”, kuriai buvo pritarta balandžio mėnesio Centrinio komiteto plenumo metu. Jis reikalavo greitos technologinės modernizacijos ir padidinto pramoninio bei agrikultūrinio produktyvumo.
1985 m. Gorbačiovas buvo pirmasis Komunistų partijos lyderis, gimęs po Rusijos revoliucijos. Jo pareigos Komunistų partijoje suteikė jam daugiau galimybių išvykti į užsienį. Kelionės padarė didelę įtaką Gorbačiovo politinėms ir socialinėms pažiūroms. 1972 metais jis vadovavo sovietų delegacijai į Belgiją, po trejų metų - delegacijai į Vakarų Vokietiją. 1983 metais jo vadovaujama delegacija Kanadoje susitiko su ministru pirmininku Pjeru Triudo ir Kanados Bendruomenių rūmų ir Senato nariais.
Andropovas mirė 1984 m., prieš mirtį leisdamas suprasti, kad savo įpėdiniu norėtų matyti M. Gorbačiovą. Tačiau valdžią perėmė Konstantinas Černenka, nors šis sirgo nepagydoma liga. Kitais metais mirus Černenkai, partijos hierarchijai tapo aišku, kad reikalingas jaunesnės kartos lyderis.
„Glasnost” ir „Perestroika”
Gorbačiovo valdymo metu įgyvendintos „glasnost” ir „perestroika” tapo esminiais pokyčiais Sovietų Sąjungos istorijoje.
„Glasnost” (Atvirumas)
M. Gorbačiovas „glasnost” politiką pradėjo vykdyti 1988 metais. Šios politikos dėka SSRS piliečiams buvo suteikta daugiau iki tol nebuvusių teisių, įskaitant didesnę žodžio laisvę. Žiniasklaida tapo daug mažiau kontroliuojama, tūkstančiai politinių kalinių ir disidentų buvo paleista į laisvę. Gorbaiovo vykdomos politikos tikslas buvo daryti spaudimą konservatyviajam Komunistų partijos flangui, kuris priešinosi jo ekonomikos pertvarkymo politikai. Be to, jis tikėjosi, kad dėl didesnio atvirumo, dalyvavimo ir daugiau diskusijų SSRS piliečiai palaikys jo reformų iniciatyvas.
„Perestroika” (Pertvarka)
„Perestroika” buvo ekonominė ir politinė reforma, kuria siekta modernizuoti Sovietų Sąjungos ekonomiką ir politinę sistemą. 1986 m. Michailas Gorbačiovas inicijavo naują perestroika (liet. pertvarkos) politiką ir ją lydinčias radikalias reformas. 1986 metų vasarį-kovą vykusiame 27-ajame Komunistų partijos suvažiavime buvo pateiktos šios politikos gairės, tačiau jos dar nebuvo iki galo išgrynintos. Pats Gorbačiovas perestroika apibūdino kaip tokių veiksnių - demokratijos raidos, socialistinių valstybių savivaldos, privačių iniciatyvų ir kūrybinių pastangų skatinimo, pagerintos tvarkos ir disciplinos, didesnio atvirumo, kritikos ir savikritikos visose visuomenės srityse, visumą.
Kooperatyvų įstatymas, įsigaliojęs 1988 metų gegužę, buvo radikaliausia Gorbačiovo eros ekonominė reforma. Pirmą kartą po Lenino NEP, įstatymu leista turėti privatų verslą paslaugų, pramonės ir užsienio prekybos sektoriuose. Iš pradžių įstatymas verslo savininkams numatė didelius mokesčius ir įdarbinimo ribojimus, tačiau kai kurios SSRS respublikos į šiuos apribojimus nekreipė dėmesio. Vėliau tie patys apribojimai buvo peržiūrėti, kad būtų paskatintas privataus sektoriaus aktyvumas. Remiantis naujuoju įstatymu, buvo pradėta ir stambiųjų visos Tarybų Sąjungos masto pramonės organizacijų restruktūrizacija. „Aeroflot“ buvo padalinta, o jos dalys galiausiai tapo nepriklausomomis avialinijų kompanijomis.
1988 m. birželį SSRS Komunistų partijos suvažiavime Gorbačiovas pristatė naujas radikalias reformas, skirtas sumažinti partijos įtaką valdžios aparatui. Jis pasiūlė, kad šalies vykdomąją valdžią perimtų prezidentas, o įstatymų leidžiamoji valdžia būtų naujo organo - Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo, rankose. Visuotiniai rinkimai į Liaudies deputatų suvažiavimą buvo organizuoti 1989 metų kovo-balandžio mėnesiais. Tai buvo pirmieji laisvi rinkimai Sovietų Sąjungoje nuo 1917 metų.
Užsienio politika ir Šaltojo karo pabaiga
Užsienio politikoje M. Gorbačiovui pavyko (daugiausia vienašališkomis nuolaidomis) pagerinti santykius su Vakarų valstybėmis, gerokai sumažinti tarptautinę įtampą. 1988-89 iš Afganistano buvo išvesta SSRS kariuomenė (Afganistano karas), 1989 m. lapkritį atidaryta Berlyno siena davė pradžią Vokietijos susivienijimui (1990), 1990 m. pasirašyta NATO ir Varšuvos sutarties valstybių Įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo sutartis, 1991 m. Varšuvos sutarties organizacija buvo paleista, 1991 m. liepos mėnesį SSRS ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį START I (START).
SSRS žlugimas
1989 m. prasidėję politiniai ir ekonominiai neramumai Sovietų Sąjungoje galiausiai lėmė jos žlugimą. M. Gorbačiovo chaotiškos, nesėkmingos ekonominės priemonės neišgelbėjo žlungančio SSRS ūkio, žmonių gyvenimo lygis toliau smuko. Politinės sistemos demokratinimas (paleisti politiniai kaliniai, imta mažiau cenzūruoti žiniasklaidą, ilgainiui leista organizuoti mitingus ir demonstracijas) išryškino iki tol slopintus kai kurių tautų nepriklausomybės siekius.
Rugpjūčio Pučas
Politinę krizę 1991 metų rugpjūtį sukėlė grupės SSRS aukščiausios vadovybės narių mėginimas sužlugdyti naujos Sąjunginės sutarties pasirašymą. Susimokius, SSRS prezidentas M. Gorbačiovas rugpjūčio 19 d. buvo nušalintas nuo valdžios. GKČP priėmė sprendimą uždrausti opozicinių partijų ir judėjimų veiklą, taip pat kai kuriuos laikraščius. Į sostinę buvo įvesta kariuomenė. Pasipriešinimo GKČP veiksmams priekyje stojo RSFSR prezidentas Borisas Jelcinas ir kiti Rusijos Federacijos vadovai. B. Jelcino iniciatyva rugpjūčio 22 dieną GKČP buvo likviduotas, o jo nariai areštuoti.
Pasak M. Gorbačiovo, „pučistų avantiūra buvo pasmerkta dėl tvirtos SSRS prezidento, Rusijos prezidento pozicijos, tūkstančių maskviečių, daugelio visuomenės veikėjų, deputatų drąsos“.
Belovežo Susitarimas ir Atsistatydinimas
1991-ųjų gruodį Belovežo girioje susirinkę tuometiniai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai B. Jelcinas, L. Kravčiukas ir S. Šuškevičius 1991 m. gruodžio 8 d. pasirašė Belovežo susitarimą dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrimo, kuris faktiškai panaikino SSRS. 1991 m. rugpjūčio 24 d. M. Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP Centro komiteto generalinio sekretoriaus pareigų, 1991 m. gruodžio 25 d. - iš nebeegzistuojančios valstybės prezidento pareigų.
Gorbačiovas ir Lietuva
M. Gorbačiovo pertvarka leido Lietuvoje nuo 1988 m. atvirai pasireikšti judėjimui dėl nepriklausomybės (Sąjūdis). 1989 m. M. Gorbačiovas priešinosi savarankiškos Lietuvos komunistų partijos sukūrimui (po jos suvažiavimo 1989 m. gruodžio 19-22 d., kuomet ši partija atsiskyrė nuo SSKP; Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas). 1990 m. sausio mėnesį lankėsi Vilniuje, bet jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekio.
Sausio 13-osios Įvykiai
1990 m. sausio 11-13 d. įvykiai Vilniuje, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė jėga bandė numalšinti Lietuvos nepriklausomybės siekį, yra vienas iš skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovas, tuo metu ėjęs SSRS prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, yra atsakingas už šiuos įvykius. 2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui kaip liudytojui.
Perestroika ir Glasnost (Sovietų Sąjungos pabaiga)
Gyvenimas po atsistatydinimo
Nuo 1992 m. M. Gorbačiovas vadovavo Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fondui (Gorbačiovo fondas), propaguojančiam nuosaikias socialdemokratines nuostatas.
M. Gorbačiovas švenčia 80-ąjį gimtadienį. Nobelio taikos premijos laureatas ir buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas trečiadienį švenčia savo 80-ąjį gimtadienį. Gimimo dieną jis dar kartą griežtai sukritikavo Rusijos politiką. Vadovaujant prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui, jis pastebi "žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimų", pareiškė M. Gorbačiovas, kurį cituoja agentūra "Interfax".
Po išrinkimo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi 1985 metų kovą M. Gorbačiovas savo "glasnost" ir "perestroika" politika pakeitė pasaulį. Jis 1989-aisiais svariai prisidėjo prie Berlyno sienos griuvimo ir užbaigė Šaltąjį karą tarp Rytų ir Vakarų. Šiandien M. Gorbačiovas Maskvoje vadovauja jo vardu pavadintam politikos fondui. Tačiau jo balsas kasdieninėje šalies politikoje praktiškai negirdimas.
M. Gorbačiovas pačioje Rusijoje vertinamas prieštaringai. Politikai, istorikai ir politologai nesutaria dėl jo istorinės reikšmės. "Jis atvėrė laisvės šliuzus", - sako politologas Viačeslavas Nikonovas.
M. Gorbačiovas ir ateiviai: M. Gorbačiovas ir R. Reaganas kartą aptarė bendradarbiavimą galimos ateivių invazijos metu. Tai nutiko 1985 m. Tuomet Ženevoje vykusiame susitikime M. Gorbačiovas ir R. Reaganas ilgai kalbėjosi dviese - be jų vertėjų, nieko nebuvo šalia, o pokalbio detalės ilgai nebuvo paviešintos. Tačiau 2009 m. M. Gorbačiovas vieno interviu metu atskleidė, kad R. Reaganas, kuris buvo didelis mokslinės fantastikos gerbėjas, pokalbio metu tiesiai šviesiai jo paklausė, ar JAV ir SSRS galėtų pamiršti nesutarimus, jei Žemę užpultų ateiviai. Nustebintas klausimo, M. Gorbačiovas atsakė: „Žinoma“. R. Reaganas tuomet pasakė, kad JAV tuomet tokiu atveju irgi galėtų bendradarbiauti su SSRS. Vis dėlto tokio bendradarbiavimo poreikis taip ir neiškilo.
M. Gorbačiovas ir islamas: M. Gorbačiovas turėjo galimybę atversti SSRS į islamą. 1989 m. pradžioje Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini parašė M. Gorbačiovui laišką. Tai buvo vienintelis R. Khomeini kada nors parašytas laiškas užsienio valstybės lyderiui. Šiame laiške ajatola teigė, kad komunizmas žlunga, ir rimtai ragino M. Gorbačiovą apsvarstyti islamą kaip alternatyvią ideologiją komunizmui, kurią turėtų rinktis SSRS. Antraip, perspėjo ajatola, SSRS gali pakliūti į „Vakarų kapitalizmo“ pinkles. M. Gorbačiovas į laišką sureagavo mandagiai. Jis parašė atsakomąjį laišką, kuriame dėkojo ajatolai už pasiūlymą, tačiau pabrėžė, kad SSRS egzistuoja religijos laisvė, ir ragino Iraną nesikišti į vidinius SSRS reikalus bei leisti valstybei pačiai pasirinkti, kokia ideologija sekti. Laišką Khomeini asmeniškai perdavė SSRS užsienio reikalų ministras.
M. Gorbačiovas ir ateizmas: Nors ir nenorėjo SSRS atversti į islamą, M. Gorbačiovas išties kovojo su įvairių religijų persekiojimu SSRS ir jų praktikuotojams suteikė daugiau laisvės. Tad turbūt nieko keista, kad prieš žlungant SSRS pasklido gandas, kad M. Gorbačiovas, nors vadovavo valstybei, kuri skatino ateizmą, iš tiesų slapčia buvo krikščionis. Teigta, esą M. Gorbačiovas vaikystėje buvo slapčia pakrikštytas ir tikėjimą galėjo perimti iš savo mamos, tačiau kildamas SSRS nomenklatūros laiptais turėjo tai slėpti. Anot gandų, su tuo susiję ir M. Gorbačiovo sprendimai, kuriais kovota su religijos persekiojimu SSRS. 2009 m. M. Gorbačiovas, lankydamasis Italijoje, aplankė šv. Pranciškaus Asyžiečio kapą. Tuomet šie gandai atgimė. Ne viena žiniasklaidos priemonė pranešė, kad M. Gorbačiovas patvirtino esąs krikščionis. Po kelių dienų M. Gorbačiovas šia tema pirmąkart pasisakė viešai. Jis pabrėžė, kad visada buvo ir lieka ateistas, o vienuolyną, kuriame palaidotas šv. Pranciškus, aplankė kaip turistas, ne kaip piligrimas. M. Gorbačiovas taip pat teigė, esą per gyvenimą aplankė ne vieną mečetę, sinagogą ar cerkvę, tačiau taip pat irgi tik kaip turistas.
M. Gorbačiovas ir reklamos bei kūryba: Į Vakarų kapitalizmo pinkles M. Gorbačiovas vis dėlto pakliuvo. Žlugus SSRS, M. Gorbačiovas nusifilmavo „Pizza Hut“ reklamoje, taip tapdamas savotišku kapitalizmo triumfo prieš komunizmą simboliu. 1998 m. pasirodžiusioje reklamoje politiniai nesutarimai rusų šeimoje yra užgniaužiami, kai jie visi nutaria drauge padėkoti M. Gorbačiovui už tai, kad šis atvedė „Pizza Hut“ į Rusiją. Taip pat 2007 m. M. Gorbačiovas buvo pasirodęs „Louis Vutton“ lauko reklamose. Jose M. Gorbačiovas sėdi senoviniame automobilyje, važiuojančiame palei Berlyno sieną. Šalia jo padėta „Louis Vutton“ rankinė. Tuo M. Gorbačiovo kūrybinės kelionės nesibaigė. 2004 m. buvęs SSRS lyderis su Billu Clintonu ir Sophia Loren įrašė vaikams skirtą pasaką su orkestriniu fonu, paremtą Sergejaus Prokofjevo muzikiniu pasakojimu vaikams „Petriukas ir vilkas“. Be to, 2009 m. M. Gorbačiovas išleido muzikos albumą „Dainos Raisai“. Jame jis įdainavo rusų romantines balades. Jam padėjo garsios rusų roko grupės „Mashina Vremeni“ lyderis Andrejus Makarevičius. Pajamos, gautos iš albumo pardavimų, buvo skirtos 1999 m. M. Gorbačiovo žmonos atminimui skirtam labdaros fondui.
M. Gorbačiovas ir žmona: SSRS M. Gorbačiovas apskritai stebino santykiais su žmona. Jo žmona Raisa ne tik buvo artima jo patarėja, bet ir kaip tikra „pirmoji ponia“ su juo vyko į užsienio keliones. Jos matomumas viešumoje buvo labai neįprastas pagal SSRS nusistovėjusias neformalias taisykles ir daugeliui nepatiko. Be to, skirtingai negu daugelis kitų SSRS politinio elito atstovų, M. Gorbačiovas nebuvo žinomas dėl polinkio į meilės nuotykius ir su moterimis, kiek žinoma, visuomet elgėsi pagarbiai.
M. Gorbačiovas ir dėmė: Garsiąją dėmę ant savo galvos, tapusią neatskiriamu jo išvaizdos bruožu, vadinamąją „vyndėmę“ arba „portveino dėmę“, M. Gorbačiovas turėjo nuo pat gimimo. Tai įgimtas odos defektas, kuris lieka visam gyvenimui, tačiau jokios žalos organizmui nedaro. Plikti jis pradėjo itin anksti - vos sulaukęs dvidešimtojo gimtadienio - ir tuomet dėmė tapo matoma. Visiškai M. Gorbačiovas prapliko iki XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos. Šiais laikais tokias dėmes daugeliu atvejų galima pašalinti lazeriu. Tačiau iki M. Gorbačiovui užimant aukščiausius postus tokių technologijų, žinoma, nebuvo. Beje, M. Gorbačiovas stengėsi rūpintis savo sveikata. Jis nerūkė, palyginus su daugeliu aplinkos žmonių retai vartojo alkoholinius gėrimus ir, kai dar prieš tapdamas SSRS generaliniu sekretoriumi įgijo antsvorį, laikėsi dietos, kad numestų svorio. M. Gorbačiovas jau pasiekė 88 metų amžių - išgyveno dvidešimt metų daugiau negu vidutinis Rusijos vyras. Tad galima teigti, kad rūpinimasis sveikata padėjo.
Pasaulio vadovai mena velionį M. Gorbačiovą. Antradienį miręs paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas 1990-aisiais pelnė Nobelio taikos premiją už savo vaidmenį nutraukiant Šaltąjį karą. Tačiau nors užsienyje jis buvo labai gerbiamas, tėvynėje M. Gorbačiovas buvo atstumtasis. Jo valdymas buvo paženklintas prieštaringų vertinimų, ypač dėl jo vaidmens žlungant Sovietų Sąjungai. V. Putinas pareiškė užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. „Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties.“ M. Gorbačiovas daug kur pasaulyje buvo gerbiamas kaip žmogus, kuris padarė daugiau nei bet kas kitas, kad būtų užbaigtas Šaltasis karas. Tačiau daugelis buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų visą likusį gyvenimą kaltino jį dėl šalies žlugimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) apibūdino M. Gorbačiovą kaip „didį žmogų, kurio vizija nutraukė Šaltąjį karą ir atvėrė duris laisvei“. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas citavo M. Gorbačiovą: „Po dešimtmečius trukusių žiaurių politinių represijų jis ėmėsi demokratinių reformų. Tai buvo darbai, atlikti reto lyderio - turinčio vaizduotės įžvelgti, kad įmanoma kitokia ateitis, ir drąsos surizikuoti visa savo karjera, kad jos siektų.“
„Michailas Gorbačiovas atliko lemiamą vaidmenį taikiai užbaigiant Šaltąjį karą. Susilpnindamas policinę valstybę ir išardydamas stalinistines ekonomines struktūras, jis paskatino Sovietų Sąjungos subyrėjimą, kai įvairios tautos paskelbė nepriklausomybę, o ekonomika žlugo. Taip M. Gorbačiovas atvėrė kelią naujai pasaulio tvarkai“, - sakė António Guterresas.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad M. Gorbačiovas buvo „išskirtinis lyderis“, kurio veiksmai padėjo užtikrinti pasaulio saugumą. „Nusileido vieno reikšmingiausių pasaulio lyderių [gyvenimo] uždanga. Jis buvo esminė figūra lemiamu momentu“, - sakė Bidenas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad M. Gorbačiovas buvo „didvyris“, kurio dėka Vokietija galėjo susivienyti. „Jis atvėrė kelią laisvei ir demokratijai Rytų Europoje“, - sakė Scholzas.
O Lietuvoje M. Gorbačiovas prisimenamas kaip žmogus, 1991 m. sausį įsakęs kariuomenei naudoti jėgą prieš taikius protestuotojus ir bandęs uždusinti Lietuvos nepriklausomybę ekonomine blokada.
15min pristato 7 įdomius mažiau žinomus faktus apie Michailą Gorbačiovą.
tags: #gorbaciovo #gimimo #metai
