Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje.
Kraujo tyrimai nėštumo metu: privalomi ir rekomenduojami
Nėštumo priežiūros metu atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, padedantys įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Kai kurie tyrimai yra privalomi, kiti - rekomenduojami.
Privalomi laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
- Bendras kraujo tyrimas (automatinis kraujo tyrimas): Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Pirmo apsilankymo metu, 32 savaitę, taip pat iki 12 nėštumo savaičių ir 32 savaitę. Jei moteris serga anemija, tyrimas atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei.
- Automatinis šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Vėliau gali padėti nustatyti preeklampsiją. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Gliukozės tyrimas (Gliukozės tolerancijos mėginys - GTM): Vertinamas nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės tirpalo išgėrimo. Atliekamas 24-28 nėštumo savaitę.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užsikrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 savaičių laikotarpiu. Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 nėštumo savaičių. Tyrimas kartojamas 27-28 savaitę. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tai svarbu, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys. Jeigu antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą; jei antikūnų nerandama, 28-32 savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.
- Sifilio tyrimai: Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 savaičių laikotarpiu.
- ŽIV tyrimai: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 savaičių laikotarpiu.
Rekomenduojami laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
Šie tyrimai nėra privalomi, tačiau rekomenduojami nėščiosioms, siekiant užtikrinti išsamesnę sveikatą.
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizika išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymų virusas nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jis atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrasis tyrimas - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas. Tyrimas atliekamas nuo 10 savaitės.
- Chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas: Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2-3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3-5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo.
- Makšties pasėlis (B grupės streptokokas - BGS): Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės 35-37 nėštumo savaitę. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai.
- Herpes simplex viruso (HSV) tyrimai: Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be jau minėtų tyrimų, nėštumo metu gali būti atliekami ir kiti specifiniai tyrimai, priklausomai nuo individualios situacijos ir rizikos veiksnių.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas 24-28 nėštumo savaitę, siekiant nustatyti gestacinį diabetą.
- Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum). Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
- Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum tyrimai: Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB): Procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės.
- Amniocentezė: Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, paimama vaisiaus vandenų. Atliekama 14-22 savaitę, jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi.
- Vaisiaus judesių vertinimas: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarsiniu dopleriu arba kardiotokografu nuo 26 nėštumo savaitės.
- Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti: Atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę. Jei šlapimo pasėlio tyrimas teigiamas, atliekama antibiotikograma. Negydoma besimptomė bakteriurija gali sukelti cistitą ar pielonefritą.
Kraujo krešėjimo sistemos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi kraujo krešėjimo sistemos pokyčiai. Šie pokyčiai yra fiziologiniai ir skirti apsaugoti nuo per didelio kraujavimo gimdymo metu. Tačiau jie taip pat didina trombozės riziką.
Tyrimai, susiję su kraujo krešėjimu
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą): Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimąsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS): Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
- Fibrinogenas: Fibrinogeno koncentracija nėštumo metu reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai: D-dimerų koncentracija nėštumo metu pamažu kyla. Kiekvieną nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S: Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti: Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai ar imunologiniai tyrimai.
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
Kraujo tyrimai nėštumui | Viskas, ką reikia žinoti
Bendro kraujo tyrimo rodiklių normos nėštumo metu
Nėštumo metu daugelis kraujo rodiklių kinta, todėl svarbu žinoti šiuos pokyčius, kad būtų galima tinkamai interpretuoti tyrimų rezultatus.
Pagrindiniai kraujo rodikliai ir jų normos nėštumo metu
| Rodiklis | Normos ribos (nenėščios moterys) | Normos ribos (nėščios moterys, I trimestras) | Normos ribos (nėščios moterys, II trimestras) | Normos ribos (nėščios moterys, III trimestras) |
|---|---|---|---|---|
| Hemoglobinas (Hb), g/l | 120-160 | ≥ 110 | ≥ 105 | ≥ 110 |
| Leukocitai (WBC), x10^9/l | 4.0-9.0 | 3.0-12.0 | 4.0-13.0 | 5.0-15.0 |
| Trombocitai (PLT), x10^9/l | 140-300 | 140-300 | 140-300 | 100-300 |
| Hematokritas (Ht), % | 35-45 | ≥ 33 | ≥ 31 | ≥ 33 |
Pastaba: Pateiktos normos yra orientacinės. Tikslias normas kiekvienai laboratorijai nustato individualiai. Jei nėštumo metu hemoglobino nemažėja arba net didėja, tai gali būti įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją.
Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita. Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug.
Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius, kurie apsaugo mamą ir vaiką nuo pernelyg didelio kraujavimo gimdymo metu. Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
tags: #bendro #kraujo #tyrimo #normos #nesciosioms
