Pagėgių kraštas - tai unikalus regionas, turtingas istorijos, kultūros ir iškilių asmenybių. Siekiant įamžinti krašto praeitį, skatinti domėjimąsi ja ir perduoti ateities kartoms, ypač svarbus mokslininkų ir kultūros puoselėtojų indėlis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip įvairūs mokslininkai ir leidiniai prisideda prie Pagėgių krašto istorijos tyrinėjimo, saugojimo ir populiarinimo.
Vydūno Draugijos Veikla ir Vydūno Idėjų Sklaida
Minėdama Bibliotekų metus, Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė į kraštotyrinį-literatūrinį susitikimą su Mažosios Lietuvos dainiaus Vydūno draugijos nariais. Vydūno Draugijos steigėjas, Garbės pirmininkas doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius akcentavo, jog tarpukario laikotarpiu ir karo metais Vydūno propaguota žmoniškumo, tautos vienybės ideologija „gyveno“ visuomenės sluoksniuose. Garbės pirmininko teigimu, Vydūno draugijos įkūrimą lėmė siekis, jog Vydūno skleistos idėjos būtų puoselėjamos bei perduodamos iš kartos į kartą, o šio šviesuolio atminimas - pagerbtas bei įamžintas. Nevaržomos prieigos prie Vydūno kūrinijos užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių Vydūno draugijos uždavinių. Susitikimo Pagėgiuose metu doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius pasidžiaugė, kad yra tokie istorinės atminties saugotojai bei skleidėjai kaip bibliotekos, perduodančios didžiausių žmonijos protų, tarp jų - ir Vydūno, minčių šviesą visuomenei. Renginio metu Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas pagėgiškiams pristatė naujausius, 2016 m. šios draugijos išleistus leidinius - knygelę „Vydūnas apie meilę“ bei Vydūno knygą „Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas: (kada karų nebebus)“. Tomas Stanikas knygelę „Vydūnas apie meilę“ pristatė kaip jaunimui skirtą leidinį, kadangi meilė dažnai esti pamatinė jaunuomenės vertybė.
2025 m. vasario 20-ąją, minint 72-ąsias rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno mirties metines, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pagerbė šio kultūros didžiavyrio atminimą Mažosios Lietuvos šviesuolių panteonu vadinamose Bitėnų-Užbičių kapinaitėse, ant Vydūno kapo buvo uždegta žvakelė, simbolizuojanti amžiną ir neblėstančią jo idėjų šviesą.
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje publikuojama ir nuolat naujais įrašais atnaujinama laisvos prieigos virtuali Pagėgių krašto enciklopedija. Šios enciklopedijos rubrikoje „Vilhelmas Storostas-Vydūnas“ lankytojai gali susipažinti su išsamia, gausiai fotografijomis iliustruota Vydūno biografija bei peržiūrėti bibliotekos sukurtą dokumentinį filmą „Vydūnas: amžinosios atminties kelias“, kuriame atskleidžiama jo idėjų ir veiklos reikšmė šiandienos visuomenei.
Reprezentacinių Leidinių Pristatymas
Įsibėgėja reprezentacinio leidinio „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“ ir Benjamino Kondroto knygos „Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas“ pristatymai krašto bibliotekose ir mokyklose. Vasario 23 d. Piktupėnų pagrindinėje mokykloje buvo jaučiamas didesnis šurmulys nei įprastą dieną. Mokyklai, kuri pasižymi aktyvia veikla, renginių įvairove, kuri glaudžiai bendrauja su Piktupėnų filialo biblioteka, bibliotekininkė Nijolė Jogienė pasiūlė knygų pristatymą organizuoti mokykloje aštuntų ir dešimtų klasių moksleiviams. Piktupėnų filialo bibliotekininkė Nijolė Jogienė susirinkusiems priminė bibliotekos svarbą mūsų gyvenime: šiandiena biblioteka - informacijos klodai bei ryšys su visu pasauliu, interneto valdymo paslapčių bibliotekoje mokosi nuo pirmokėlio iki garbaus amžiaus senjoro. Biblioteka kaupia, skleidžia ir platina sukauptus žmonijos rašytinius dvasios turtus, o jos svarbiausioji misija - kad šie klodai būtų prieinami kiekvienam.
Renginio viešnia Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė, pristatydama B. Kondroto leidinį sakė, kad autorius savo knygoje pristato per 150 Pagėgių krašto kūrėjų, kurie įnešė svarų indėlį į krašto raštijos aruodą, rašytojas lyg „suinventorizuoja“ Pagėgių krašto raštijos veikėjus, per šių asmenybių biografijas atskleidžiama mūsų krašto raštijos raida. Prie šio leidinio sudarymo prisidėjo ir savivaldybės viešoji biblioteka, autoriui pateikusi kelias dešimtis kuriančių asmenų biografijas. Dviejų metų rašytojo B. Pristatydama reprezentacinį leidinį „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika…“ E. Stankevičienė sakė, kad idėja išleisti kraštą pristatantį leidinį kilo seniai. Ir tik gavus finansavimą iš Europos Sąjungos fondo su Vietos Veiklos grupės „Pagėgių kraštas“ administracijos pagalba, imtasi įgyvendinti šį projektą. Į pagalbą pasitelkti mokslininkai dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas) ir prof. Domas Kaunas (Vilniaus universitetas), jų straipsniai pristatė krašto istoriją, raštijos, knygos ir spaudos verslą Pagėgių krašte. Leidinys „Pagėgiai. Susitikimo dalyviai smalsiai apžiūrėjo knygą, vartė puslapius, gėrėjosi iliustracijomis, džiaugėsi leidiniu, dalijosi mintimis. Viešoji biblioteka leidinį „Pagėgiai. Šventinio renginio metu dainavo Piktupėnų pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblis, kuris labai sužavėjo svečius. Piktupėnų filialo bibliotekininkė padėkojo mokyklai už svetingumą ir šilumą, visiems dalyviams palinkėjo laikytis minties, kurią išsakė rusų klasikas Fiodoras Dostojevskis „Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas.
Knyga "Šilutės ir Pagėgių Krašto Dvarai"
2010 m. lapkričio pradžioje skaitytojus pasiekė naujas Šilutės kraštotyros draugijos parengtas leidinys* „Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“. Jį išleisti šilutiškiams padėjo klaipėdiškis Kęstutis Demereckas, knygą papildęs iliustracijomis iš savo archyvų bei dar išlikusių dvarų ar jų detalių dabarties nuotraukomis. Jis suredagavo leidinį ir su savo leidykla „Libra Memelensis“ Klaipėdoje išleido. Leidykla tęsia tradiciją išsamiai aprašyti Klaipėdos krašto dvarus. 2005 m. buvo išleista didelio visuomenės dėmesio sulaukusi knyga „Klaipėdos dvarai“. Pristatomas leidinys - tai ilgas ir kruopštus šešių autorių (Reginos Meškauskienės, Kęstučio Demerecko, Jūratės Pancerovos, Onos Norkutės, Dariaus Barasos, Jolantos Mačiulienės) darbo rezultatas. Jame surinkta visa iki šiol žinoma medžiaga apie Šilutės ir Pagėgių krašto dvarus, identifikuojama jų vieta, užfiksuota šiandieninė situacija.
Šilutės, o ypač Pagėgių dvarai, slepia labai daug paslapčių. Dauguma jų įsikūrę palei Nemuną turėjo didžiulius plotus užliejamų, derlingų pievų. Čia buvo auginami garsūs trakėnų veislės žirgai. Dvarai turėjo savo parkus su tvenkiniais, vandens ar vėjo malūnus, sandėlius ir kitus ūkinius pastatus. Iš šio krašto kilo garsus Prūsijos veikėjas, Rytprūsių vyriausybės prezidentas H. T. von Schönas. O Macikų dvare užaugo garsus vokiečių rašytojas H. Regina Meškauskienė, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė, pristatė šio leidinio pasirodymo aplinkybes, o Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė apžvelgė Šilokarčemos apskrities dvarus ir jų raidą.
Laikas negailestingas, savo užmaršties dulkėmis dengiantis vis didesnius šio krašto - Mažosios Lietuvos - kultūros ir istorijos plotus. Nors daugybė šio regiono kultūrinio paveldo objektų sunykę ar sunaikinti, tačiau garbingą krašto praeitį dar mena bebaigiančios griūti senosios pradžios mokyklos, girininkijos, gausios Šilutės ir Pagėgių seniūnijose išlikusios evangelikų liuteronų kapinės, siaurojo geležinkelio raudonų plytų stotelės, mūrinės bažnyčios, simbolizuojančios čia gyvenusių lietuvininkų dvasinę kultūrą ir gyvenimiškąją filosofiją, ir, aišku, dvarai, kurie turėjo ne tik ūkinę, bet ir kultūrinę bei politinę reikšmę. Todėl galime drąsiai teigti, jog dvarai - reikšmingi kultūros paveldo objektai. Juos būtina saugoti, tyrinėti, restauruoti ar kitaip apginti nuo visiško sunykimo.
Per pastaruosius 60 pokario metų stipriai pakito Klaipėdos kraštas. Priešiškumas prūsiškam palikimui iš dalies yra paveldėtas iš sovietinių laikų. Sovietinė propaganda įdiegė nepakantumą ir priešiškumą viskam, kas vokiška. Apskritai galima matyti ženklų, rodančių, kad prūsiškas paveldas lietuviškai visuomenei vis dar yra svetimas, nepriimtinas. Pirmas bandymas išleisti surinktą ir susistemintą medžiagą buvo 2006 metais. Jam vadovauti 1922 12 22 iš Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narių buvo sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Šio regiono dvarų temos ignoravimas pastebimas ne vien istorinių tyrimų, tačiau ir kultūros paveldo saugojimo bei restauravimo srityje.
Krašto gyventojai dėl ūkinių, dažnai ir politinių priežasčių, veikiami Lietuvai priešiškos krašto vokiškųjų organizacijų ir Vokietijos propagandos, vengė suartėti su Lietuvos Respublika. Dėl didelės Lietuvos kaimo konkurencijos Klaipėdos kr. prijungimas prie Lietuvos valstybės buvo nenaudingas jo valstiečiams. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų.
Asmenybės, Kūrusios Krašto Istoriją
Leidybos idėjų centras išleido dvitomę knygą „Asmenybės. 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai“, kurioje apibendrintas per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitas kelias ir surinktos 2272 Lietuvą kūrusių asmenybių biografijos. Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad pateikiami individualūs atsakymai į klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi.
„Kiekvienas žmogus, suvokiantis pareigą šeimai, bendruomenei, tautai ir valstybei ir sąžininga veikla prisidedantis prie bendros gerovės kūrimo, laikytinas asmenybe“, - įsitikinęs profesorius Vytautas Juodkazis. Fizinių mokslų daktaras Mindaugas Stakvilevičius teigia: „Asmenybės prievolė - gyvenk taip, kad nuolat veiktum savo ir kitų malonumui, ugdytum kitų dvasingumą.“
Tarp iškilių Pagėgių krašto asmenybių minimi:
- Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas Martynas Jankus (1870-1942).
- Edukologijos mokslų habilituotas daktaras, Klaipėdos universiteto profesorius, Menų fakulteto kūrėjas, Klaipėdos universiteto kūrimo signataras Vytautas Juodkazis (g. 1930).
- Profesorius, kultūrologas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas Vilius Viktoras Palenskis (g. 1928).
- Mažosios Lietuvos kalbininkas, evangelikų kunigas, pedagogas Jurgis Kalnietis (1817-1872).
- Kalbininkas, dėstytojas Vytautas Ambrazas (g. 1939).
- Žurnalistas, redaktorius Vladas Jakužaitis (1902-1982).
- Pop muzikos atlikėjas, išgarsėjęs su grupe „Rondo“, vėliau pradėjęs solinę karjerą Steponas Januška (g. 1970).
- Tapytojas Rimvidas Jankauskas (g. 1957).
- Tapytojas, profesorius Algirdas Petrulis (g. 1946).
- Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų Martynas Šernius (1858-1920).
- Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosako rinkėja Anė Puknytė-Jankuvienė (1894-1977).
- Mažosios Lietuvos veikėja, Martyno Jankaus dukra Martyno (Merčiaus) ir Onutės Kerkojutės dukra (g. 1924).
- Prozininkė, vertėja Elena Jakutytė (1909-1994).
- Choro dirigentas, pedagogas Algirdas Vepštas (g. 1941).
- Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs BRIAI vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Zabiela (g. 1963).
- Lietuvos teatro režisierius Vytautas Daunys (1922-2007).
- Gydytoja, habilituota daktarė (biomedicinos mokslai, biomedicina) Aldona Jankauskienė (g. 1914).
- Vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius Gustavas Juozapaitis (1865-1938).
- Menininkas, skulptorius, dailininkas, tautodailininkas Antanas Kmieliauskas (g. 1932).
- Teatro aktorius, režisierius Juozas Miltinis (1906-1994).
- Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas Gustavas Juozapaitis (1895-1967).
- Buriuotojas, sportininkas Vytautas Mikalauskas (g. 1937).
- Pedagogas, liaudiškų šokių kolektyvų vadovas, renginių režisierius Jonas Liutkus (g. 1932).
- Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas Augustinas Pacevičius (1852-1935).
- Lietuvos teisininkas, teisės daktaras, visuomenės veikėjas, vienas buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų Kazimieras Žukauskas (1904-1999).
- Aktorius, režisierius Vaclovas Lithuanian (1897-1986).
- Tapytojas Arūnas Sakalauskas (g. 1954).
- Choro dirigentas, pedagogas Petras Kunca (g. 1931).
- Lietuvos pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas, socialinių mokslų daktaras Vacys Vaivada (g. 1931).
- Aktorius, teatrologas, nusipelnęs kultūros veikėjas Vytautas Kurlinkus (1920-2004).
- Poetas Algimantas Mackus (1932-1964).
Turizmo Informacijos Sistemos Kūrimas
Siekiant spręsti nukreipiamųjų kelio ženklų, stendų bei nuorodų į lankytinus objektus ir vietoves trūkumą, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko ir Šilalės savivaldybės 2017 m. Šiuo metu Pagėgių, Tauragės, Jurbarko ir Šilalės miestų centruose bei pagrindinėse turistų traukos vietovėse pastatyti informaciniai stendai, skirti visiems - status quo. Informacija stenduose bus pateikta lietuvių, anglų kalbomis ir Brailio raštu. Stendai įrengti Pagėgių mieste, Bitėnuose ir Vilkyškiuose.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė šauniai padirbėjo rinkdama istorinę ir vaizdinę medžiagą apie visus dešimt objektų. Taip muziejaus fonduose saugomos vertingos fotografijos, atspindinčios svarbiausius Pagėgių krašto istorijos įvykius, bus prieinamos visuomenei, krašto svečiams ir turistams. Informacija buvo derinama ir su kitais Pagėgių krašto šviesuoliais.
* Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai / R. Meškauskienė, K. Demereckas, J. Pancerova, O. Norkutė, D. Barasa, J. Mačiulienė. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2010. - 176 p.: iliustr.
tags: #mokslininkai #gime #pagegiu #kraste
