Pagalbinis apvaisinimas padeda kai kurioms nevaisingumo problemų turinčioms poroms pagaliau tapti tėvais. Dėl pagalbinio apvaisinimo į specialistus kreipiasi vis daugiau Lietuvos porų. Turimais duomenimis, Lietuvoje vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek šeimų, kiek gyventojų turi Klaipėda, tad tai išties rimta ir kuo didesnio valstybės dėmesio turinti sulaukti problema. Su nevaisingumo problemomis susiduria viso pasaulio žmonės. Tarptautinė statistika rodo, jog 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų lemia abiejų partnerių sveikatos problemos, vyrų - 20-30 proc., o moterų - 20-35 proc. Be to, net 10-20 proc. vaisingumo problemų yra neaiškios kilmės.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojamos tik dvi procedūros. „Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300-2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų.
Deja, daliai porų neužtenka dviejų kompensuojamų IVF procedūrų, jog sulauktų taip geidžiamo sėkmingo nėštumo. Pagalbinis apvaisinimas, įskaičiuojant pačią procedūra, vaistus, gydymo eigos stebėseną ir papildomus tyrimus, dažnu atveju pasiekia net ir 4 000 eurų, o kartais perkopia į dar didesnes sumas. Lietuvoje vieno pagalbinio apvaisinimo kaina kartu su reikalingais vaistais ir papildomais tyrimais gali atsieiti net iki 4 tūkst. Žinoma, didesnei daliai porų pavyksta susilaukti vaikų po paskirto medikamentinio gydymo ar paprastesnių medicininių ar chirurginių procedūrų. Vienas iš pasirinkimų - netgi keliauti gydytis nevaisingumo ir atlikti dirbtinį apvaisinimą užsienyje, kadangi dažnu atveju galima sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, priklausomai nuo to, kokios procedūros, kiek laiko ir kurioje šalyje atliekamos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos ir diskusijos
Seimo Sveikatos reikalų komitetas nusprendė pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisoms, kuriomis norima panaikinti reikalavimą amžinai saugoti embrionus. Vietoj reikalavimo neribotą laiką saugoti embrionus būtų reikalaujama tai daryti 10 metų. Be to, siūloma didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms Lietuvos poroms ir panaikinti šiuo metu galiojančius amžiaus ribojimus. Panašu, kad tokie įstatymo pakeitimai būtų naudingiausi privačioms dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Tačiau tai - dar ne viskas. Baiminamasi, kad įstatymo pataisos gali atverti kelią ir surogatinių motinų verslui.
Siūlomus įstatymo pakeitimus teikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka. Iki šiol galiojantį amžiną embrionų saugojimą buvo galima apeiti tik vienu būdu - atsisakant embrionų ir perleidžiant juos kitoms poroms, kurios kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo. A. Lydeka tikino, jog tai - bene vieni griežčiausių ribojimų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jo manymu, toks priverstinis amžinas embrionų saugojimas arba jų patikėjimas kitoms poroms neatitinka nei vietinių, nei tarptautinių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų.
„Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų, ar embrionų donorystė pasirenkama laisva valia. Tiesa, nors pabrėžiama finansinė našta ir teisė rinktis, tačiau iš tiesų embriono šaldymas ir saugojimas trejus metus atsieina viso labo 500 eurų. Apskritai, finansinė našta šeimoms, apie kurią kalba įstatymo pakeitimus siūlantys politikai, yra kone neegzistuojanti. Kaip jau minėjome, embriono saugojimas trejus metus atsieina kiek mažiau nei 14 eurų per mėnesį. Tad ko iš tikrųjų siekiama tokiais įstatymo pakeitimais ir ką įžvelgia kai kurie ekspertai?
Teisininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, jog siūloma ne tik atsisakyti neterminuoto embrionų saugojimo, bet ir nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai gali būti naudojami tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Tačiau R. Aušrotas, nepaisant etinių klausimų, pasiūlė tiesiog pažvelgti į visa tai per taip eskaluojamą finansų prizmę. Apskritai, R. Aušrotas siūlo atkreipti dėmesį į gan esminį pakeitimą - norą iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Jei tokia nuostata būtų panaikinta, būtų galimi civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pagal užsakovo norą pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi atiduoti užsakovui naujagimį. T. y., atveriamas tiesus kelias Lietuvoje iki šiol dar nematytai verslo šakai, apie kurią socialiniuose tinkluose jau spėjo parašyti ir prof. dr. „Solidarumas ir pagalba gerai, bet verslas - kaip visada. Todėl netrukus išvysime itin savitą Lietuvos „solidarumo“ su Ukraina apraišką. Pasinaudojant karu sumanyta nusigriebti dalį nelaimingoje, karo siaubiamoje šalyje klestėjusios, bet jo sužlugdytos komercinės surogacijos paslaugos rinkos. Iš esmės ketinama Lietuvoje įteisinti visiškai svetimų žmonių vaikus už pinigus išnešiojančių ir gimdančių moterų-inkubatorių fermą, kurioje ukrainiečių moterų funkcijas perimtų ir atliktų lietuvės.
Georgia's surrogacy clinics attract Australians amid ethical questions | ABC NEWS
R. Aušrotas mano, jog įteisinus pakeitimus pagalbinio apvaisinimo paklausa Lietuvoje tikrai išaugtų. Netgi dar daugiau - ji viršytų Europos vidurkį, tačiau anaiptol ne dėl nevaisingų porų, o labiau dėl surogacijos, kuri didžiąją dalimi yra draudžiama Europos valstybėse. Prieš pusmetį atlikta apklausa parodė, jog didesnė dalis Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti surogatinei motinystei. „Manau, kad klausiant apie komercinę surogaciją atsakymai būtų kitokie. Manau, kad būtų kitokie atsakymai, jei būtų klausiama apie rizikas, kurios kyla surogatinėms motinoms.
Naująsias pataisas smarkiai kritikuoja ne tik R. Aušrotas ar V. Radžvilas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO), dirbančios šeimos klausimais, irgi pasisako prieš įstatymo keitimą. Jos jau spėjo kreiptis į LR Seimo narius, ragindamos nepritarti siūlomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo projektui. „Projekte siūlomi pakeitimai nesprendžia priežasčių, dėl kurių mažai porų Lietuvoje naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto tikslas - paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Šių NVO teigimu, naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo projektas yra skirtas verslui, o ne šeimoms ir apskritai prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, kurie suformuluoti Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Moksliniai atradimai ir technologinės naujovės
Švedijos mokslininkai pirmą kartą iš taip arti pažvelgė į žmogaus apvaisinimo procesą. Jiems pavyko sudaryti kiaušialąstės receptoriaus, apvaisinimo pradžioje prisijungiančio prie spermatozoido, 3D modelį. D. Britanijoje išrastas prietaisas, padedantis moterims pastoti, yra toks pat efektyvus, kaip ir dirbtinio apvaisinimo technologijos, tvirtinama gamintojų pranešime spaudai. JAV mokslininkai pasiekė naują kriokonservavimo rekordą: iš prieš 20 metų užšaldyto embriono gimė sveikas kūdikis. Švedijos mokslininkai žengė reikšmingą žingsnį link pirmosios pasaulyje moters gimdos transplantavimo operacijos.
JAV mokslininkai laboratorijoje sukūrė pirmąją pasaulyje dirbtinę kiaušidę, kurioje pavyko sėkmingai subrandinti moters kiaušinėlius. Britų mokslininkai pranešė pirmieji pasaulyje laboratorijoje iš kamieninių ląstelių išauginę sveikos ir gyvybingos vyrų spermos. Šis revoliuciniu vadinamas pasiekimas ne tik gali iš esmės pakeisti nevaisingumo gydymą, bet ir suteikti galimybę moterims gamintis spermą iš savo pačių ląstelių. Naujas kamieninių ląstelių terapijos pasiekimas šimtams tūkstančių nevaisingų moterų suteikė viltį susilaukti kūdikio išsiauginus kiaušinėlius iš savo pačios kamieninių ląstelių.
Šveicarijos kompanija "Anecova" sukūrė naujo tipo dirbtinio apvaisinimo įrenginį. Jis patalpinamas moters organizme keturioms dienoms ir išlaiko embrionus stabiliai vienoje vietoje, tarsi dirbtinis kiaušintakis. Šios 5mm ilgio "silikoninės įsčios" padengtos šimtais 40 mikronų skersmens skylučių, kurių paskirtis - leisti embrionams sąveikauti su natūralia gimdos aplinka, vietoj to, kad jie vystytųsi dirbtinėje aplinkoje - inkubatoriuje. Mokslininkai tikisi, jog naujoji tech... Britų mokslininkai genetikoje įvykdė proveržį - jiems pirmą kartą pavyko išgauti spermatozoidų iš moteriškų embrioninių ląstelių. Ateityje tokio pasiekimo dėka lesbiečių poros galės gimdyti savo pačių biologinius vaikus, skelbia britų dienraštis „The Telegraph“.
Vieno vyro ir dviejų biologinių motinų pradėti vaikai - ne tik svarbus reprodukcinės medicinos pasiekimas, bet ir sunkus etinis galvosūkis. Kritikai baiminasi, kad tai gali atverti kelią genetiškai modifikuotiems kūdikiams. Per artimiausius 2 metus turėtų būti pradėtos gimdos persodinimo operacijos, suteiksiančios viltį tūkstančiams nevaisingų moterų. Nauja dirbtinio apvaisinimo technologija patrigubina pastojimo tikimybę ir sumažina Dauno sindromo riziką.
Mokslininkai išsiaiškino priežastis, kodėl moterims sunku pastoti vėlesniais gyvenimo etapais - sulaukusios 30 metų jos jau būna išeikvojusios 90 proc. savo „kiaušinėlių rezervo“, praneša „The Telegraph“. Buitinių elektros prietaisų, įskaitant mikrobangų krosneles, dulkių siurblius ir plaukų džiovintuvus, generuojami elektromagnetiniai laukai mažina vyrų galimybes tapti tėvais, atskleidė JAV mokslininkų tyrimas. Neskausminga terapija stimuliuoja naujų kraujagyslių augimą genitalijų srityje ir pagerina lytinį pajėgumą.
Kitų šalių patirtis ir požiūriai
Vatikanas pirmadienį sukritikavo sprendimą skirti Nobelio premiją už pasiekimus medicinoje apvaisinimo in vitro (IVF) pradininkui Robertui Edwardsui, kurio darbas užtikrino tėvystės džiaugsmą milijonams nevaisingų porų. Švedijoje galiojantys griežti reprodukcijos įstatymai ir ilgai trunkantis įvaikinimo procesas paskatino naują internetinio verslo rūšį. Šalyje pradėjo veikti privatus kiaušialąsčių ir spermos donorų socialinis tinklas, padedantis norintiems susilaukti kūdikių net ir surogatinės motinystės būdu, praneša Švedijos naujienų agentūra TT.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama. Pagalbinis apvaisinimas pagal šį įstatymą galėtų būti taikomas susituokusioms arba partnerystę įregistravusioms poroms. Vyriausybė kol kas neapsisprendė, kaip elgtis su dirbtiniu apvaisinimu. Sveikatos apsaugos ministerija parengė dvi alternatyvas, kaip spręsti nevaisingų šeimų problemą: liberaliąją ir konservatyviąją, tačiau kol kas sprendimas nepriimtas.
Natūralus žmonių reprodukcijos būdas jau po 10 metų daugeliui gali atrodyti neefektyvus ir senamadiškas. Jį pakeis sparčiai besiplėtojančios dirbtinio apvaisinimo (in vitro fertilization, IVF) technologijos, siūlančios beveik 100 proc. sėkmę, prognozuoja mokslininkai. Panaudojus šį metodą 41 metų britė, kuri 13 kartų nesėkmingai pastoti apvaisinimo in vitro (mėgintuvėlyje) būdu, pagimdė sūnų, kuriam duotas Oliverio vardas. Naudojant lyginamosios genomo hibridizacijos (Array comparative genomic hybridization, CGH) metodą galima patikrinti, ar apvaisinta kiaušialąstės turi įprastą chromosomų skaičių, todėl padidėja sėkmingo nėštumo tikimybė. "Chromosomų pažaidos yra vienas iš svarbiausių persileidimus nulemiančių veiksnių", - sakė šiam bandymui vadovavęs Simonas Fisheris, vaisingumo centro „CARE Fertility Group" vykdomasis direktorius. "Išsami chromosomų analizė gali padvigubinti sėkmės galimybę poroms, ypač moterims, kurioms sunku pastoti... arba kurios yra patyrusios persileidimų", - pridūrė jis. S.Fisheris nurodė, jog taikant šį metodą gali labai sumažėti dirbtinai apvaisintų motinų persileidimų ir dvynių gimimo tikimybė. Be to, CGH gali padėti išvengti kūdikių apsigimimų.
Mokslininkai nustatė, jog dažniausia nesėkmingo apvaisinimo in vitro priežastis - kiaušialąstėje susidarantis nenormalus chromosomų skaičius. Taikant šį metodą, kiaušialąstė apvaisinama laboratorijoje, o vėliau perkeliama į moters gimdą. "Chromosomų defektai būdingi maždaug pusei jaunesnių moterų kiaušialąsčių, o vyresnių nei 39 metų moterų - iki 75 proc." - sakė S.Fisheris. Britų mokslininkai sukūrė spartesnį atrankos metodą nei įprasta CGH, todėl jį naudojant embrionų nereikia užšaldyti. Rezultatai gaunami po 1-2 parų, o taikant ankstesnį metodą jų tekdavo laukti penkias dienas arba savaitę. Mokslininkai patikrino aštuonias Oliverio motinos kiaušialąstes ir nustatė, kad tik dviejų iš jų chromosomų rinkiniai buvo normalūs. Vienam iš jų sėkmingai įsitvirtinus gimdoje gimė sveikas berniukas.
tags: #motineliu #apvaisinimo #technologijos
