Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo tymų. Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, siekiant apsaugoti populiaciją, būtina išlaikyti aukštą skiepijimo lygį visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95% gyventojų. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais viena vakcinos doze. Vaikai, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, turėtų būti paskiepyti dviem tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15-16 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Šie skiepijimai vykdomi Valstybės biudžeto lėšomis, tai yra už skiepijimą mokėti nereikia.
Suaugusiesiems rekomenduojama įsivertinti savo skiepijimų ar sirgimo būklę. Neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ar tymais nesirgusiems asmenims rekomenduojama savo lėšomis pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. MMR vakcina rekomenduojama pasiskiepyti mamoms, jeigu planuojamas šeimos pagausėjimas, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį.
Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90-95% imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Imliose populiacijose nuo vieno kontakto su tymais kyla iki 18 naujų susirgimų. Jeigu asmuo yra imlus tymams (neskiepytas, nepilnai skiepytas, nesirgęs), užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.
Įtarus susirgimą tymais, svarbus teisingas susirgusiojo elgesys: nelankyti kolektyvo, neiti į darbą, riboti bendravimą, ypač su imliais asmenimis, dėvėti medicinines kaukes, kreiptis į gydymo įstaigą (rekomenduojama pirmiausiai konsultuotis telefonu su savo šeimos gydytoju).
Raudonukė ir jos pavojai nėštumo metu
Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė - nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Įgimtas raudonukės sindromas išsivysto tada, kai motina raudonukės virusą perduoda vaisiui. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiaus apsigimimo tikimybė siekia 98%. Naujagimiai gimsta su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, įgimtu aklumu ar kurtumu. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Nėščiajai susirgus po 16-osios nėštumo savaitės, vaisiaus apsigimimai nustatomi 10-20%. Patikimiausia raudonukės profilaktikos priemonė - raudonukės vakcinos skiepijimas. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
„Jaunoms moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos nuo raudonukės, ar vaikystėje sirgo šia infekcine liga, patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti, ar turi imunitetą šiai infekcinei ligai.
Epideminis parotitas
Epideminis parotitas - ūmi virusinė infekcinė liga, pasireiškianti seilių ir kitų liaukų uždegimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimu, esant bendrai intoksikacijai. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens seilėmis. Galima užsikrėsti per namų apyvokos daiktus, ypač žaislus. Epideminis parotitas plinta vangiau negu vėjaraupiai, tymai, gripas, nes juo užsikrečia tik arti ligonio esantys žmonės. Epideminiu parotitu dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 15 metų amžiaus, paskutiniais metais vis dažniau - paaugliai ir suaugusieji. Epideminio parotito infekcija gali pažeisti lytines liaukas. Vienpusis sėklidžių uždegimas (orchitas) galimas 25-30% parotitine infekcija susirgusių berniukų ar jaunų vyrų. Abipusis orchitas gana retas, pasitaiko 2% ligonių, bet dėl to galimas vyriškas nevaisingumas.
MMR vakcinos svarba ir profilaktika
Pasaulio sveikatos organizacija buvo užsibrėžusi iki 2010 metų išnaikinti raudonukės ir tymų infekcijas. Pasaulio sveikatos organizacija rengė skiepijimų kampanijas, davusias teigiamų rezultatų - skiepijimų apimtys vėl ūgtelėjo, o sergamumas sumažėjo. Lietuvoje raudonukė pradėta skiepyti 1992 metais. Pernai ir užpernai Lietuvoje neregistruota susirgimų raudonuke. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje skiepijimų skaičius MMR vakcina sumažėjo 4,2%.
Viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik skiepijimais pagal skiepų kalendorių: kiekvienas vaikas turi būti paskiepytas dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis. Tada nuo šių infekcijų bus apsaugotas ir paskiepytas vaikas, ir visuomenė, nes virusai negalės plisti.
Lietuvoje paskutinis tymų protrūkis registruotas 2019 m., iš viso buvo registruoti 834 tymais susirgę asmenys, iš jų 196 vaikai iki 18 m. amžiaus. Kauno apskrityje tymų protrūkiai registruoti 2002 m., 2015 m. ir 2019 m. Kauno apskrityje 2019 m. tymų protrūkio metu tymais susirgo 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai, 22 mokyklų moksleiviai bei 15 ugdymo įstaigų darbuotojai.
Raudonukės epidemiologinė situacija Lietuvoje palankesnė - registruojami pavieniai šios infekcijos atvejai, 2022 m. raudonukė diagnozuota nėščiai moteriai. Kauno apskrityje po 18 m. pertraukos 2023-02-02 raudonukė nustatyta neskiepytam vaikui.
Lietuvoje per paskutinius penkerius metus registruota nuo 3 iki 32 epideminio parotito atvejų, iš jų 63% diagnozuoti vaikams iki 18 m. amžiaus.
MMR vakcinacijos apimtys ir rekomendacijos
Visų šių ligų galima išvengti paskiepijus tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės (MMR) vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinį kalendorių 15-16 mėn. ir 6-7 m. 2022 m. Kauno apskrityje 2 metų vaikų amžiaus grupėje skiepijimo apimtys MMR vakcina siekė 87,6%, 7 metų amžiaus grupėje - 82,3% ir buvo nepakankamos, t. y. nesiekė Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamo 95% lygio, visose 8-iose Kauno apskrities savivaldybėse. Lyginant pastaruosius dvejus metus (2021 m. ir 2022 m.) skiepijimo apimtys MMR pirmąja vakcinos doze padidėjo tik - 0,02%, antrąja sumažėjo net - 4,8%.
Skiepai yra patikimiausia apsauga nuo pavojingų infekcinių užkrečiamųjų ligų. Pasiskiepiję žmonės ne tik apsaugo save, bet ir kuria saugią aplinką visuomenei. Nėščiosios - ne išimtis. Vakcinos, kurios dažniausiai rekomenduojamos besilaukiančioms yra saugios. Pasiskiepijus kūnas reaguoja į vakciną ir sukuria antikūnus, kurie apsaugo ne tik jį, bet ir per placentą apsaugo kūdikį. Dažnai moteris neramina ar kūdikio maitinimas krūtimi ir skiepai yra suderinami dalykai. Taigi, maitinant krūtimi skiepai yra saugūs. Krūtimi maitinamas kūdikis gauna antikūnus iš motinos pieno, tačiau jie išsilaiko tik kelias savaites/mėnesius. Svarbu nepamiršti, jog dėl vakcinacijos planuojant nėštumą, besilaukiant ar po gimdymo, būtina pasitarti su savo gydytoju!
Išimtiniais atvejais MMR vakcina, gali būti skiepijami ir jaunesni nei 1-erių metų, bet ne jaunesni kaip 9 mėnesių vaikai. Ankstyva vakcina rekomenduojama, jeigu yra ligų protrūkis arba vykstama į pavojingą regioną. Toks skiepas yra papildomas ir imuniteto nuo ligų sukūrimui vaikui tebereikės dviejų įprastų skiepijimų.
MMR vakcinos sudėtis ir galimos reakcijos
Rinkoje yra keleto pavadinimų, skirtingų gamintojų MMR vakcinos: „Priorix“, „M-M-R II“, „Tresivac“, „Trimovax“. Kadangi tymų ir kiaulytės vakcinos komponentuose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų, būtina pranešti gydytojui, jeigu vaikui suvalgius kiaušinį buvo pasireiškusi alerginė reakcija.
Tirpiklis iš ampulės steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu turi būti sušvirkščiamas į stiklinį buteliuką su milteliais. Skiepijimo vieta turi būti dezinfekuojama. Vakcina suleidžiama po oda, viršutinėje rankos dalyje.
MMR vakcina, kaip ir visos kitos vakcinos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją (nors jos pasireiškia ne visiems žmonėms ir yra ypač retos). Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas iki 37,5 °C. 2021 m. Lietuvoje buvo įskiepytos 47 288 MMR vakcinos dozės ir registruotos tik 6 nepageidaujamos reakcijos į skiepą, nepageidaujamos reakcijos dažnis siekė 0,13 / 1000-iui skiepijimų.
Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Šia vakcina skiepijama absoliuti dauguma vaikų. Pavyzdžiui, MMR vakcinos šalutinis poveikis encefalitas (galvos smegenų uždegimas) pasitaiko rečiau kaip 1 iš 10 milijonų skiepo dozių.
Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!
Ar MMR vakcina saugi vaikams? | NHS
tags: #mmr #skiepas #nestumo #planavimas
