Mūsų lopšelyje-darželyje "Žuvintas" apsigyveno Kalėdinė dvasia. Kalėdų laukimas ir pasiruošimas šiemet vyko kitaip. Širdeles paruošti padeda adventinis keturių savaičių laikas prieš Kalėdas. Svarbiausias Advento simbolis - vainikas, kurio centre yra keturios žvakės. Tai keturios savaitės iki Kalėdų: laukimo, ramybės, vilties ir džiaugsmo.
Greitai ėmėmės darbo ir kartu su vaikais, auklėtojom padarėme iš visžalių šakų vainiką, prisimindami, kad žmogaus gyvenimas irgi yra amžinas, kaip visada žaliuojančios eglės, pušys, kadagiai. Tada sustatėme žvakes ir uždegėme pirmąją Laukimo žvakę.
Dar ilgai klegėjome, darėme angeliukus, puošėme juos lipdukais, ornamentais ir klijavome magnetukais ant lentos, išreikšdami savo laukimo ilgesį ir artėjantį džiaugsmą… Juk angelai buvo pirmieji didžiojo džiaugsmo skelbėjai, kurie pradžioje aplankė Mariją, po to piemenims paskelbė džiugią naujieną: „Skelbiu jums didelį džiaugsmą,... šiandien jums gimė Gelbėtojas!“
Taip pat ir Kalėdoms reikia pasiruošti. Puošti namus, pakuoti dovanėles mylimiesiems, o svarbiausia, paruošti širdį Jėzui, kad Jo gimimo proga mūsų širdyse būtų Jam vietos.
Kalėdinis vaidinimas - bendrystės ir kūrybos šventė
Gruodžio 19 dieną Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio ugdytiniai, mokytojai bei bendruomenės nariai surengė Kalėdinį vaidinimą apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Ryte vaidinimo stebėti kvietė mažieji artistai savo draugus - kitų grupių vaikus. Po vaidinimo pristatymo jie įteikė mažajam Jėzui savo dovanėles, kurias iš anksto buvo paruošę. O vakare į pasirodymą susirinko ugdytinių tėveliai, kad kartu su savo vaikais galėtų pajusti tikrąją Kalėdų dvasią, šventinio laukimo džiaugsmą, kartu pagiedoti Kalėdinių giesmių.
Susitikimas tapo viena iš projekto „Kalėdinė garsų mozaika“ dalių. Vaikų darželyje svarbu, kad vaikas būtų ne stebėtojas, o aktyvus veiklų dalyvis, kad jo patirtiniai įspūdžiai lydėtų jį per visą gyvenimą. Vaidinimų repeticijos, vaidinimas scenoje kartu su savo mokytojais, buvusiais ugdytiniais vaikams tapo ir iššūkiu, ir tikra dovana. Ši patirtis vaikams tapo neįkainojamu šventiniu nuotykiu, o svečiams - magiška staigmena.
Tinkamai paruošti kostiumai, dekoracijos, kruopščiai apgalvotas scenarijus leido ir mažiems, ir dideliems pasirodymo dalyviams pasinerti į užburiančios Kalėdinės istorijos vaizdus, išgyventi nepamirštamų emocijų. Integruojant žmonių vaidinimą su IKT technologijomis, Jėzaus gimimo istorija tapo išraiškingesne, patrauklesne ir labiau prieinama vaikams.
Bendrystė, bendros veiklos didžiųjų metų švenčių laikotarpiu - labai svarbu. Stengdamiesi išlaikyti šią tradiciją, į vaidinimo paruošimą įtraukėme tėvelius, buvusius ugdytinius bei įstaigos socialinius partnerius. Pagalbos sulaukėme ne tik vaidinant, bet ir siuvant kostiumus, puošiant aplinką ir įrengiant prakartėlę. Darbo rezultatai nustebino ir pradžiugino visus.
Kalėdų tradicijos ir šventės akcentai
Vaikų darželio lauko scenoje atsirado šventų Kalėdų simbolis - Prakartėlė. Sukurta ir papuošta lauko erdvė - svarbus Kalėdų šventės akcentas, kuris padės vaikams suprasti Kristaus gimimą, o suaugusiems - prisiminti tikrąją šventę.
"Smalsučių" grupės vaikai su tėveliais išvyko į šalia Kernavės esantį Rudeikiškių kaimą, ramybės oazę, kur miškų apsuptyje įsikūręs „Elnių SPA“. Jame šeimininkauja taurieji elniai, o taisykles bando diktuoti ir tvarką palaiko didžiausias bandos patinas - elnias Rudolfas. „Elnių SPA“ - nuostabi vieta, kurioje geros emocijos, įspūdžiai, gausa šypsenų bei nuostabūs elfai pavertė kelionę į lietuviškąją Laplandiją nepakartojama!
Atvykę grožėjomės elniais, elnėmis bei mažais nedrąsiais elniukais, juos maitinome grūdais, klausėmės labai įdomaus Elfės pasakojimo apie jų gyvenimą, tyrinėjome ragus, kurie auga po 2 cm į dieną ir nukrenta kartą į metus. Sužinojome, kad roges traukia tik poliariniai elniai, kurių akių spalva keičiasi du kartus į metus - vasarą būna auksinės spalvos, o žiemą mėlynos.
O didžiausias džiaugsmas, po istorijų prie laužavietės, apsilankyti pas Kalėdų Senelį! Šalia jo namelio stovi senos šimtametės atrestauruotos rogės, kuriose padėdėti panoro kiekvienas vaikas. Kaip buvo smagu bendrauti su Seneliu, minti mįsles ir, žinoma, gauti dovanas!!! O gardi elfų pavėsinėje virta arbata su stebuklingais sausainiais, išpildančiais norus, sukūrė tikrai magišką Kalėdų laukimo dvasią. Buvo labai gera!
Nors šiemet karantinas ir suvaržė Kalėdų dvasią, tačiau metus palydėjome ne liūdniau nei pernai, tik šiek tiek buvo kitaip... Kalėdų senelio dovanų vaikai tikrai sulaukė!
Lik sveika, Kalėdų eglute!
Mūsų mažieji darželio draugai atsisveikino su eglute! Darželio vaikai buvo pakviesti į kiemą, įžiebti eglutės! Kalėdų senelio pagalbininkai nykštukai, papasakojo vaikams, kad rado didelę dėžę, ant kurios parašyta: “Skubiai atidaryti”! Visi kartu nutarę ją atplėšti, rado joje stebuklingą burtų lazdelę, kuria pamojavus ir ištarus burtažodį eglutė turėtų įsižiebti! Na, o kokia eglutės įžiebimo šventė be Kalėdų Senelio? 🎅 Išgirdęs skambias dainas, plojimus ir vaikų juoką bei klegesį, Senelis užsuko pasisveikinti su mažaisiais, padovanojo po šviečiantį žibintą, kuris šildys ir švies, kai lauke bus tamsu ir šalta ir paragino visus, kas dar nesuspėjo parašyti jam laiško, kuo skubiau tai padaryti!
Vaikai visą savaitę mokėsi eilėraščius, daineles apie Šv. Kalėdas, kalėdinę eglutę. Grupėse vyko pokalbiai apie visada žaliuojantį medį - eglę, apie tai, kaip atsirado tradicija puošti kalėdines eglutes. Vaikai kartu su tėveliais gamino netradicines erdvines eglutes ir puošė jas neįprastais elementais. Įstaigoje surengta šių netradicinių eglučių paroda.
Edukacines veiklas užbaigėme organizuodami „Kalėdų eglutės dirbtuvėles“. Jų metu vaikai sužinojo, iš kur kilo idėja puošti Kalėdų eglutę ir kaip ją puošdavo mūsų seneliai (obuoliukais, sausainiais, meduoliais, žvakėmis, popierinėmis snaigėmis, šiaudiniais žaisliukais ir pan.). Kartu su vaikais šiais neįprastais senoviniais žaisliukais puošėme įstaigos eglutę. Po to kiekviena grupė šiai pagrindinei eglutei gamino "drauges" eglutes ir jas dekoravo savo pasirinktomis priemonėmis. Edukacinės savaitės metu buvo ugdomos vaikų kalbos, kūrybiškumo, meninė, pažinimo ir estetinio suvokimo kompetencijos.
Tikriausiai Kalėdų laikotarpio neįsivaizduojame be Kalėdų eglutės - ji mums asocijuojasi su gyvybe ir žaluma, kurios taip trūksta rudenį ir žiemą. Šiandien Kalėdų eglutė mums savaime suprantama, o jos puošimas yra puikus laiko praleidimo su šeima būdas ir galimybė dar labiau užsikrėsti šventine nuotaika. Tačiau, kada ir kur atsirado Kalėdų eglutės puošimo tradicija? Yra žinoma, kad įvairių žiemos švenčių metu eglutes ar kitus visžalius augalus žmonės puošdavo dar gerokai iki Kristaus gimimo. Eglutės beveik visuomet buvo puošiamos švieselėmis. XVII amžiuje buvo liejamos specialios mažos žvakutės, o 1882-aisiais Tomo Edisono asistentas Edvardas Džonsonas sukūrė elektrinę lempučių girliandą. Norvegai kiekvienais metais nuo pat 1947-ųjų dovanoja Kalėdų eglutę anglams, ji yra statoma Vestminsteryje. Vokietijoje yra „rauginto agurkėlio“ tradicija - Kūčių vakarą tėvai eglutės šakose paslepia rauginto agurkėlio formos žaisliuką, o Kalėdų rytą vaikai jo ieško. Dirbtinės eglutės atsirado XIX amžiuje, Vokietijoje, o vėliau greitai išpopuliarėjo JAV. Amerikiečiai dirbtines eglutes pradėjo gaminti 1930-aisiais, to ėmėsi „Addis Brush Company“, kuri gamino šepečius klozetams valyti. Požiūris, kad dirbtinės eglutės yra ekologiškesnės nei gyvos yra klaidingas. Dirbtinė eglutė tarnauja apie šešis metus, o vėliau šimtmečius teršia aplinką sąvartyne. Tuo tarpu, gyvų Kalėdinių eglučių augintojai nukirtę vieną medelį į jo vietą pasodina tris. 1965 m. „Gemini 6“ misijos astronautai kosmose papuošė mažytę Kalėdų eglutę.
Kuo skiriasi Kalėdų laukimas su vaikais ir be jų? Asmeniškai man, kai dar neturėjom vaikų, Kalėdų laukimas buvo paprastesnis ta prasme, kad pradžioj pakvipdavo mandarinais, tada pasipuošdavom namus, eglutę ir pasidarydavom skanaus maisto. Su vaikais norisi laukimą ne tik pratęsti, šiek tiek dabinti visą gruodžio mėnesį kalėdinėmis veiklomis, bet dar ir įprasminti tai, ką darome. Žodžiu, su vaikais atėjo ir sąmoningumas tradicijų atžvilgiu, ir daug daugiau šurmulio.
Gilau pasidomėjusi atradau, kad Kalėdos visame pasaulyje yra laikomos šeimos švente. Vienur daugiau, kitur mažiau laiko skiriama tik šeimai. Taip pat yra pasklidę ir begalė skirtingų Kalėdų tradicijų. Ir yra ne vienas žaidimas papildantis Kalėdų laukimą.
Žaidimai ir tradicijos Kalėdų laukimo metu
- Angelas sargas - šeimoje, grupėje, klasėje, darbiniame kolektyve gruodžio pradžioje ištraukiamas lapelis su vardu žmogaus, kuriuo reikia rūpintis, kuriam rodyti dėmesį, ir kurį stebinti iki pat Kalėdų. Ir visa tai daryti slaptai. Čia tinka įvairūs rašteliai, smulkios dovanėlės, žinutės ir pan. Kartais ant darbo stalo paliktas skanėstas prie kavos ar slapta atkeliaujantis šiltos arbatos puodelis gali nuskaidrinti visą dieną.
- Nekišk nagučiu iki Kūčių - atsimenate šį žaidimą iš mokyklos laikų? Tai gana smagus žaidimas, kuris labiau orientuotas į dovanėlių padarymą ir laukimą, kada jas galėsi išpakuoti.
- Kalėdinis skaitinių sąrašas - dažnai namuose turime ne vieną Kalėdinę knygą, kurios neatsiverčiame metų bėgyje, nes laukiam kalėdinio laiko, o kai ateina kalėdinis šurmulys, toms istorijoms nebelieka laiko.
- Advento kalendorius - nesinorėtų vadinti žaidimu, tačiau jame yra ir tokių elementų, ypač, jei jis pripildytas ne tik saldainių, bet ir užduočių, paslapčių ir siurprizų.
- Elfas ant lentynos - tai pagal 2005 išleistą paveikslėlių knygelę „Elf on the shelf“ sukurtas žaidimas, kuris praskaidrina Kalėdų laukimą. Istorija: iki Kalėdų likus nedaug laiko, šeimoje apsigyvena Elfas. Jo darbas stebėti vaikus, kaip jie elgiasi, o naktimis keliauti pas Kalėdų senelį ir jam viską papasakoti.
- Gerų darbų mėnuo - kiekvienai gruodžio mėnesio dienai - po gerą darbą.
