Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis Alytuje, kur vos 23 dienų naujagimis mirė savo namuose. Ši nelaimė sukėlė audringas diskusijas visuomenėje, o įvairios versijos apie įvykio aplinkybes pasiekė ir žiniasklaidą. Policija atlieka ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti, tačiau jau dabar aišku, kad situacija yra sudėtinga ir daugialypė.
Lemtinga diena: didelis garsas ir skubiosios pagalbos iškvietimas
Daugiabutyje gyvenantis keturių mažamečių vaikų tėvas Ramūnas pasakojo tą vakarą buvęs laiptinėje ir išgirdęs garsą, kuris iškart sukėlė nerimą. „Grįždami čia parūkę, išgirdome tokį bumtelėjimą, lyg kažkas nukristų. Po to smūgio maždaug per pusvalandį atvažiavo greitoji. Po kažkurio laiko supratome, kad nebėra vaiko“, - sakė vyras.
Pasak jo, netrukus laiptinėje ėmė rinktis kaimynai, žmonės esą buvo šoko būsenoje, nes niekas negalėjo patikėti tuo, kas įvyko. „Visi buvo ištikti šoko - kaip taip galėjo nutikti? Vėliau matėme, kaip išneša kūdikėlį“, - prisiminė jis.
Konfliktai su kūdikio mama ir vieši kaltinimai
Ramūnas teigė, kad santykiai su kūdikio mama, anot jo, jau anksčiau buvo įtempti. Vyras tikino, kad dėl konfliktų ne kartą buvo kviestos tarnybos. „Su ja pačia pastoviai problemos būdavo. Ji rėkdavo ant vaiko, visi kaimynai girdėdavo. Buvo atvykusi ir policija, ir vaikų teisės“, - tvirtino pašnekovas. Jo teigimu, vieną kartą moteriai net esą buvo skirta bauda už melagingą policijos iškvietimą. „Ji kviesdavo policiją iš niekur nieko. Priešpaskutinį kartą gavo baudą“, - sakė vyras.
Vyras teigia, kad po tragedijos pats tapo viešų kaltinimų taikiniu socialiniuose tinkluose. Anot jo, moteris paskelbė įrašus, kuriuose kaltino jo šeimą. „Dėl to parašiau pareiškimą policijai“, - sakė Ramūnas. Jis tikino, kad iki moteriai atsikraustant į šį namą, jokių konfliktų čia nebūdavo, o kaimynai gyveno ramiai. „Kol jos nebuvo, viskas buvo puikiai. Per dvejus metus net policijos nemačiau. Ji tik atsikraustė - viskas prasidėjo“, - teigė vyras.
Kitos versijos ir nelaimės priežasties spėlionės
Pasak kaimyno, gyventojai po tragedijos ėmė kalbėti įvairias versijas, tačiau pats jis pripažino, kad tiksliai nežino, kas įvyko. „Nežinome, ar ji pametė vaiką, ar kažkas nutiko - neturime ką pasakyti. Tiesiog baisu“, - sakė jis. Vyras taip pat teigė, kad girdėjo kalbų apie galimas įvykio aplinkybes, tačiau pabrėžė, jog tai - tik žmonių spėjimai, o ne patvirtinti faktai.
Kitokią įvykių seką nurodė mirusio kūdikio mamos draugė. Ji tvirtino, kad nelaimė galėjo nutikti moteriai pabudus išsigandusi dėl nukritusio daikto. „Ten termosas nukrito, ji išsigando. Pabudusi pamatė, kad vaikas dar buvo šiltas, labai išsigando“, - sakė ji. Anot pašnekovės, moteris iškart bandė kviesti pagalbą. „Pirmiausia ji skambino 112, ją telefonu mokė, kaip gaivinti, bet ji tiesiog nemokėjo to daryti, nesuprato, kaip“, - teigė draugė. Ji pabrėžė, kad mama esą stengėsi padėti kūdikiui, tačiau galėjo sutrikti iš šoko ir panikos.
Kaimynai kelia klausimų dėl pagalbos ir socialinės paramos
Kai kurie namo gyventojai svarsto, ar moteriai buvo suteikta pakankamai pagalbos auginant kūdikį. Viena kaimynė išreiškė nuomonę, kad vienai auginti vaiką jai galėjo būti sudėtinga. „Jeigu tau atiduoda vaiką, gal neturėtų leisti rinktis, kur gyventi. Gal turėjo dar metus stebėti institucijos, kad matytų, kaip tvarkosi“, - svarstė ji.
Mirusio naujagimio motina pati susisiekė su naujienų portalu „AlytusPlius“, norėdama pakviesti žmones atsisveikinti su mažuoju Danieliumi. Mama žurnalistams pasakoja, kad mirties liudijime parašyta, jog įvyko nelaimingas atsitikimas, kūdikis užspringo skrandžio turiniu. „Tikriausiai kai maitinau, užmigau ir vaikas tiesiog tuo metu įkvėpė oro ir paspringo. Bet čia galėjo atsitikti bet kuriam. Aišku ta nelaimė mane labai paveikė, aš dabar verkiau, ir atėjusi į laidojimo namus verkiau, ir turiu nepalūžti, organizuoti laidotuves. O kaimynai elgiasi žiauriai su manimi, išvadino žudike, dar apšaukė prieš laidojimo namus. Tai yra nepakeliamas skausmas, niekam nelinkėčiau, motinai laidoti savo vaiką“, - kalbėjo moteris.
Atsisveikinimo namų „Skausmo užuovėja“ direktorius Ruslanas Nesterovas teigė, jog, įvertinus itin sudėtingą moters finansinę situaciją, siūlo jai padėti ir kūdikį palaidoti neatlygintinai, nepriklausomai nuo laidojimo paslaugų kaštų. „Suprantame, kad moteris šiuo metu neturi lėšų ir išgyvena ypač skaudų laikotarpį, todėl neliksime abejingi - kūdikį siūlome palaidoti neatlygintinai. Šią sunkią valandą stengsimės suteikti visą reikalingą pagalbą ir pasirūpinti visais atsisveikinimo organizavimo klausimais“, - sakė R. Nesterovas.
Motina buvo socialinių darbuotojų akiratyje - kaip vienišai mamai jai buvo teikiama pagalba. Ji pabrėžia, kad socialinė darbuotoja ir kiti lankytojai galėtų patvirtinti, jog vaikas buvo prižiūrėtas ir mylimas. Indrė sako, jog mirus vaikui didžiausia bausmė jai yra jos pačios sąžinė: „Didelė mano kaltė, kad pervargusi užmigau. Aš vis kaltinu save.“
Mirties priežastys: nelaimingas atsitikimas ar aplaidumas?
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neatsargaus gyvybės atėmimo nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 132 str. 1 d. buvo pradėtas 2019 m. rugpjūtį, kai Vilniuje namuose gimęs kūdikis nerodė gyvybės ženklų. Tyrimo metu buvo apklausti liudytojai, gautos specialisto išvados, atlikti kiti reikalingi proceso veiksmai. Įvertinęs surinktus duomenis, prokuroras konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog negyvas gimęs kūdikis galėjo tapti nusikalstamos veikos auka.
Naujienų portalas „AlytusPlius.lt“ nutarė pakalbinti vaiko motiną ir išklausyti jos versiją. Indrė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) prabyla apie košmarišką parą, pasibaigusią sūnaus netektimi, ir socialinį pragarą, kuriame, jos teigimu, teko auginti naujagimį. Tragedijos dieną moteris teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas. Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams. „Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, - sekmadienio vakarą pasakojo ji.
Šeimos gydytoja A. Misiūtė pabrėžia, kad sveiki kūdikiai pavojingai užspringsta skrandžio turiniu gana retai. Nors fiziologinis atpylimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pasitaiko net 50-70 proc. kūdikių, kritiniai atvejai - išimtis, o ne taisyklė. „Didžioji dalis kritinių ar mirtinų užspringimo atvejų kūdikystėje susiję ne su skrandžio turiniu, o su maistu ar smulkiais objektais“, - pažymi gydytoja. Pasak jos, epidemiologiniai duomenys rodo, kad užspringimas išlieka viena pagrindinių atsitiktinių traumų mirties priežasčių vaikams iki vienerių metų, tačiau absoliutūs tokių atvejų skaičiai yra maži. Kur kas dažniau naujagimiai neužspringsta atpiltu pienu, o uždūsta dėl netinkamos miego aplinkos - kai būna uždengiami patalyne ar minkštais daiktais, užmiega veidu į čiužinį ar pagalvę, yra prispaudžiami suaugusiojo ar kito vaiko arba įstringa tarp paviršių.
Gydytoja A. Misiūtė pataria, kad pamatę kūdikį, kuris springsta, tėvai turi nedelsiant kviesti pagalbą ir pradėti pirmosios pagalbos veiksmus. „Reikia paguldyti kūdikį veidu žemyn ant dilbio, galvą šiek tiek žemiau kūno, ir atlikti 5 tvirtus smūgius tarp menčių. Jei tai neveiksminga, kūdikį reikia apversti ir atlikti 5 krūtinės paspaudimus - panašiai kaip gaivinimo metu, tik lėčiau. Ciklus kartoti tol, kol objektas pasišalina arba atvyksta pagalba. Aklai pirštais traukti iš burnos negalima - galima įstumti objektą giliau. Tačiau jei objektą aiškiai matote, jį pašalinti reikia nedelsiant“, - aiškina gydytoja. Pasak A. Misiūtės, užspringimas dažniausiai įvyksta tyliai ir labai greitai, todėl svarbiausia yra prevencija ir tėvų įgūdžiai.
Pirmoji pagalba vaikams: užspringstantis kūdikis | Pirmoji pagalba | Britų Raudonasis Kryžius
Gimdymo namuose politika ir jos pasekmės
Ketvirtadienio rytą, Vilniuje, moteriai gimdant namuose, mirė naujagimis. Policijos duomenimis, 1979 metais gimusi moteris gimdė vandenyje su pribuvėja. Gimęs berniukas nerodė gyvybės ženklų. Priežiūros paslaugą teikia gydymo įstaigų akušeriai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sakė, kad tai, kas įvyko šį rytą, yra visiškai nelegalu. „Pirmiausia labai liūdna dėl tokios skaudžios nelaimės - kūdikio mirties. Tai didžiulė netektis šeimai, stiprus sukrėtimas, kuris neabejotinai išliks ilgam ne tik jų, bet ir visuomenės atminty. Lieka tik apgailestauti, kad yra tėvų, kurie rizikuoja gimdyti namuose, nesilaikydami nustatytos tvarkos ir rizikuodami savo vaikelio bei savo gyvybėmis. Aš kaip moteris ir mama niekada nesirinkčiau gimdymo namuose, nes tikiu mūsų šalies medikais, jų profesionalumu, o mūsų šalies gydymo įstaigos ir medikais yra puikiai pasirengusios profesionaliai suteikti paslaugas net ir pačiais sudėtingiausiais atvejais. Juolab, kad šiuo metu dar nei viena gydymo įstaiga neturi licencijos ir negali teikti tokių paslaugų, t.y. priimti gimdymų namuose. Gimdymo namuose tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, iki šiol nei viena gydymo įstaiga nesikreipė prašydama suteikti licenciją teikti gimdymo namuose paslaugą. Gydymo įstaigos tam ruošiasi atsakingai ir neskuba. Paprastai kalbant, gimdymas namuose yra licencijuota veikla, o šiuo metu licencijos niekas neturi ir net neprašė. Vadinasi, tai kas įvyko šiandien anksti ryte yra ne kas kita, o nelegali veikla. O tai jau yra teisėsaugos darbas toliau aiškintis. Mūsų žiniomis ir kiek buvo skelbta viešai, jau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek SAM, tiek Akreditavimo tarnyba, jei reikės, padės atliekant šį ikiteisminį tyrimą. Jei gimdyvė būtų turėjusi sutartį su gydymo įstaiga, jos atstovai būtų turėję dalyvauti gimdyme arba užtikrinti jos gimdymą gydymo įstaigoje, jei ji dėl medicininių priežasčių nebūtų galėjusi gimdyti namie. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kuri yra labai griežta, pranešti įstaigai reikia apie gimdymą. Žinoma, jei turi su ja sutartį dėl tokių paslaugų. Tikėtina, kad šiuo atveju nebuvo pranešta apie gimdymą. Tad SAM kviečia visuomenę ir būsimus tėvelius elgtis atsakingai, galvoti ne tik apie savo norus ar įgeidžius, bet pirmiausia - apie būsimo vaikelio saugumą ir gyvybę, sklandų atėjimą į šį pasaulį. Labai gaila, kad yra tėvų, kurie net ir žinodami, kad dar nei viena gydymo įstaiga neteikia tokių paslaugų, visgi ryžtasi tokiam žingsniui, švelniai tariant - avantiūrai. Juk reikia suprasti, kad gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų, dėl to profesionali medikų priežiūra yra būtina, ji gali lemti gyvybės ir mirties klausimą.“
Vilniaus gimdymo namų direktorės K. Mačiulienės teigimu, per metus tokių atvejų pasitaiko apie 4. „Panašūs atvejai nėra dažni - dažniausiai atvežamos gimdyvės tais atvejais, kai nebegali susitvarkyti namuose. Per metus pasitaiko apie 4 atvejus.“ Ar tokia tragedija, paženklinta mirtimi, galėtų būti pamoka visoms, planuojančioms gimdyti namuose? „Į gimimo procesą žiūriu atsakingai ir sakau, kad kiekvienu atveju gimdymas turi vykti ligoninėje, nes namuose, kad ir kokie jie bebūtų, nėra sąlygų priimti gimdymą. Net ir dabar akušerės, kurios galėtų priimti gimdymą namuose, nesutinka to daryti, nes jaučiasi atsakingos tiek už motiną, tiek už naujagimį. Reikia pastebėti, kad gimdymo metu dažniausiai nukenčia naujagimis“, - komentavo vadovė.
Lietuva, įsiteisinusi gimdymą namuose ir nustačiusi specialias taisykles, būtinas saugumui gimdyvės ir jos kūdikio saugumui užtikrinti, prisijungė prie 20 Europos Tarybos narių ir 16 Europos Sąjungos šalių narių, kuriose reglamentuotas gimdymas namuose.
Pagalba ir parama sunkiai besiverčiantiems
Yra daugybė organizacijų, teikiančių emocinę ir praktinę pagalbą motinoms, susiduriančioms su sunkumais. Vienas iš tokių pagalbos būdų yra „Vaikų linija“ (tel. 116111), teikianti konsultacijas kasdien nuo 11 iki 23 val.
Taip pat veikia krizių centrai, teikiantys pagalbą per pokalbius internetu (chat) kasdien nuo 18 iki 24 val., rašant el. laiškus ar atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 54A, Vilnius). Pokalbiai vyksta ir per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.
Šiuo metu Indrė gydoma Kauno klinikų Psichozių skyriuje. Ji prisipažįsta esanti visiškoje neviltyje: kūdikio tėvas šeimą paliko dar nėštumo metu, o dabar moteris neturi lėšų net sūnaus laidotuvėms. „Aš neturiu pinigų palaidoti, suprantate? „Suprantame, kad moteris šiuo metu neturi lėšų ir išgyvena ypač skaudų laikotarpį, todėl neliksime abejingi - kūdikį siūlome palaidoti neatlygintinai. Šią sunkią valandą stengsimės suteikti visą reikalingą pagalbą ir pasirūpinti visais atsisveikinimo organizavimo klausimais“, - sakė R. Motina buvo socialinių darbuotojų akiratyje - kaip vienišai mamai jai buvo teikiama pagalba.
tags: #mozuriskese #mire #naujagimis
