Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ne tik jos organizme, bet ir psichologinėje būsenoje. Šie pokyčiai yra natūralūs ir būtini, siekiant užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymąsi ir paruošti moters kūną gimdymui bei žindymui. Supratimas apie šiuos anatominius ir fiziologinius pokyčius yra itin svarbus tiek nėščiajai, tiek ją prižiūrintiems medikams.
Nėštumo požymių atpažinimas
Nėštumo diagnostika atliekama remiantis tikraisiais, apytikriais ir abejotinais nėštumo požymiais, tinkamai surinkta akušerine anamneze bei atliktais akušeriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra neabejotinai susiję su vaisiumi, o ne su subjektyviais nėščiosios pojūčiais. Tai vaisiaus širdies veikla, judesiai ir vaisiaus dalys, matomos ultragarsu.
Apytikriai nėštumo požymiai gali pasireikšti ne tik nėštumo metu, bet ir sergant tam tikromis moters ligomis. Tokie požymiai apima padidėjusią pilvo apimtį (galinčią rodyti ascito ar didelių navikų buvimą), pakitusius gimdos formą, dydį ir konsistenciją (galinčius atsirasti dėl gimdos miomos), gimdos kaklelio pokyčius (gleivinė gali įgauti melsvą atspalvį dėl pagerėjusios kraujotakos), vaisiaus balotaciją (vaisius, apsuptas vaisiaus vandenų, gali būti juntamas palpuojant). Taip pat, teigiami nėštumo testai, rodantys padidėjusį chorioninio gonadotropinio hormono kiekį organizme, yra svarbus apytikris nėštumo požymis.
Abejotini nėštumo požymiai yra subjektyvūs pojūčiai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, vaisiaus judesių jutimas. Taip pat, įtarimą dėl nėštumo gali sukelti dažnas šlapinimasis, nuovargis, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai, pakitusi makšties gleivinės spalva, intensyvesnė odos pigmentacija ir nėštumo strijos.
Akušerinė anamnezė - pagrindas tinkamai priežiūrai
Tinkamai surinkta akušerinė anamnezė yra gyvybiškai svarbi siekiant įvertinti nėščiosios sveikatos būklę, nėštumo trukmę, numatomą gimdymo terminą, vaisiaus raidą ir pasirinkti tinkamą gimdymo priežiūros taktiką. Renkant anamnezę, pirmiausia užpildoma dokumentinė dalis, apimanti nėščiosios asmens duomenis. Labai svarbu įvertinti nėščiosios amžių, nes moterys, jaunesnės nei 18 metų ar vyresnės nei 35 metų, pirmą kartą gimdančios, priklauso rizikos grupei.
Išsamiai apklausiama nėščioji apie jos nusiskundimus, menstruacinę funkciją (pirmųjų mėnesinių pradžia, jų pobūdis, paskutiniųjų mėnesinių data). Didelę įtaką nėštumo eigai gali turėti moters lytinio gyvenimo pradžia, ankstesni nėštumai, jų baigtys ir komplikacijos, taip pat motinos nėštumo eiga ir pačios nėščiosios gimimo svoris.
Kiekvienas ankstesnis nėštumas ir gimdymas turi būti detaliai aprašytas: gimdymo būdas (natūralus ar cezario pjūvis), instrumentinės pagalbos naudojimas, placentos atidalijimo būdas, gimdos ertmės tikrinimas. Svarbu išsiaiškinti gimdymo pabaigos priežastis, trukmę, pogimdyminių komplikacijų istoriją, naujagimių lytį, svorį ir sveikatą. Taip pat, būtina žinoti apie persirgtas ginekologines ligas ir praeityje atliktas operacijas.
Bendrosios ligos gali turėti įtakos nėštumo eigai, todėl svarbu išsiaiškinti visus iki šio nėštumo persirgtus susirgimus. Šeimos anamnezė, apimanti paveldimas ligas ir artimųjų medžiagų apykaitos sutrikimus, yra ne mažiau svarbi. Atkreipiamas dėmesys į abiejų tėvų žalingus įpročius. Vaisius paveldi informaciją ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo genų, todėl svarbūs ir tėvo amžius, ligos bei darbo pobūdis.
Šio nėštumo eiga apima pastojimo datą, paskutiniųjų mėnesinių pirmąją dieną, pirmųjų vaisiaus judesių ir pirmojo kreipimosi į gydytoją datas. Svarbu žinoti apie nėštumo metu persirgtas ligas, atliktus tyrimus ir jų dinamiką, vartotus vaistus bei nėščiosios svorio prieaugį. Jei prasidėjęs gimdymas, išsiaiškinamas tikslus reguliarių sąrėmių pradžios laikas, jų trukmė ir tarpai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, jų spalva, kvapas, bei bevandenio laikotarpio trukmė.
Šeimos gydytojo pirmoji pažintis su nėščiąja prasideda nuo akušerinės anamnezės, kuri yra pagrindas tinkamai nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikai. Gydytojas turi bendrauti su nėščiąja suprantama kalba, nes anamnezė apima subtilius ir intymius moters gyvenimo klausimus.
Bendrasis nėščiosios tyrimas
Bendrasis (objektyvus) nėščiosios tyrimas apima temperatūros, pulso, kraujospūdžio matavimus abiejose rankose. Išmatuojamas moters ūgis, ji pasveriama ir apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) pagal formulę: KMI = moters svoris (kg) / ūgis (m²).
KMI reikšmės:
- 18,5-24,99 - norma
- 25-29,99 - antsvoris
- 30-34,99 - vidutinis (I°) nutukimas
- 35-39,99 - sunkus (II°) nutukimas
- 40 ir > - labai sunkus nutukimas
Svarbus rodiklis yra nėščiosios svorio prieaugis, kuris yra skirtumas tarp moters svorio prieš nėštumą ir nėštumo pabaigoje. Paprastai pirmosiomis nėštumo savaitėmis svoris nedidėja. Nėštumo laikotarpiu moteris priauga apie 12-13 kg svorio. Lieknos, aukštos moterys su mažu riebaliniu sluoksniu priauga daugiau (apie 14 kg) nei moterys, turinčios antsvorio ar nutukusios (pastarosios priauga apie 12 kg). Ryškiausi pokyčiai - kūno masės ir riebalinio audinio didėjimas. Kuo mažesnis KMI nėštumo pradžioje, tuo didesnis kūno masės prieaugis. Tyrimai rodo, kad nėščiųjų mityba dažnai būna nesubalansuota, todėl kontroliuojant svorio prieaugį svarbi ne tik medikų, bet ir mitybos specialistų pagalba.
Bendrojo tyrimo tęsinys - visų organų ir sistemų vertinimas: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo išskyrimo, judėjimo-atramos ir kt.
Arterinio kraujospūdžio matavimo taisyklės
Arterinis kraujospūdis (AKS) turi būti matuojamas ramioje, šiltoje aplinkoje, nėščiajai pailsėjus ne mažiau nei 5-10 minučių. Nėščioji gali sėdėti atsirėmusi į kėdės atlošą arba gulėti ant kairiojo šono su pakeltu galvūgaliu. Ranka turi būti apnuoginta, patogiai padėta ant stalo, kad raumenys atsipalaiduotų, o manžetė būtų širdies lygyje. AKS tiksliau matuojamas gyvsidabriniu manometru, kuris turi būti kalibruotas ir metrologiškai tikrinamas. Nutukusioms moterims būtina naudoti didesnę manžetę. Oras iš manžetės turi būti išleidžiamas lėtai, 2-3 mm per sekundę. Diastolinis AKS nustatomas pagal Korotkoff V garsą, tačiau kai kuriais atvejais tiksliau rodo Korotkoff IV garsas.
Išorinis akušerinis tyrimas
Išorinis akušerinis tyrimas apima nėščiosios apžiūrą, vertinant odos pigmentaciją, krūtų ir spenelių būklę, išskyras. Tikrinama, ar nėra veido, pilvo, galūnių patinimų, išsiplėtusių paviršinių venų ar varikozinių mazgų. Matuojama pilvo apimtis bambos aukštyje ir gimdos dugno aukštis. Specialūs keturi būdai, vadinami Leopoldo griebsenomis, leidžia nustatyti gimdos dugno aukštį, vaisiaus dalis, jo padėtį, poziciją ir pirmeigės dalies santykį su mažuoju dubeniu.
Pirmosios griebsenos nustato gimdos dugno aukštį ir vaisiaus dalį jame. Antroji - vaisiaus poziciją (nugara į kairę ar dešinę). Trečioji ir ketvirtoji vertina pirmeigę dalį ir jos santykį su dubeniu, o penktoji (Cangemeisterio) - vaisiaus galvos ir motinos dubens atitikimą.
Vidinis akušerinis tyrimas
Vidinis akušerinis tyrimas atliekamas ant ginekologinės kėdės arba gimdymo lovoje. Prieš tyrimą nėščiosios šlapimo pūslė turi būti tuščia. Apžiūrimi išoriniai lyties organai, tarpvietė, išangės sritis, nustatomi randai, hemorojiniai mazgai. Toliau apžiūrima makšties prieangis, šlaplės anga, mergystės plėvė. Naudojant makšties skėtiklius, apžiūrimas gimdos kaklelis, paimama medžiaga citologiniam tepinėliui. Atliekant tyrimą pirštais, vertinama dubens dugno raumenų būklė, makšties angos plotis, gimdos kaklelio padėtis, forma, elastingumas, ilgis ir išsiplėtimas.
Toliau apčiuopiamas gimdos kūnas, įvertinama jo padėtis dubens atžvilgiu, dydis, forma, konsistencija, paslankumas ir skausmingumas. Tiriami gimdos priklausiniai - kiaušintakiai ir kiaušidės. Nustatoma dubens talpa ir forma, matuojama įstrižinė jungė (conjugata diagonalis), kuri padeda nustatyti tikrąją jungę (conjugata vera). Šiuo metu tikroji jungė dažniausiai matuojama ultragarsiniu tyrimu.
Gydytojas, atliekantis vidinį akušerinį tyrimą gimdymo metu, atsako į penkis pagrindinius klausimus:
- Išorinių lyties organų ir makšties būklė.
- Gimdos kaklelio būklė.
- Vaisiaus vandenų pūslės būklė (plyšusi ar neplyšusi).
- Pirmeigė dalis.
- Vaisiaus galvos padėtis mažajame dubenyje.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, ne visi jie malonūs, tačiau svarbu žinoti, kad jie neamžini. Apie 70 % nėščiųjų patiria nemalonius pojūčius.
Virškinimo sistemos pokyčiai
Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl maistas jame užsibūna ilgiau. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios, dėl sumažėjusio stemplės tonuso, patenka į stemplę ir dirgina gleivinę. Dėl to gali kankinti rėmuo.
Patarimai: Valgykite reguliariai, mažomis porcijomis, lėtai. Vartokite pakankamai skysčių, daugiau judėkite, valgykite augalinės ląstelienos turinčio maisto. Venkite labai karšto, šalto, aštraus, sūraus, riebaus maisto prieš miegą. Vakarienę valgykite anksčiau, neikite gulti iškart pavalgius, pakelkite galvūgalį.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas vargina beveik 90 % nėščiųjų, o vėmimas pasireiškia apie 60 %. Šie simptomai labiausiai pasireiškia 4-12 nėštumo savaitėmis dėl hormonų pokyčių. Gali erzinti kvapai. Vėliau, apie 14-16 savaitę, pykinimas dažniausiai praeina, tačiau nėštumo pabaigoje gali vėl atsirasti dėl gimdos spaudimo skrandžiui.
Patarimai: Vėdinkite patalpas, maisto gaminimą perduokite partneriui. Valgykite mažomis porcijomis, bet dažnai. Venkite aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Gerkite pakankamai skysčių. Turėkite po ranka užkandžių (džiūvėsiai, vaisiai, riešutai). Pavalgius nesilankstykite, valgykite likus 2 valandoms iki miego. Rytais prieš keliantis suvalgykite sausą užkandį ir kelkitės lėtai. Gerkite imbiero arbatą, valgykite imbiero sausainius.
Atkreipti dėmesį: Jei krenta svoris, vemiate išgėrus skysčių, vemiate dažnai, pykinimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmai
Nugaros skausmus patiria apie 50-80 % nėščiųjų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl didėjančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena, apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai: Nekilnokite sunkių daiktų, avėkite patogią avalynę. Sėdėdama paremkite nugarą pagalve. Esant skausmui, šildykite ar masažuokite nugarą. Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, joga. Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra gali padėti sumažinti nugaros skausmą.
Kojų tinimas ir venų varikozė
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio venos atsipalaiduoja, kraujui sunkiau tekėti dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Tai gali sukelti tinimą, venų išsiplėtimą.
Patarimai: Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikykite kojas pakėlus aukščiau. Venkite ankštų kelnių ir veržiančių rūbų. Nesėdėkite užsikėlus koją ant kojos. Prieš miegą pasidarykite kojoms vonelę, pamasažuokite.
Pėdų ir kitų kūno dalių tinimas
Nėštumo metu organizmas kaupia skysčius dėl hormonų pokyčių. Dažniausiai tinsta pėdos, vėliau gali tinpti blauzdos, šlaunys, pilvas, veidas ir rankos.
Patarimai: Koreguokite mitybą: valgykite daugiau vaisių, daržovių, gerkite arbatas, vandenį. Venkite sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Venkite ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties, dažnai ją keiskite, pagulėkite ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos. Hemorojų atsiradimą skatina vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis, sėdimas darbas.
Patarimai: Vaistažolių vonios po tuštinimosi. Dieta, skatinanti vidurių išsituštinimą (pakankamai vandens, skaidulinių medžiagų). Po tuštinimosi apsiplaukite vandeniu arba naudokite drėgnas servetėles. Dieną pagulinėkite, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Venkite kietų kėdžių.
Dantenų kraujavimas
Dantenys nėštumo metu tampa jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Patarimai: Rūpinkitės burnos higiena, valykite dantis švelniu šepetėliu ir naudokite pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms. Vėmimo atveju, dantis valykite ne iškart, o praskalaukite burną vandeniu.
Odos pokyčiai
Apie 12-tą nėštumo savaitę oda jautriau reaguoja į aplinką. Gali atsirasti spuogų. Pigmentacijos pokyčiai (tamsėja spenelių areolės, pažastys, tarpvietė, gali atsirasti „nėštumo kaukė“) būdingi apie 90 % nėščiųjų.
Patarimai: Spuogų nespauskite, dezinfekuokite. Odai reikia daugiau priežiūros, naudokite drėkinamuosius kremus. Saugokite odą nuo tiesioginių saulės spindulių.
Mėšlungis
Mėšlungis - nevalingas, skausmingas raumenų spazmas, dažniausiai blauzdoje. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų.
Patarimai: Užklupus mėšlungiui, stenkitės atpalaiduoti ir ištempti raumenį. Pabandykite atsistoti ir paeiti. Masažuokite skaudamą vietą. Naktį atsikelkite ir pasivaikščiokite.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Tai paruošiamieji sąrėmiai, kurie dažniausiai neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimai: Pajutus pirmuosius spazmus, nepanikuokite, įvertinkite jų pobūdį. Būklę gali palengvinti dušas, masažas, lengva mankšta, miegas.
Šlapinimosi sutrikimai
Nėštumo metu pakinta šlapimo takų anatomija, padažnėja šlapinimasis dėl gimdos spaudimo šlapimo pūslę.
Patarimai: Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 % nėščiųjų kenčia vidurių užkietėjimą. Tai lemia hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas storajai žarnai.
Patarimai: Svarbi dieta: valgykite pusryčius, vartokite daugiau skaidulinių medžiagų, gerkite pakankamai skysčių. Vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
Strijos
Strijos, arba nėščiųjų drūžės, yra odos patempimai, atsirandantys dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių. Dažniausiai būna ant pilvo, sėdmenų, krūtų.
Patarimai: Strijų profilaktikai naudokite specialius kremus, aliejus, masažuokite problemines vietas.
Makšties išskyros
Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Tai gali lemti didesnį išskyrų kiekį.
Patarimai: Nešiokite natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius. Reguliariai keiskite įklotus.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, ruošdamosi kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimai: Svarbi patogi liemenėlė, nespaudžianti krūtinės. Rinkitės natūralaus audinio liemenėles.
Nuovargis
Nuovargis dažnai pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimai: Stenkitės eiti anksčiau miegoti, ilsėkitės dienos metu.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita susijusi su besikeičiančių hormonų įtaka.
Patarimai: Nepervarkite, išsimiegokite, sveikai maitinkitės, skirkite laiko sau. Jei jaučiate emocijų antplūdį, išeikite pasivaikščioti, atsidarykite langą.
Padidėjęs kūno plaukuotumas ir nagų augimas
Nėštumo metu gali padidėti kūno plaukuotumas, plaukai tapti storesni ir tamsesni. Gali greičiau augti nagai.
Dusulys
Nėštumo pabaigoje gali suintensyvėti kvėpavimas ir varginti dusulys.
Fizinio aktyvumo svarba nėštumo metu
Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra itin svarbus, tačiau turi būti tinkamai dozuojamas ir pritaikytas. Kineziterapijos metodika Lietuvoje skirstoma į tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.
1-16 savaitės: Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl fizinis krūvis turi būti atsargiai dozuojamas. Pratimo trukmė sutrumpinama 5-7 minutėmis. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmąjį trimestrą, menstruacijų dienomis, neatlikti fizinių pratimų. Nėščiosios gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdamos ėjimo greitį. Rekomenduojama daugiau laiko praleisti gryname ore, priimti oro ir vandens vonias.
17-32 savaitės: Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės krūvis širdžiai didėja. Toliau stiprinami pilvo ir dubens dugno raumenys, didinamas mažojo dubens jungčių paslankumas. Svarbūs atsipalaidavimo pratimai. Nuo 26-32 savaitės rekomenduojama šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, daugiau daryti kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų.
33-40 savaitės: Nuo 37 nėštumo savaitės mokoma stangintis, derinti gimdos susitraukimus su kvėpavimu. Įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė atliks pirmuoju gimdymo etapu.
Svarbu:
- Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min.
- Mankšta neturi tapti „anaerobiška“.
- Nenešioti medvilninės sportinės aprangos.
- Nesimankštinti karštą vidurdienį ar tvankiame kambaryje.
- Atkreipti dėmesį į neįprastus požymius: skausmą, širdies plakimus, oro trūkumą, kraujavimą.
Raumeninės masės svarba: Raumeninė masė pilvo sienoje daro įtaką diastazei, dubens dugno raumenys - gimdymui ir kitoms funkcijoms, bendra raumeninė masė - skausmams ir bendrai savijautai. Sveika raumeninė masė yra svarbi ilgam gyvenimui.
Diastazė: Tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimas. Nėštumo metu tai natūralus procesas, tačiau per didelė diastazė gali sukelti laikysenos pokyčius ir kitus negalavimus. Svarbu sportuojant laikytis saugumo reikalavimų.
Dubens dugno raumenys: Ši raumenų grupė yra itin svarbi moters sveikatai ir judesio laisvei. Dėl moters dubens anatomijos ir nėštumo/gimdymo patirties, dubens dugno raumenys moterims dažnai būna silpnesni.
10 minučių prenatalinė dubens dugno raumenų mankšta gimdymui – pasiruošimas gimdymui
Reguliarūs tyrimai ir profilaktika
Nėštumo priežiūrai Lietuvoje vadovauja šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas. Rekomenduojama 7-10 vizitų pas specialistą, kurių metu atliekami privalomi tyrimai, vertinamas vaisiaus augimas ir matuojamas gimdos dugno aukštis.
Ultragarsiniai tyrimai
Echoskopiniai tyrimai nėščiosioms privalomi pirmuoju (11⁺⁰-13⁺⁶ sav.) ir antruoju (18⁺⁰-20⁺⁶ sav.) nėštumo trimestru. Šie tyrimai leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi, nustatyti nėštumo trukmę, gimdymo datą, patikrinti vaisiaus anatomiją ir gyvybingumą. Papildomi tyrimai atliekami įtarus anomalijas, mažai ar daug vaisiaus vandenų, nėščiai sergant diabetu ar hipertenzija.
Ultragarsinis tyrimas laikomas saugiu vaisiui, tačiau tiriant laikomasi ALARA principų (radiacinės saugos optimizavimas).
Folinės rūgšties svarba
Nėštumo testą pamačiusi moteris turėtų pradėti vartoti folinę rūgštį, kuri mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką. Rekomenduojamos dozės skiriasi priklausomai nuo rizikos grupės.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai rekomenduojami moterims, vyresnėms nei 35 metų, turinčioms paveldimų ligų šeimoje, sirgusioms karščiuojant nėštumo pradžioje, vartojusioms nesaugius medikamentus ar patyrusioms jonizuojančios spinduliuotės poveikį. Kombinuotasis testas ir NIPT tyrimas leidžia įvertinti chromosominių anomalijų riziką.
Skiepai nėštumo metu
Sezoninė gripo vakcina nėra būtina besilaukiančioms. Kokliušo vakcina rekomenduojama nėštumo pabaigoje (nuo 28 savaitės) naujagimio apsaugai.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, kurie yra natūralūs ir būtini vaisiaus vystymuisi. Nuolatinis bendravimas su gydytoju, atidi savistaba ir sveikas gyvenimo būdas padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir paruošti moterį gimdymui.
