Moters vaisingumo fazės pradžios požymiai yra svarbi informacija kiekvienai moteriai, norinčiai geriau suprasti savo kūną, planuoti šeimą ar tiesiog rūpintis savo reprodukcine sveikata. Šios žinios padeda atpažinti vaisingiausias dienas, kada pastojimo tikimybė yra didžiausia, arba, atvirkščiai, saugoti save nuo neplanuoto nėštumo.
Gimdos kaklelio gleivės: pagrindinis vaisingumo rodiklis
Gimdos kaklelio gleivės yra vandeningas sekretas, gaminamas gimdos kaklelio liaukų. Jas sudaro du pagrindiniai komponentai - mucinas ir vanduo, kuriame yra ištirpusių įvairių kitų medžiagų. Šios gleivės svarbios spermatozoidų migracijai ir brendimui moters lytiniuose takuose, taip pat sudaro barjerą, neleidžiantį patogenams pasiekti endometriumo. Nesant gleivių spermatozoidai moters lytiniuose takuose išgyvena vos kelias valandas nuo ejakuliacijos. Gimdos kaklelio gleivių dėka jų išgyvenamumas pailgėja iki 72 val., o kartais siekia 5 dienas ar net dar daugiau.
Fiziologinės gimdos kaklelio gleivių funkcijos apima:
- Palengvina lytinį aktą.
- Lengvina spermatozoidų patekimą į gimdą (vaisingųjų gleivių dėka gyvybingų spermatozoidų galima aptikti kiaušintakiuose jau po 5 min. nuo sueities).
- Neutralizuoja rūgščią makšties terpę, kurioje spermatozoidai neišgyvena.
- Tarnauja kaip kaupykla ir maitinamoji terpė spermatozoidams.
- Filtruoja ir neleidžia prasiskverbti į gimdą nevisaverčiams spermatozoidams.
- Apsaugo moters lytinius takus nuo infekcijų.
Mėnesinių ciklo metu, priklausomai nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, kinta tiek biofizikinės, tiek biocheminės gimdos kaklelio gleivių savybės. Per dieną išskiriamas jų kiekis taip pat svyruoja - nuo 2-60 mg nevaisinguoju laikotarpiu iki 600-700 mg vaisingosios fazės metu.
Gimdos kaklelio gleivių požymiai, kaip ir paties gimdos kaklelio požymiai, naudingi tiek nustatant vaisingosios fazės pradžią (įspėja apie artėjančią ovuliaciją), tiek - jos pabaigą. Laktacinės amenorėjos metu, premenopauzėje ar esant itin ilgiems ciklams dėl kitų priežasčių šie požymiai tampa neįkainojami.
Gimdos kaklelio gleivių tipai ir jų reikšmė
Tiriant gimdos kaklelio gleivių mėginius šviesiniu bei skenuojančiuoju elektroniniu mikroskopais išskirti 4 pagrindiniai jų tipai:
1. E gleivės (estrogeninio tipo)
Tai vaisingos gleivės, kurių sekreciją skatina estrogenai. Jos esti nuolat kintančios, besiskiriančios savo išvaizda, struktūra ir funkcijomis. E gleivės yra šarminio pH, todėl spermatozoidai jose gali išlikti gyvybingi net iki 6 dienų.
2. L gleivės
(angl. locking in low-quality spermatozoa - blokuojančios nekokybiškus spermatozoidus, angl. loaf - kepalas, bandelė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 6-7 dienos iki ovuliacijos. L gleivėse yra 95-96 proc. vandens, jos gan tirštos ir dribsniuotos. Šių gleivių kristalai mikroskopiniuose preparatuose išsidėsto tipiškomis papartį primenančiomis struktūromis - tiesiomis ar kiek lenktomis ašimis su atsišakojimais 90 laipsnių kampu. Šakos gali turėti smulkesnių atsišakojimų taip pat 90 laipsnių kampu. Tokią struktūrą lemia gleivėse esantys natrio ir kalio jonai. Fiksuotuose tepinėliuose struktūra primena jūrinę kempinę su 0,4-1,3 µm skersmens poromis. L gleivių funkcijos: 1) neutralizuoja rūgščią makšties terpę, todėl apsaugo spermatozoidus, 2) sulaiko bei nepraleidžia nevisaverčių spermatozoidų, 3) mechaniškai palaiko S gleivių struktūrą.
3. S gleivės
(angl. sperm conducting mucus, sperm transmission mucus - laidžios spermatozoidams gleivės, angl. string - virvė). Jų sekrecija veikiant estrogenams prasideda 2-3 dienos iki ovuliacijos. Tai pačios vaisingiausios (jose spermatozoidai išgyvena ilgiausiai), skysčiausios (98 proc. sudaro vanduo), skaidrios, tąsios gleivės, išoriškai primenančios nevirto kiaušinio baltymą. Tąsiose S gleivėse įsiterpia L gleivių gurvuoliukai. Mucino pluošteliai S gleivėse išsidėsto išilgai gimdos kaklelio kanalo. Iš šonų jie apsupti L gleivių, sudarančių paparčio lapų formos kristalus. Gyvybingi spermatozoidai S gleivių suformuotais kanalėliais, kurių ovuliacijos metu būna apie 400, kyla aukštyn gimdos kaklelio kanalu, kad patektų į kiaušintakius ir galėtų apvaisinti kiaušialąstę. Didesnė spermatozoidų dalis kelioms valandoms ar net dienoms apsistoja kaklelio nišose, o blogiau judantys įklimpsta tirštesnėse L gleivėse - tokiu būdu vyksta kokybiškiausių spermatozoidų atranka (tarp pilvo ertmėje aptinkamų spermatozoidų normalių jų būna daugiau, nei tarp randamų gimdos kaklelio gleivėse). Ore džiovintuose S gleivių tepinėliuose matyti lygiagrečiai išsidėstę kristalai, kartais su nedideliais atsišakojimais. Fiksuotuose tepinėliuose S gleivės formuoja tinklą iš lygiagrečiai išsidėsčiusių ir susikertančių gijų, tarp kurių lieka didesnės - 1,5-7 µm poros.
4. P gleivės
(angl. peak - pikas). Šios gleivės sekretuojamos veikiant estrogenams gleivių piko dienomis ir kristalizuojasi į specifinius, skirtingos simetrijos kristalus: dvigubos simetrijos - P2 gleivės, veikiančios mukolitiškai, ir šešiagubos simetrijos - P6 gleivės, nukreipiančios spermatozoidus nuo S gleives gaminančių gimdos kaklelio nišų link gimdos - pastarosios kristalizuojasi į snaiges primenančias konfigūracijas. Jų pasirodymo dienomis padaugėja ir mukolitinio fermento, nutekančio iš gimdos sąsmaukos. Esama ir dar smulkesnės šių gleivių morfologinės klasifikacijos, pvz. P6B gleivės sudaro šešiašakių snaigių struktūras su 60 laipsnių kampu atsišakojančiomis smulkesnėmis šakelėmis, Pt gleivės sudarytos iš trikampių kristalų, jų struktūrų ašys ir šakos gali būti nesujungtos.
5. G gleivės (gestageninio tipo)
Jos sekretuojamos nevaisingųjų ciklo fazių metu veikiant gestageniniam hormonui progesteronui (ankstyvosios nevaisingosios fazės metu G gleivės dar vadinamos G-, po ovuliacijos - G+). Šios gleivės tirštos, savyje turinčios tik 90 proc. vandens, mažai natrio jonų (todėl nesikristalizuoja), rūgštinės pH, lipnios, drumstos, išorinis jų vaizdas nekintantis - primena ilgai virtų ryžių nuovirą. Jos atlieka apsauginį vaidmenį - užklijuoja gimdos kaklelį tuoj po mėnesinių ir po ovuliacijos (S gleivių kanalėlius G gleivės pradeda užkimšti kelios dienos iki ovuliacijos, tačiau dar ir kelios dienos po jos lieka neužblokuotų kanalų), taip apsaugodamos moters lytinius takus nuo infekcijos. Apsauginę reikšmę turi ir jose esantys imunoglobulinai. (Pastebėta, kad ovuliacijos metu, kuomet vyrauja kitų tipų gleivės, moterys yra imlesnės infekcijoms). Mikroskopiškai G gleives sudaro gausybė pavienių įvairios morfologijos kristalų, jose pasitaiko nemažai ląstelių (leukocitų, makrofagų, epitelio ląstelių, eritrocitų). G gleivėms būdingos smulkios - 0,1-0,5 µm skersmens poros, taigi jos esti nepralaidžios ir spermatozoidams. Nėštumo metu G gleivės sudaro kamštį, sandariai užklijuojantį gimdos kaklelio angą visus 9 nėštumo mėnesius.
Skirtingų tipų gimdos kaklelio gleivės gaminasi specifinėse nišose (kriptose) skirtingose gimdos kaklelio srityse. Nenėščios 25-30 metų amžiaus moters, niekada nevartojusios hormoninės kontracepcijos, gimdos kaklelis ovuliacijos metu būna apie 22 mm ilgio, jo kanalas - 6 mm skersmens, jame esti apie 100 gleives sekretuojančių kriptų. Pastarosios iš apačios (nuo makšties) į viršų (link gimdos) išsidėsčiusios taip (griežtų ribų tarp zonų nėra - jos šiek tiek persidengia):
- G kriptų zona - apatiniai 4-5 mm,
- L kriptų zona - aukščiau esantys 9-10 mm,
- S kriptų zona - dar aukščiau esantys 5-6 mm,
- P kriptų zona - aukščiausiai esantys 3-4 mm.
Moteriai senstant keičiasi gimdos kaklelio nišose esančių ląstelių, gaminančių skirtingas gleives, santykis. Jaunoms merginoms dominuoja S gleives gaminančios ląstelės, vėliau besitransformuojančios į L ląsteles, artėjant menopauzei - ir į G. Kiekvienas nėštumas gimdos kaklelio senėjimo procesą pristabdo (padaugėja S gleives gaminančių nišų), o hormoniniai kontraceptikai paspartina. Hormonines kontracepcijos priemones 10-15 m. naudojusiai moteriai gali būti sunku pastoti - tyrimai parodė, kad tokiais atvejais būna mažiau S gleives gaminančių nišų, taip pat pastebimas susiaurėjęs gimdos kaklelio kanalas.
Gleivės, ištekančios iš gimdos kaklelio išorėn, yra visų gleivių (G, L, S, P2, P6) mišinys, kurio sudėtis priklauso nuo ciklo fazės. Gleives gamina ne tik gimdos kaklelio nišų ląstelės, bet ir gimdos kaklelio sienelių (epitelio) ląstelės. Šios gleivės vadinamos F gleivėmis (fundamental - angl. pagrindinės). Jos aptinkamos visame gimdos kaklelio kanale, yra panašios į G- ir G+ gleives, tačiau jose paprastai nerandama G gleivėms būdingų leukocitų. F gleivėms priskiriamos ir makšties ar net kiaušintakių išskyros.
Vaisingos ir nevaisingos gleivės
Žinant, koks kiaušidžių hormonas lemia gleivių atsiradimą, ir nustačius gleivių pralaidumą spermatozoidams, gleives santykinai galima skirstyti į vaisingas ir nevaisingas.
Nevaisingos gleivės
Joms būdinga pastovi, nesikeičianti išvaizda ir konsistencija. Tai G gleivės, pasirodančios ciklo pradžioje, iškart po mėnesinių, užpildančios gimdos kaklelio kanalą ir sudarančios apsauginį barjerą - klampų, tamprų, spermatozoidams nepralaidų kamštį. Moteris gali justi "drėgnumą" arba "sausumą", pastebėti išorėje nedidelį šių gleivių kiekį, jei jos atitrūksta ir patenka į vulvą.
Vaisingos gleivės (pralaidžios spermatozoidams)
Jos yra besikeičiančios išvaizdos ir konsistencijos. L, S, P gleivės atsiranda padidėjus estrogenų koncentracijai kraujyje (tada gimdos kaklelio L nišos pradeda gaminti vaisingas gleives). Vaisingos gleivės yra mažiau klampios ir dažniausiai pasirodo išorėje. Šių gleivių atsiradimą lemia mukolizė, kurią skatina kaklelio sąsmaukoje esantis mukolitinis fermentas, atnešamas P2 tipo gleivių.
Gleivių kitimas artėjant ovuliacijai
Paprastai gleivės, rodančios vaisingos fazės pradžią, pasirodo praėjus 1-4 dienoms po mėnesinių pabaigos. Iki tol daugelis moterų jaučia sausumą išorinių lytinių organų srityje ir neaptinka jokių gleivių. Jei mėnesinės gan ilgos ar ovuliacija labai ankstyva, gleivių gali atsirasti dar nepasibaigus mėnesinėms.
Pirmosios gleivės, rodančios vaisingos fazės pradžią, dažniausiai būna:
- Labai negausios, lipnios - tiriant pirštais, trūksta tuojau pat praskleidus pirštus.
- Negausios, neskaidrios, nepermatomos.
Šios pirmosios gleivės laikomos mažiau vaisingomis už tas, kurios pasirodys vėliau, tačiau jau yra vaisingos.
Vėliau, vaisingojo periodo metu, gleivės tampa:
- Gausesnės, aiškiai tąsios, elastiškos, tįstančios tarp pirštų.
- Slidžios, gan tirštos, balkšvos (tačiau šarmingesnės terpės - palankesnės spermatozoidams ir jose jau formuojasi mikrokanalėliai, sudarantys kelią spermos tėkmei).
- Sukeliančios drėgnumo, slidumo, net šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje - tiek perbraukiant tualetiniu popieriumi, tiek specialiai to nestebint dienos metu.
- Gali būti specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).
Artėjant ovuliacijai, gleivės tampa dar gausesnės, skaidresnės:
- Vandeningos, dar tąsesnės, nevienalytės, tarsi debesuotos - vietomis dar balkšvos, tirštokos, vietomis - jau visiškai skaidrios (tai rodo didėjantį terpės šarmingumą ir tolesnį mikrokanalėlių formavimąsi).
- Sukeliančios šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje.
- Specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).
Kiaušinio baltymo tipo gleivės yra pačios vaisingiausios:
- Itin skaidrios, tąsios, vandeningos, gali ir nebūti arba jos gali likti moters nepastebėtos, nes labai greitai susigeria, tačiau kartu būna aiškus šlapumo pojūtis.
- Gausios, skaidrios, vandeningos, tąsios, slidžios, primenančios žalio kiaušinio baltymą.
- Gali būti vos rausvos ar rusvos dėl ovuliacinio kraujavimo.
- Sukeliančios aiškų šlapumo pojūtį išorinių lytinių organų srityje.
- Specifinio kvapo (jį ypač gerai junta neregės).
Gleivių piko diena ir vaisingosios fazės pabaiga
Gleivių piko diena - tai paskutinė diena, kai moteris dar jautė "slidu" ir (arba) matė vaisingo tipo gleives (skystas, skaidrias, tąsias, slidžias). Jei moteris mato vaisingo ir aiškiai nevaisingo tipo gleivių mišinį, gleivių piko diena dar nėra praėjusi.
Nustatant gleivių piko dieną svarbiau ne gleivių kiekis, o jų tipas. Kartais 1-2 dienos iki ovuliacijos gleivių gali vėl šiek tiek sumažėti, tačiau kol gleivės atitinka bent vieną iš šių charakteristikų: skaidrios, tąsios ir/arba sukeliančios drėgnumo pojūtį - tol jos laikomos vaisingesnio tipo gleivėmis. Kita vertus, negalima nepaisyti ir didelio gleivių kiekio - jis taip pat rodo dar besitęsiantį vaisingąjį laikotarpį.
Gleivių piko diena pažymima tik tada, kai po jos užfiksuojamos 2-3 sausos arba aiškiai nevaisingo tipo gleivių dienos. Iki piko dienos bet kokio tipo gleivės laikomos vaisingomis. Gleivių piko diena yra ypatingai vaisinga - 80 proc. visų ciklų ji sutampa su ovuliacija. Bazinė kūno temperatūra dažniausiai pakyla po gleivių piko dienos, tačiau gali pakilti ir gleivių piko dieną arba net iki jos. Vengiant nėštumo gleivių piko diena labai svarbi nustatant vėlyvosios nevaisingosios fazės pradžią.
Apie ovuliaciją arba po jos gleivės gan greitai tampa netąsios, lipnios, tirštesnės, drumstos ir dažniausiai visai išnyksta - tai vadinama išdžiūvimo procesu (angl. drying-up process). Gleivės tampa mažiau vaisingo tipo - kaip "pirmosios gleivės" (žr. aukščiau).
Gleivių etapas - tai dienų grupė nuo pirmosios gleivių pasirodymo dienos iki gleivių piko dienos imtinai. Jei po piko dienos dar matomos nevaisingo tipo gleivės, šios dienos į gleivių etapą nebeįskaičiuojamos. (Pvz. jei moteris pastebi gleives 4 dienas iki piko dienos ir piko dieną, jos gleivių etapas - 5 dienos). Dažnai pasitaikanti gleivių etapo trukmė - 5-7 dienos.
Kiti vaisingumo požymiai
Nors gimdos kaklelio gleivės yra pagrindinis vaisingumo rodiklis, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus, vadinamuosius pagalbinius vaisingumo požymius. Jie nėra būdingi visoms moterims ir gali būti subjektyvūs, tačiau gali papildyti bendrą vaisingumo vertinimą.
Ciklo vidurio skausmas (Mittelschmerz)
Kai kurios moterys vaisingosios fazės metu kairėje, dešinėje (dažniau) ar tiesiog apatinėje pilvo dalyje jaučia skausmą, kuris gali plisti į nugarą, kojas, dubens dugno sritį. Jis trunka nuo kelių minučių iki kelių dienų, yra spaudžiantis, maudžiantis arba aštriai duriantis, gali būti nuo vos juntamo iki itin stipraus. Ciklo vidurio skausmas būdingas 30-40 proc. moterų ir yra vertingas požymis siekiančioms pastoti, nes jo metu pastojimo tikimybė daug didesnė.
Lytinio potraukio (libido) pasikeitimas
Vaisingosios fazės metu padidėjęs estrogenų kiekis sustiprina moters libido. Be to, lytinių hormonų kiekio svyravimas veikia ir sutuoktinio lytinį potraukį.
Padidėjęs krūtų jautrumas
Padidėjusį krūtų jautrumą, tempimo jausmą krūtyse ar net skausmingumą sąlygoja didelė estrogenų arba progesterono koncentracija kraujyje.
Lytinių organų paburkimas
Išorinių lytinių organų paburkimas atsiranda artinantis ovuliacijai. Moteris gali jausti pilnumą, minkštumą, pabrinkimą.
Gleivių tyrimo metodika
Išmokti vertinti gimdos kaklelio gleives gali kone kiekviena moteris. Niekada to nebandžiusios moterys neretai sako, kad gleivių joms nesigamina jokių, tačiau pradėjusios kiekvieną vakarą kruopščiai užsirašinėti savo pastebėjimus netrunka pamatyti, jog gleivių požymiai išties dėsningai kinta. Yra du būdai stebėti gimdos kaklelio gleivių požymius - išorinis (privalomas simptoterminio metodo komponentas) ir vidinis.
Siekiant kuo tiksliau suprasti savo vaisingumo fazę, svarbu stebėti ir fiksuoti visus pastebimus vaisingumo požymius - tiek gleivių konsistenciją ir kiekį, tiek bazinę kūno temperatūrą, kaklelio būklę ir kitus, net ir smulkiausius, kūno siunčiamus signalus. Tai padeda ne tik geriau pažinti savo ciklą, bet ir apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo arba, atvirkščiai, padidinti pastojimo tikimybę.
tags: #moters #vaisingumo #fazes #pradzios #pozymiai
