Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, viena kauniečių šeima rūpinasi 94 metų močiute Angele, kuri šiuo metu švęs 95-ąjį gimtadienį. Ji ilgą laiką gyveno Panevėžyje, tačiau pablogėjus sveikatai, teko gultis į Kauno ligoninę. Pastačius moterį ant kojų, ją Kaune priglaudė vieninteliai likę giminaičiai - anūko šeima. Jo žmona Rita pasakojo, kad močiutė pati vaikšto, yra veiksni, tačiau jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, nes bet kada gali pakilti kraujospūdis ar pasikartoti buvusios sveikatos problemos. Tam, kad nereikėtų močiutės vežioti į Panevėžį pas jos buvusį šeimos gydytoją, giminaičiai kovo mėnesį užregistravo senolę Lašo klinikoje, kurioje ir patys gydėsi, tikėdamiesi, kad ten bus užtikrinta tinkama priežiūra ir ilgaamžei močiutei.
Tačiau šį mėnesį kilo didelė problema: neatėjo močiutės pensija. Pradėję domėtis, giminaičiai gavo šokiruojantį atsakymą - valstybiniuose registruose nurodyta, kad močiutė mirė balandžio 4 d. jų namuose, o mirties priežastis - infarktas. Pati Angelė pasakojo, kad į tokią situaciją, kai gyvas žmogus oficialiai paskelbiamas mirusiu, pakliuvo pirmą kartą, todėl net nežinojo, kur reikia kreiptis. Rita ir Osvaldas nusprendė situaciją aiškintis su advokato pagalba.
Teisininkė susisiekė su Panevėžio metrikacijos skyriumi, nes būtent šiame mieste Angelė ir buvo registruota. Tada prasidėjo ilgas ir didelį stresą keliantis maratonas. Tarsi į sieną atsimušė ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK), ir Registrų centre. Anot kauniečių, klaidą įvėlęs gydytojas M. Dūdonis iš viso liko abejingas ir tvirtino, kad jau viskas sutvarkyta ir Angelė vėl įtraukta į gyvųjų sąrašus, tačiau tiesa buvo kitokia. Po kelių mėnesių, 95-ąjį gimtadienį švęsianti Angelė į Gyventojų registrą vėl buvo įtraukta tik balandžio viduryje.
"Visi padarome klaidų, tačiau gydytojas turėjo paskambinti ir pasakyti, kad suklydo, kad viskas bus ištaisyta. Tačiau niekas nebuvo daroma, kol aš ir vyras nepradėjome minti įvairių institucijų slenksčių. Visi dokumentus paėmusieji žiūrėjo, kaip tai įmanoma, kad žmogus prieš juos sėdi, o sistemoje rašo, kad miręs. Tačiau gydytojo, atrodo, ši situacija visiškai nejaudino," - pasakojo Rita. Ji neatmetė galimybės, kad balandžio 4 d. vis dėlto įvyko kažkokia medicininė procedūra ar įvykis, bet, jei gydytojas M. Dūdonis laiku būtų paaiškinęs, kas buvo daroma su Angelės dokumentais ir nuraminęs, visiems būtų buvę lengviau. Tačiau jis, anot giminaičių, norėjo viską tyliai užglaistyti, pridarė daug streso visai šeimai.
Pati 94-erių metų Angelė į tokį akibrokštą suregavo itin jautriai. "Jaunas vyras, o šitaip padarė," - tai patvirtino ir giminaičiai. Rita pasakojo, kad močiutė labai skaudžiai išgyvena žinią, kad kažkas ją palaidojo gyvą. Šis akibrokštas įvarė daug baimių, nepasitikėjimo. Kaip artimieji sako, močiutė jaučiasi taip, lyg jos širdis būtų išdraskyta.
Garbaus amžiaus senolę prižiūrintys kauniečiai dėkojo Dievui, kad per tą laiką, kol močiutė buvo išbraukta iš gyvųjų sąrašų, jai neprireikė rimtesnės gydytojų pagalbos, nes niekas nebūtų galėjęs jai padėti, juk oficialiai žmogaus nebuvo. "Paskambinau šeimos gydytojui, paklausiau, ką daryti. Juk tuo metu ji buvo nedrausta, o vaistai nebepadėjo. Gydytojas sutiko atvykti į namus. Apžiūrėjo, atsiprašė, tačiau nuoširdžiu atsiprašymu to nepavadinčiau. Taip pasirodė ir močiutei," - sakė senolės globėja. - "Dabar jau viskas sutvarkyta, tačiau močiutė nepasitiki šiuo gydytoju. Kai jis atvyko ir išrašė mums kitokių vaistų širdelei, ji paklausė, ar neketina jos nunuodyti. Ji jau bijo." Anot Ritos, kol močiutės nebuvo Registrų centre, jie negalėjo pasikeisti ir šeimos gydytojo.
Lašo klinikos vadovas Gediminas Čereškevičius "Kauno dienai" sutiko pakomentuoti, kaip įsivėlė tokia apmaudi klaida. Anot vadovo, šios klinikos gydytojo M. Dūdonio kita pacientė mirė balandžio 4 d. "Dabar nauja sistema, kai mirties liudijimas išrašomas elektroniniu būdu. Mirus vienai pacientei, jis suklydo rašydamas skaičiukus, anuliavo tą liudijimą ir išrašė teisingą. Bet aš nežinau, kodėl nesuveikė," - teigė jis. Anot Lašo klinikos vadovo, kai artimieji balandžio 12 d. pranešė, kad jie iš "Sodros" sužinojo, jog močiutė paskelbta mirusia, jie dar kartą peržiūrėjo sistemą. Ji vis tiek rodė, kad mirties liudijimas buvo anuliuotas.
VĮ Registrų centro atstovė spaudai Kristina Petrošienė informavo, kad Gyventojų registre yra informacija, jog kalbinta Angelė yra gyva, o klaidingas mirties akto įrašas anuliuotas 2017 m. balandžio 13 d. "Tokiais atvejais kreiptis reikia į medikus, jei žinoma, kuri sveikatos priežiūros įstaiga padarė klaidą, arba į Civilinės metrikacijos skyrių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėjo veikti e.sveikatos sąsaja su Gyventojų registru, kai medicininės mirties pažymos perduodamos į registrą," - sakė ji.
Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius "Kauno dienai" patikslino, kad nuo metų pradžios klaidingai mirusiu buvo paskelbtas vienas žmogus, tačiau sistemos klaidą pavyko ištaisyti per dieną.
"Asmens identifikaciniai duomenys (asmenvardžiai, gimimo data, mirties data ir kt.) apie draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu asmenis gaunami iš Lietuvos gyventojų registro. Todėl dėl klaidų taisymo, taip pat ir jūsų aprašytu atveju, reikėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų registrą. Kitose sistemose/registruose jie netikslinami ir nekeičiami," - informavo VLK atstovai. Jie taip pat pridūrė, kad kiekvienas gyventojas VLK internetinėje svetainėje gali įvesti asmens kodą ir pasitikrinti, ar yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Virgilijus Dudonis gimė 1970 metų balandžio 20 dieną Ukmergėje. Mokyklą baigė 1988 metais ir buvo paimtas tarnauti į sovietinę kariuomenę. Nuo 1988 m. rugsėjo iki 1990 m. lapkričio tarnavo Sibire spec. dalinyje puskarininkiu. Jo svajonė buvo tapti karininku, tačiau tam trukdė tėvų nepritarimas ir tarnybos draugų įtaka. 1990 m., paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, Virgilijus grįžo į Lietuvą, tikėdamasis, kad Tėvynei reikės savų karininkų.
Parvykusiam jaunuoliui Ukmergės kriminalinės policijos viršininkas patarė vykti į Vilnių, kur tuomet kūrėsi greitojo reagavimo būrys „Aras“. Įstoti į „Aro“ būrį nebuvo sudėtinga, tačiau tarnyba buvo labai sunki: budėjimai, objektų saugojimas, susidūrimai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Aprimus situacijai Lietuvoje, Virgilijui iškilo dilema: likti tarnauti „Aro“ būryje, tapti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos darbuotoju ar siekti karininko karjeros. Šiuo dvejonių laikotarpiu pradėjo ryškėti dar vienas kelias, kurį, Virgilijaus nuomone, pats Dievas jam padėjo pasirinkti - kunigystės kelias. Jau padavus dokumentus į seminariją jį pasiekė žinia apie Medininkų žudynes, kuriose žuvo jo tarnybos draugai. Tai buvo dar vienas postūmis, vertęs Virgilijų grįžti į tarnybą, bet tuometinis „Aro“ vadas atsisakė jo paslaugų.
Atidavęs ginklus, Virgilijus Dudonis pradėjo naują savo gyvenimo kelio etapą. Į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją jis įstojo 1991 m. 1996 m. birželio 8 d. buvo įšventintas diakonu ir paskirtas Kauno arkikatedroje bazilikoje bei Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos klierikų formarijumi. Kunigu tapo 1996 m. gruodžio 1 d., paliekant eiti pareigas seminarijoje, jis buvo paskirtas Kauno arkikatedros bazilikos vikaru.
Jau 1997 m. sausio 10 d. jis buvo skiriamas Kauno apskrities karo kapelionu bei kunigu pagalbininku Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ypač rūpinosi, kad Įgulos bažnyčioje būtų vienodai svarbi tiek kariuomenės, tiek ir pasauliečių tikinčiųjų sielovada. Pasibaigus mokslo metams 1997 m. gegužės 10 d., kunigas Virgilijus Dudonis buvo atleistas iš Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ugdytojo pareigų ir paskirtas Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriumi, pavedant jam tiek kariuomenės, tiek ir tikinčiųjų pasauliečių sielovadą.
Jau besidarbuodamas Įgulos bažnyčioje kunigas Virgilijus parodė daug dėmesio įvairių piligrimų grupių palydėjimui. Pats rodydamas didelį entuziazmą kelionėms, tuo užkrėtė ir savo ganomuosius. Darbavosi taip pat ir „Saulės“ gimnazijoje, labai džiaugdamasis, kad pavyko joje suorganizuoti aktyvią sielovadą. 1999 m., artėjant kariuomenės ordinariato įkūrimui, jis kreipėsi į Kauno arkivyskupą, prašydamas palikti jį darbui arkivyskupijoje, nes jautė, kad gali būti naudingesnis parapijoje.
Tik 2000 m. spalio 24 d. jis buvo atleistas iš Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriaus ir Kauno apskrities karo kapeliono pareigų ir paskirtas Raseinių, Kalnujų ir Alėjų parapijų klebonu. Besidarbuodamas Raseiniuose 2003 m. sausio 8 d. kunigas Virgilijus Dudonis kreipėsi į Kauno arkivyskupą, išdėstydamas jam savo ketinimą stoti į kapucinų vienuolyną. Tiesa, vėliau šis sumanymas nebuvo realizuotas. Tai galėjo būti ir vidinis žmogaus sielos nerimas, nes ir vėliau ateityje kunigas Virgilijus vis išsakydavo širdyje rusenantį norą atsiduoti atgailos ir atsiskyrimo nuo pasaulio gyvenimui.
2005 m. gegužės 31 d. kunigas Virgilijus Dudonis buvo atleistas iš Raseinių, Kalnujų ir Alėjų parapijų klebono pareigų ir paskirtas Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) parapijos vikaru bei Kauno „Ąžuolo“ gimnazijos kapelionu. Šias pareigas jis ėjo trejus metus, kol 2008 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas Vilkijos parapijos klebonu. 2013 m. rugpjūčio 5 d. jis buvo paskirtas taip pat ir Paštuvos parapijos klebonu. Priimdamas pareigą aptarnauti Paštuvos parapiją kunigas Virgilijus prisiėmė taip pat ir pareigą atstatyti 2012 m. gegužės 9 d. sudegintą parapijos bažnyčią. Atstatymo iniciatyvą parodė parapijos bendruomenė, darbo ėmėsi ir naujasis klebonas. Jau 2015 m. rugsėjo 20 d. Kauno arkivyskupas galėjo pašventinti naują Paštuvos parapijos bažnyčią.
2013 m. sausio 10 d. jis buvo paskirtas taip pat ir Seredžiaus parapijos klebonu. Jam tenkančią papildomą naštą kunigas Virgilijus Dudonis priėmė su pašaukimo ir aukos dvasia. Jo noras buvo tinkamai patarnauti tikintiesiems. Vis dėlto toks įtemptas darbas atnešė pasekmių. 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje kunigas Virgilijus patyrė rimtų negalavimų. Gydytojų nuomone, tai buvo bendro organizmo išsekimo pasekmė. Vis labiau silpnėjant sveikatai, 2017 m. birželio 5 d. kunigas Virgilijus Dudonis buvo atleistas iš Vilkijos, Paštuvos ir Seredžiaus parapijų klebono pareigų ir paskirtas Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentu vikaro teisėmis ir pareigomis. Čia darbavosi pagal savo išgales, kol 2020 m. sausio 18 d., grįžęs iš kelionės, pasijuto silpnai ir naktį iškeliavo pas Viešpatį.
2008 m. surašytuose pageidavimuose dėl savo laidotuvių kunigas Virgilijus Dudonis prašė, kad jo laidotuvėse būtų kuo daugiau baltos spalvos, kad nebūtų liūdesio, o vien tik džiaugsmas dėl Dievo gailestingumo, kurį Jis parodo žmonėms, bei padėka už gautą gyvenimo dovaną. Tai buvo kunigo gyvenimo nusistatymas. Jis mokėjo džiaugtis gyvenimu, mokėjo pripažinti klaidas ir visuomet troško Dievo artumo, degė meile savo Tėvynei.
Kunigas Virgilijus Dudonis sausio 21 dienos pavakare (16-17 val.) bus pašarvotas Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje (Aukštaičių g. 4). Laidotuvių Šv. Mišios aukojamos ketvirtadienį, sausio 23 dieną 12 valandą. Po Šv. Mišių kunigas Virgilijus Dudonis bus palaidotas Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo mažosios bažnyčios šventoriuje.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1970 m. balandžio 20 d. | Gimė Ukmergėje |
| 1991 m. | Įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją |
| 1996 m. gruodžio 1 d. | Įšventintas kunigu |
| 1997 m. sausio 10 d. | Paskirtas Kauno apskrities karo kapelionu |
| 2000 m. spalio 24 d. | Paskirtas Raseinių, Kalnujų ir Alėjų parapijų klebonu |
| 2005 m. gegužės 31 d. | Paskirtas Kauno Šv. Dvasios (Šilainių I) parapijos vikaru |
| 2008 m. gegužės 26 d. | Paskirtas Vilkijos parapijos klebonu |
| 2013 m. rugpjūčio 5 d. | Paskirtas Paštuvos parapijos klebonu |
| 2017 m. birželio 5 d. | Paskirtas Kauno M. V. J. Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentu |
| 2020 m. sausio 18 d. | Mirė |
