Nėštumas - tai ne tik fizinių pokyčių metas, bet ir laikotarpis, kai moters psichikoje vyksta reikšmingi procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Nors pogimdyminė depresija siejama su būsena po gimdymo, depresinės nuotaikos gali ištikti dar laukiantis.

Motinystės virsmą galima palyginti su paauglystės virsmu. Kaip ir paauglystėje, nėštumo metu, taip pat ir po gimdymo, vyksta stiprūs hormonų pokyčiai. Anglų kalboje net įvestas specialus terminas tapimo mama procesui nusakyti - matrescence (aliuzija į paauglystės virsmą - adolescence). Tai labai jautrus laikotarpis moteriai, kai vyksta akivaizdūs ir kūno, ir biocheminiai pokyčiai, kurie stipriai lemia emocinį foną. Moteris tampa itin jautri, pažeidžiama. Jos kūne ir psichikoje vykstantys procesai veikia visą asmenybę bei gyvenimą, kuris jau niekada nebus toks, kaip iki šiol.

Naujos gyvybės išnešiojimas yra labai gilus ir daugialypis patyrimas, susijęs su visa apimančiais pokyčiais. Pirmąjį nėštumo trimestrą moteris pastebi, kad po truputį keičiasi jos kūnas, kai kurios jo dalys tampa jautresnės, gali pasireikšti stipriau ar silpniau išreikštas pykinimas, galvos svaigimas, nuovargis, energijos stygius, miego ir poilsio poreikis ir pan. Antrąjį trimestrą, daliai fizinių negalavimų atsitraukus, moteris pasijunta turinti daugiau jėgų ir energijos, o tai paskatina kurti, norą užsiimti malonia veikla ar atrasti naujų pomėgių. Padidėjęs pilvelis tampa vis labiau matomas jai pačiai ir kitiems. Trečiasis trimestras kviečia moterį tausoti jėgas, labiau save saugoti, susitelkti ties vaikelio atėjimu.

Emociniai Nėštumo Kalneliai: Hormonų Įtaka ir Jausmų Įvairovė

Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai išgyvena prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys. Moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.

Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.

Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.

Melancholija Po Gimdymo: Laikinas Liūdesys

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.

Pogimdyminės melancholijos simptomai:

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu.

Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Pogimdyminė Depresija: Kai Liūdesys Užsitęsia

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.

Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo.

Pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika;
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
• Energijos praradimas arba nuovargis;
• Bevertiškumo, kaltės jausmai;
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.

Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Savipagalba ir Emocijų Valdymas

Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.

• Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
• Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.

Labai svarbu turėti artimą ryšį bent su vienu žmogumi, su kuriuo būtų galima pasidalinti išgyvenimais ir stebėti, kaip šie jausmai keičiasi. Ką gali mama padaryti dėl savo vaikelio, tai stengtis būti sąmoninga ir išmokti palaikyti psichinę pusiausvyrą, kad ramiau reaguotų į kasdienybėje kylančius iššūkius. Kadangi įsčiose augantis kūdikis yra tiesiogiai susijęs su mamos mintimis ir emocijomis, būsimai mamai būtų naudinga kasdien rasti laiko atsipalaiduoti ir praktikuoti įvairius būdus vidinei įtampai mažinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir įvardinti savo poreikius, kadangi pyktis, liūdesys ar kitos nemalonios emocijos dažnai kyla dėl nepatenkintų poreikių.

Kada Kreiptis Pagalbos?

Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.

• Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Kūno Vaizdas ir Savivertė Nėštumo Metu

Nėštumas, gimdymas ir naujos gyvybės atėjimas į šį pasaulį yra vienas gražiausių ir reikšmingiausių, tačiau kartu daug iššūkių keliančių gyvenimo etapų moteriai. Šis laikotarpis susijęs su dramatiškais kūno formų ir dydžio pokyčiais, kuriuos daugelis moterų suvokia kaip neigiamus. Tyrimai rodo, kad net 63-75 proc. moterų nėštumo metu yra nepatenkintos savo kūnu.

Pogimdyvinė depresija - vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sunkumų pogimdyviniu laikotarpiu. Galiausiai, nepasitenkinimas savo kūnu gali būti susijęs su sprendimu maitinti kūdikį krūtimi trumpiau arba nemaitinti visai. Pozityvus kūno vaizdas reiškia daugiau nei vien tik neigiamo požiūrio į savo kūną nebuvimą. Tai - gebėjimas priimti ir vertinti savo kūną, nepaisant jo dydžio, formos ar galimų netobulumų. Asmuo, turintis pozityvų kūno vaizdą, suvokia grožį plačiau, neprisirišdamas prie socialinėje erdvėje nusistovėjusių griežtų standartų.

Svarbu pažymėti, kad pozityvaus kūno vaizdo samprata nėra orientuota vien į išvaizdą - ji taip pat apima dėmesį kūno funkcionalumui: tai, ką kūnas gali padaryti, yra ne mažiau svarbu nei tai, kaip jis atrodo. Tokiu laikotarpiu daugelis moterų geba pozityviai priimti kūno pokyčius, laikydamos juos natūralia ir prasminga šio unikalaus proceso dalimi. Nėštumo metu moterims prisitaikyti prie pakitusio kūno vaizdo padeda naujas gyvenimo prasmės pojūtis, kūno funkcionalumo suvokimas, kūdikio judesių jautimas bei teigiami komentarai iš aplinkos. Šį spaudimą dar labiau apsunkina nerealistiški moterų lūkesčiai, nes daugelis kūno pokyčių po gimdymo yra ilgalaikiai arba net negrįžtami. Todėl moterims, išgyvenančioms šiuos kūno pokyčius, ypač svarbus visapusiškas palaikymas iš aplinkos: emocinė parama, sveikatos specialistų pagalba ir programos, kurios skatina pozityvesnį požiūrį į savo kūną.

Stresas Nėštumo Metu: Priežastys ir Valdymas

Stresas nėštumo metu yra aktuali tema, kuri gali turėti didelį poveikį tiek būsimai mamai, tiek jos kūdikiui.

Streso šaltiniai nėštumo metu:

• Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių, tokių kaip svorio padidėjimas, hormonų lygio svyravimai ir fiziniai diskomfortai.
• Socialinis spaudimas: Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ar darbo vietos.
• Finansiniai iššūkiai: Daugelis šeimų susiduria su finansiniais iššūkiais, kai laukiasi kūdikio.
• Nerimas ir depresija: Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusį nerimo ar depresijos riziką.

Kaip valdyti stresą nėštumo metu:

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
• Socialinis palaikymas: Bendrauti su šeima ir draugais yra svarbu. Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį.
• Laikas sau: Investuokite laiko sau. Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui.
• Profesionali pagalba: Jei stresas tampa nepakeliamas ar kelia rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus.

Partnerio palaikymas, išklausymas, padrąsinimas ir buvimas kartu bet kokiomis aplinkybėmis moteriai suteikia saugumo, ramybės, pasitikėjimo. Moteriai itin svarbu žinoti, kad gyvybė ne tik pradedama dviese, bet ir toliau vaikelis bus laukiamas bei auginamas kartu. Tuomet ji išgyvena „mes kartu“, o ne „aš viena“ jausmą.

Nereikėtų gėdytis ar jausti kaltės dėl savo emocinio nestabilumo ir baimintis, kad šios emocijos pakenks kūdikiui. Verčiau sau ir partneriui ar kitiems įvardyti kylančias emocijas, leisti išgyventi ir priimti nemalonius jausmus. Nėštumo metu bent minimalius minčių, emocijų, kūno ar elgesio pokyčius patiria kiekviena mama. Tyrimai rodo, kad streso valdymas ir emocijų reguliavimas nėštumo metu daro teigiamą poveikį mamos ir vaikelio ryšiui bei saugiam prieraišumui, vaikelio kognityvinei sričiai, emocinei raidai, mąstymo ypatumams ir pan. Be jau minėtų būdų, veiksminga dainuoti, niūniuoti, skaityti sau ir vaikeliui, kalbėtis su juo nėštumo metu, glostyti pilvelį, klausytis miško garsų ar raminančios muzikos. Atpalaidavimo pravartu siekti per kūno praktikas: dėmesingus judesius, masažą, mankštą, jogą ir pan.

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.

Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Adekvatūs lūkesčiai sau. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Socialiniai ryšiai. Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kultūriniai veiksniai. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug.

Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Sveikinimų. Staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Nėščios ir pagimdžiusios moters emocinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip fizinė. Judėjimas. Nerimas kūną kausto, o vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. kūną išjudinti. Kvėpavimas. Mityba. Adekvatūs lūkesčiai sau. Naujo. Artimųjų pagalba. Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu laikotarpiu yra gyvybiškai svarbūs. Santykiai. Nėštumas - tai virsmas, po kurio užgimsta ne tik vaikelis, bet ir mama! Moters virsmą vienaip mato gydytojas ginekologas, kitaip jūs, psichologai. Jūratė: Motinystės virsmą galima palyginti su paauglystės virsmu. Kaip ir paauglystėje, nėštumo metu, taip pat ir po gimdymo, vyksta stiprūs hormonų pokyčiai. Anglų kalboje net įvestas specialus terminas tapimo mama procesui nusakyti - matrescence (aliuzija į paauglystės virsmą - adolescence). Tai labai jautrus laikotarpis moteriai, kai vyksta akivaizdūs ir kūno, ir biocheminiai pokyčiai, kurie stipriai lemia emocinį foną. Moteris tampa itin jautri, pažeidžiama. Jos kūne ir psichikoje vykstantys procesai veikia visą asmenybę bei gyvenimą, kuris jau niekada nebus toks, kaip iki šiol. Rūta: Naujos gyvybės išnešiojimas yra labai gilus ir daugialypis patyrimas, susijęs su visa apimančiais pokyčiais. Pirmąjį nėštumo trimestrą moteris pastebi, kad po truputį keičiasi jos kūnas, kai kurios jo dalys tampa jautresnės, gali pasireikšti stipriau ar silpniau išreikštas pykinimas, galvos svaigimas, nuovargis, energijos stygius, miego ir poilsio poreikis ir pan. Antrąjį trimestrą, daliai fizinių negalavimų atsitraukus, moteris pasijunta turinti daugiau jėgų ir energijos, o tai paskatina kurti, norą užsiimti malonia veikla ar atrasti naujų pomėgių. Padidėjęs pilvelis tampa vis labiau matomas jai pačiai ir kitiems. Trečiasis trimestras kviečia moterį tausoti jėgas, labiau save saugoti, susitelkti ties vaikelio atėjimu. Kiekvienos moters nėštumo patyrimas yra individualus ir autentiškas. Dirbate tokioje vietoje, kur moterys kreipiasi ne pasidžiaugti, o pasitarti, pasiguosti. Pavyzdžiui, dalis moterų kalba apie neplanuotą ar nelauktą nėštumą bei svarstymą jį išsaugoti ar nutraukti. Moterys ieško pagalbos ir dėl įvairių užklupusių ligų besilaukiant ar dar įsčiose esančio vaikelio raidos sutrikimų. Jūratė: Gana dažnai moterys kreipiasi dėl santykių su partneriu krizės, kai trūksta palaikymo iš jo ar lieka be partnerio nėštumo metu. Kartais moterys taip bijo artimųjų, kolegų, draugų pasmerkimo ar nepriėmimo, kad slepia, ilgai nesako ar net svarsto rinktis nėštumo nutraukimą. Galbūt moteris turėjo kitų planų, kuriuos neplanuotas nėštumas sujaukė, o ją pačią ši žinia išgąsdino, sukėlė daug įtampos, ašarų, nemigos. Moteris kaltina save, kad nestebėjo vaisingų dienų, pyksta ant partnerio, kodėl jis nesisaugojo. Jei besilaukianti moteris nejaučia saugumo ir palaikymo iš partnerio ar artimųjų, ji pasijaučia vieniša, apleista, išduota, nesvarbi, palikta. Ji įsitempia, suabejoja savo galimybėmis, jai kyla daug baimių. Naujos patirtys ją gąsdina. Moteris jaučia nerimą, dirglumą, susirūpinimą. Dažnai moterys dar iki pastojimo patiria nemažai streso ir įtampos, nes daug dirba, aktyviai siekia karjeros bei įsitvirtinimo visuomenėje. Būtent tai pareikalauja daug psichinių bei fizinių resursų, tad jau nėštumo pradžioje jos jaučiasi pervargusios. Net ir labai lauktą, planuotą nėštumą gali lydėti ne tik euforijos ar džiaugsmo būsenos, bet ir mintys, keliančios nerimą. Dalis besikreipiančių moterų išgyvena stiprią gimdymo baimę. Kitos abejoja savo, kaip būsimos mamos, gebėjimais. Ar mokės elgtis su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama. Kyla susirūpinimas dėl didžiulės moralinės bei finansinės atsakomybės už gimsiantį žmogutį. Kad nuo šiol jau nebus atsakinga tik už save. Prisideda gailestis dėl gyvenimo, kuris jau nebus toks, koks buvo iki nėštumo, ir nerimas dėl ateities nežinomybės, atidėtų ar pasikeitusių planų. Dažniau nerimastingumą išgyvena tos, kurios sunkiai priima žinią apie nėštumą. Didelę įtaką moters emocinei būklei turi tai, ar nėštumas netikėtas ar lauktas, ar ji nusiteikusi priimti naują gyvybę. Tyrimais nustatyta, jog apie pusę nėštumų yra neplanuoti, tokiu atveju gali kilti daugiau negatyvių emocijų. Abejonių, nerimo, nesaugumo, liūdesio, pykčio ar nusivylimo ir kt. Rūta: Partnerio palaikymas, išklausymas, padrąsinimas ir buvimas kartu bet kokiomis aplinkybėmis moteriai suteikia saugumo, ramybės, pasitikėjimo. Moteriai itin svarbu žinoti, kad gyvybė ne tik pradedama dviese, bet ir toliau vaikelis bus laukiamas bei auginamas kartu. Tuomet ji išgyvena „mes kartu“, o ne „aš viena“ jausmą. Jūratė: Nereikėtų gėdytis ar jausti kaltės dėl savo emocinio nestabilumo ir baimintis, kad šios emocijos pakenks kūdikiui. Verčiau sau ir partneriui ar kitiems įvardyti kylančias emocijas, leisti išgyventi ir priimti nemalonius jausmus. Labai svarbu turėti artimą ryšį bent su vienu žmogumi, su kuriuo būtų galima pasidalinti išgyvenimais ir stebėti, kaip šie jausmai keičiasi. Jūratė: Ką gali mama padaryti dėl savo vaikelio, tai stengtis būti sąmoninga ir išmokti palaikyti psichinę pusiausvyrą, kad ramiau reaguotų į kasdienybėje kylančius iššūkius. Kadangi įsčiose augantis kūdikis yra tiesiogiai susijęs su mamos mintimis ir emocijomis, būsimai mamai būtų naudinga kasdien rasti laiko atsipalaiduoti ir praktikuoti įvairius būdus vidinei įtampai mažinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir įvardinti savo poreikius, kadangi pyktis, liūdesys ar kitos nemalonios emocijos dažnai kyla dėl nepatenkintų poreikių. Rūta: Nėštumo metu bent minimalius minčių, emocijų, kūno ar elgesio pokyčius patiria kiekviena mama. Tyrimai rodo, kad streso valdymas ir emocijų reguliavimas nėštumo metu daro teigiamą poveikį mamos ir vaikelio ryšiui bei saugiam prieraišumui, vaikelio kognityvinei sričiai, emocinei raidai, mąstymo ypatumams ir pan. Be jau minėtų būdų, veiksminga dainuoti, niūniuoti, skaityti sau ir vaikeliui, kalbėtis su juo nėštumo metu, glostyti pilvelį, klausytis miško garsų ar raminančios muzikos. Atpalaidavimo pravartu siekti per kūno praktikas: dėmesingus judesius, masažą, mankštą, jogą ir pan. Ir pabaigoje - emociškai sunkesniu nėštumo laikotarpiu svarbu prisiminti, kad visada galime padaryti pauzę. Sulėtinti tempą, pailsėti, švelniai ir su meile save apglėbti, gyventi čia ir dabar. Projektą „Motinystės debesys: šviesūs ir tamsūs“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Nėštumo metu hormonų pokyčiai nulemia neįprastus nuotaikos svyravimus bei tam tikrą fizinį diskomfortą. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs gali būti ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskirtai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui. Apie 10-20 proc. moterų laikotarpiu po gimdymo, kuris trunka iki šešių mėnesių ar netgi metus patiria klinikinio lygio depresiškumą. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą. Įprastai pasireiškia praėjus 4-6 sav. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save.

Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

tags: #psichologiniai #pokyciai #nestumo #metu

• Daugiau apie sprendimą dėl vaikų: skyrybos ar kartu?
• Kaip vaikai darželyje mokosi tvarkos
• Vaiko samprata: teisės ir poreikiai
• Forlax® vidurių užkietėjimui
• Kaip akumuliatoriniai žaislai ugdo vaikus