Nėštumo metu įvairios infekcijos kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į virusines infekcijas, kurios gali būti perduotos iš motinos vaikui nėštumo metu, gimdymo metu arba žindant.
Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) perdavimas
Vienas iš svarbiausių klausimų, susijusių su nėštumu ir virusinėmis infekcijomis, yra ŽIV perdavimas iš motinos vaikui. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29-40-ąją nėštumo savaitę.
Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60-70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10-15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti.
Vadovaujantis Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašu, rekomenduojama ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias siųsti arba pervežti gimdyti į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas. 2010 metais nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV, kurių išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
ŽIV infekcijos šaltinis - ŽIV užsikrėtęs žmogus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą ar apsikabinimą, taip pat nesinaudojant tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių įkandimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. V-439 "Dėl Žmogaus imunodeficito viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos tvarkos aprašo patvirtinimo" reglamentuoja šią sritį.
Dėl ŽIV infekcijos tiriamos visos nėščiosios pirmo vizito metu. Jei moteris atvyksta prasidėjus gimdymui ir jos serologinė būklė dėl ŽIV nežinoma, atliekamas greitasis ŽIV antikūnų tyrimas. Visoms ŽIV užsikrėtusioms nėščiosioms turėtų būti rekomenduojama kombinuotoji antiretrovirusinė terapija (ART). Sprendimas dėl gimdymo būdo turėtų būti priimtas 36 nėštumo savaitę.
Kitos svarbios infekcijos nėštumo metu
Be ŽIV, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į kitas virusines ir bakterines infekcijas, kurios gali turėti įtakos vaisiaus sveikatai.
Toksoplazmozė
Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir infekuota mėsa. Nors dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, ji itin pavojinga nėščiosioms. Serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias pavojus vaisiui kyla nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. IgM antikūnų tyrimas padeda nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė, o IgG avidiškumo tyrimas - kaip seniai įvyko užsikrėtimas.
Raudonukės virusas
Raudonukė - virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Pirmosiomis 20 nėštumo savaičių raudonukės infekcija gali padidinti persileidimo riziką. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto įvertinimui arba ligos diagnostikai.
Citomegalovirusas (CMV)
Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija gali pasireikšti kūno pageltimu, kepenų ir blužnies padidėjimu, bėrimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais. CMV perdavimas gali įvykti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisius yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą.
Chlamydia trachomatis
Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą. Dalis naujagimių, kurių motinos turi šią infekciją, gali išsivystyti konjunktyvitas (akies junginės uždegimas) ar aspiracinė pneumonija.
B grupės beta hemolizinis streptokokas
Šie streptokokai nėščiosioms gali sukelti besimptomę bakteriuriją ar cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus. Gimdymo metu vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
Vėjaraupių virusas
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum
Šios bakterijos nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nes skatina priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
Hepatitas B (HBsAg)
HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika siekia 90 proc., jei nenaudojama imunizacija. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. Jei ūminis HBV yra simptominis, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Nėščiosios, sergančios lengvo ir vidutinio sunkumo ūminiu HB, gali būti gydomos ambulatoriškai. Naujagimiai, kurių motinos infekuotos HBV, po gimimo per 12 valandų turi būti vakcinuoti nuo hepatito B ir jiems suleista specifinio imunoglobulino.
Herpes simplex virusas (HSV)
Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.
Sifilis (RPR ir TPHA)
Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą ir kitų rimtų sutrikimų.
COVID-19 nėštumo metu
Dėl COVID-19 nėštumo metu vis dar nėra plačiai surinktų įrodymų, kad moterims kyla didesnė rizika nei kitiems. Tačiau dėl organizme vykstančių pokyčių gali iškilti kai kurių kvėpavimo takų infekcijų rizika. Manoma, kad rizika perduoti virusą savo kūdikiui nėštumo metu yra nedidelė. Kol kas nėra įrodymų, kad virusą galima perduoti gimdymo metu (vertikaliuoju perdavimu). Nėščiosios, sergančios kitomis koronavirusų sukeltomis infekcijomis (SŪRS, MERS), gimdė prieš laiką ir/ar mažo svorio naujagimius. Kadangi duomenys apie COVID-19 nėštumo metu riboti, galima remtis duomenimis apie kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeliamas komplikacijas, kurios siejamos su priešlaikiniu gimdymu ir mažo svorio naujagimio gimimu.
Vakcinacija nėštumo metu – kaip apsaugoti kūdikį nuo sunkių infekcijų
Prevencinės priemonės
Svarbu atlikti reikiamus tyrimus nėštumo metu ir laikytis prevencinių priemonių, kad būtų sumažinta infekcijų perdavimo rizika. Dažnas rankų plovimas, socialinio atstumo laikymasis, vengimas kontakto su sergančiaisiais - tai pagrindiniai patarimai.
Vakcinacija yra efektyvi priemonė apsisaugoti nuo kai kurių infekcijų, pavyzdžiui, gripo. Nėščiosios yra skiepijamos nemokamai.
Tyrimų svarba
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Todėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir skirti dėmesį prevencijai bei laiku pradėtam gydymui.
