Nors daugelis mamų siekia maitinti savo atžalas vien motinos pienu, realybė kartais būna kitokia. Pasitaiko situacijų, kai motinos pieno nepakanka, ir tenka rinktis mišrų maitinimą - tai reiškia, kad kūdikis maitinamas tiek motinos pienu, tiek adaptuotu pieno mišiniu. Toks maitinimo būdas gali būti taikomas dėl įvairių priežasčių, pradedant medicininėmis aplinkybėmis ir baigiant tiesiog nepakankamu motinos pieno kiekiu.
Mišrus maitinimas - tai kūdikio maitinimas ir krūtimi, ir iš buteliuko. Norint, kad jūsų mažylis sėkmingai priimtų abu maitinimo būdus, svarbu tinkamai pasiruošti ir atlikti tam tikrus veiksmus. Dažnai tėvai nerimauja, kad pradėjus maitinti iš buteliuko, kūdikis gali nebenorėti imti krūties. Tai natūralu, nes mažylis pripranta prie buteliuko žinduko, ir jam gali būti sunkiau maitintis iš krūties. Tačiau egzistuoja specialūs buteliukai, kurie imituoja maitinimą krūtimi ir padeda išlaikyti natūralų kūdikio maitinimosi ritmą.
Žindymo metu kūdikis aktyviai naudoja apie keturiasdešimt raumenų, liežuvį, žandikaulius ir lūpas. Šis procesas vyksta pagal paklausos ir pasiūlos principą, o iš buteliuko žinduko pienas dažniausiai teka pastoviai ir be didelių pastangų. Dėl šios priežasties kai kurie mano, kad buteliukas gali sutrikdyti natūralų kūdikio maitinimosi ritmą.
Kaip padėti kūdikiui sėkmingai prisitaikyti prie abiejų maitinimo būdų? Rinkitės buteliuką, kuris kuo labiau atkartotų maitinimą krūtimi. Specialus buteliuko žindukas leidžia palaikyti natūralų kūdikio maitinimosi ritmą: čiulpti, nuryti, kvėpuoti ir daryti poilsio pertraukėles. Kad pienas tekėtų iš buteliuko, kūdikis turi aktyviai gerti, liežuviu spausdamas žinduką - visai taip pat, kaip ir žindydamas mamos krūtį. Per poilsio pertraukėles pienas nustoja tekėti, ir kūdikis gali ramiai pailsėti bei atgauti jėgas prieš vėl pradėdamas aktyviai traukti pieną.
Kada pradėti mišrų maitinimą?
Mišrus maitinimas gali būti taikomas įvairiose situacijose. Kai kurios mamos renkasi jį, norėdamos ilgesnės pertraukos nuo žindymo arba siekdamos pagydyti pažeistus spenelius. Taip pat pasitaiko, kad kūdikiai, pripratę prie buteliuko žinduko, pradeda nenorėti žįsti krūties, nes iš buteliuko pienas dažnai teka lengviau. Šis reiškinys vadinamas „krūties streiku“.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio svorio augimą. Esminis požymis, kad kūdikiui trūksta motinos pieno, yra nepakankamas svorio priaugimas. Kai prie to prisideda retas šlapinimasis (mažiau nei šeši kartai per parą), koncentruotas, aitraus kvapo šlapimas ir tamsiai žalios spalvos „bado“ išmatos, situacija gali būti grėsminga. Deja, labai dažnai kūdikio neramumas ar nenorėjimas ilgai būti prie krūties klaidingai interpretuojami kaip pieno trūkumas, nors vaikas svorio priauga pakankamai.
Prieš pradedant mišriai maitinti kūdikį, visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar tikrai vaikui trūksta maisto, ir jei taip, ieškoti pieno trūkumo priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, jog tik 1-2 proc. motinų negali žindyti kūdikio dėl ligų, o tik apie 10 proc. susiduria su nepakankama pieno gamyba. Atradus nepakankamos pieno gamybos priežastis, jas dažnai nesunku pašalinti ir, šiek tiek pasistengus, džiaugtis sėkmingu žindymu be papildomo mišinuko.
Jeigu vis dėlto nepavyksta kūdikio „aktyvuoti“ žindyti, svarbu jį išmokyti taisyklingai žįsti. Jei požymiai rodo, jog kūdikiui trūksta maisto, reikia imtis skatinti pieno gamybą - rankomis ar pientraukiu. Net jei atrodo, kad krūtis tuščia, reikia kantriai siūlyti krūtį kas 3 valandas po 20-30 minučių.
Kaip teisingai maitinti mišiniu?
Renkantis mišinį, svarbu atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių taisyklių:
- Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose vietose, visada tikrinkite galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
- Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
- Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
- Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose.
- Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C. Naudokite virintą arba filtruotą vandenį.
- Paruoštus mišinius šaldytuve laikykite ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
- Maitinant kūdikį, laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
- Naudokite vienos rūšies mišinius. Jei norite pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
- Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną, geriausia virintu arba filtruotu kambario temperatūros vandeniu, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
- Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tinkamą buteliuko ir žinduko pasirinkimą.
Tinkamų buteliukų ir žindukų pasirinkimas
Renkantis buteliuką, atkreipkite dėmesį į šiuos kriterijus:
- Žindukas: Jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Ant pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas. Naujagimiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad jis neužspringtų, tačiau skylutė neturėtų būti per maža, kad mažyliui nebūtų per sunku žįsti.
- Medžiaga: Galite rinktis latekso arba silikono žindukus. Latekso žindukai minkštesni, tinka naujagimiams, bet gali sukelti alerginę reakciją. Silikoniniai žindukai yra elastingesni, tvirtesni, hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai.
- Tėkmės greitis: Žindukai skiriasi pagal tėkmės greitį - naujagimiams tinka lėto tekėjimo, 3 mėnesių kūdikiams - vidutinio, vyresniems nei 6 mėnesių - greito tekėjimo.
- Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie primena moters spenelį ir verčia kūdikį pasistengti, kad gautų pieną.
- Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui cirkuliuoti buteliuke, taip padedant išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma turėtų būti patogi. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, kurie tinka kūdikiams, rodantiems savarankiškumą. Buteliuko tūris ir kaklelio dydis parenkami pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį. Buteliukai su plačiu kakleliu patogesni pilti mišinuką ir lengviau plaunami.
Buteliuko medžiaga gali būti stiklinė, plastikinė arba silikoninė. Stikliniai laikomi ekologiškiausiais, lengvai valomi, bet sunkūs ir gali dūžti. Plastikiniai yra lengvi, saugūs ir atsparūs karščiui. Silikoniniai buteliukai tinkami tirštesniam maistui, pavyzdžiui, košei ar tyrelei.
Jei kūdikis maitinamas mišiniu, svarbu atkreipti dėmesį į jo išmatų spalvą. Žalias kakis gali būti dėl mišinyje esančios geležies. Jei pradėjus duoti mišinį kūdikis nesitustina 3-4 dienas, o vėliau viskas susitvarko, tai dažnai yra normalu. Svarbu neperšokti nuo vieno mišinio prie kito per trumpą laiką, nes organizmui reikia laiko apsiprasti.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti motinos pienu iki 6 mėnesių amžiaus, o tik po to pradėti siūlyti papildomą maistą. Jei mamai nepavyksta užtikrinti pakankamos pieno gamybos, svarbu savo pienelį saugoti ir siūlyti krūtį prie kiekvieno maitinimo, ne rečiau kaip kas tris valandas (taip pat ir naktį). Jei kūdikio žindimas neefektyvus, kas tris valandas reikia sumaitinti nutrauktą mamos pieną, o nepavykstant jo išgauti - mišinuką. Svarbu tai daryti ne iš buteliuko, kad kūdikis norėtų čiulpti krūtį, o, pavyzdžiui, iš puodelio, šaukštelio ar švirkšto.
Ypač geras būdas, kuris naudojamas įvaikinus kūdikius, yra maitinimas per maitinimo pagalbininką (papildiklį). Tai buteliukas, pakabintas ant motinos kaklo, o ištrauktas motinos pienelis arba mišinukas atiteka kūdikiui per minkštą vamzdelį, pritvirtintą prie krūties. Maitinant tokiu būdu, motinos organizmas stimuliuojamas pakankamai ilgai, kad sukeltų pieno gamybą užtikrinančio hormono prolaktino skyrimąsi, ir formuojasi taisyklingi kūdikio žindimo įgūdžiai.
Kūdikiui yra labai gerai prie kiekvienos mišinuko dozės gauti nors kiek ir mamos pieno, nes jame esantys fermentai padeda virškinti ir mišinuką.
Nakčiai, jei mama nori, kad kūdikis kuo ilgiau miegotų, galima duoti mišinuko, kuris virškinamas 3-4 valandas. Tačiau svarbu suprasti, kad jis ne sotesnis, o sunkiau ir ilgiau virškinamas maistas.
Jei nesistengiama pašalinti pieno trūkumo priežasties ir maksimaliai stimuliuoti motinos organizmo, maždaug per dvi savaites motinos pieno gamyba gali užslopti.
Svarbu atsiminti, kad tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi jo gerai sveikatai ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Tačiau būna situacijų, kai maitinimas motinos pienu nėra įmanomas ar yra nepakankamas. Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais.
Jei kūdikis maitinamas mišriai, svarbu atkreipti dėmesį į jo išmatas. Jos gali būti labai įvairios: nuo skystų iki kietų, retų. Daug dažniau dėl mišraus maitinimo mikrofloros ypatumų pasitaiko vidurių užkietėjimas.
Jei moteris žino, kaip veikia jos organizmas, pažįsta kūdikio galimybes bei imasi veiksmų, skatinančių ir palaikančių laktaciją - pieno gali padaugėti iki tokio kiekio, kuris visiškai užtikrins kūdikio poreikius.
Mišriai maitinamų kūdikių išmatos gali būti labai įvairios: nuo skystų iki kietų, retų. Daug dažniau dėl mišraus maitinimo mikrofloros ypatumų pasitaiko vidurių užkietėjimas.
Jei moteris žino, kaip veikia jos organizmas, pažįsta kūdikio galimybes bei imasi tam tikrų veiksmų, skatinančių ir palaikančių laktaciją - pieno gali padaugėti iki tokio kiekio, kuris visiškai užtikrins kūdikio poreikius.
Kada maitinant mišriai įvesti papildomą maistą? Sakoma, kad mišiniais maitinamas kūdikis turėtų būti primaitinamas anksčiau nei žindomas krūtimi. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija vienareikšmiškai suformulavo rekomendaciją, kad motinos pieno, o jam neesant - mišinuko, kūdikio vystymuisi pakanka iki 6 mėn. Tik po to pradedamas siūlyti papildomas maistas.
Tėvams, kurie susiduria su kūdikių diegliais, svarbu žinoti, kad specialūs buteliukai su Anti-Colic sistema gali padėti išvengti pilvo dieglių. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką.
Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais, tačiau jie yra sunkūs ir gali dūžti. Plastikiniai buteliukai yra lengvi ir saugūs naudoti. Silikoniniai buteliukai yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.
Jeigu kūdikis žindomas, vidutiniškai 6-8 (naujagimį 8-12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas, vitamino D lašiukai skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, o pabaigoje - riebesnio pieno. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo.
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų. Jeigu duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė per savaitę. Nerekomenduojama iš buteliukų ar mokomųjų puodelių gerti sulčių ir kitų saldintų gėrimų. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose ir skiestos vandeniu.
Jei norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jo amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis, nes jo pagrindinis elementas estragolis buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas.
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. Papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį verta nepamiršti. 4-6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4-6 mėnesių. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena. Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių.
Žuvis - reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1-2 kartus per savaitę. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5-6 mėnesį.
Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maisto požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų.
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę. Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą naujo maisto.
Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę. Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę.
Galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas tyreles: pageidaujamas daržoves su maždaug puse indelio mėsos ruošinio. Rekomenduojama kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.
Jei nusprendėte visiškai nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų, tai padaryti galite bet kuriuo metu. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, pradėjus primaitinti kūdikį mišinukais, pieno ima gamintis mažiau, o sugrąžinti pieno gamybą į ankstesnį lygį yra be galo sunku.
Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali reikėti laiko priprasti prie pokyčių. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko.
Dėl pačių įvairiausių aplinkybių žindomus kūdikius kartais tenka primaitinti, jiems duodant ištraukto motinos pieno arba pieno mišinio. Daugelį maitinimų kūdikį žindysite, tačiau pieno pristigus 1 ar 2 maitinimus per parą vaikeliui duosite pieno mišinio.
Taip pat kai kurios mamos mišrų maitinimą renkasi, norėdamos didesnės pertraukos nuo žindymo ir siekdamos išsigydyti pažeistus, skaudančius spenelius. Taip pat yra nemažai įrodymų, kad ilgainiui kūdikiai gali nenorėti žįsti, gali atsisakyti krūties - tai vadinamasis krūties streikas, nes gerdami iš buteliuko jie išmoksta naudoti kitokį čiulpimo būdą, be to, dažniausiai iš buteliuko pienas bėga kur kas lengviau, jo nereikia sunkiai traukti.
Maitinant mišriu būdu, krūtys dažniau persipildo, tad padidėja mastito rizika. Krūtims persipildžius, žindymas gali būti skausmingas, tad mama jaus diskomfortą, o pats organizmas ilgainiui pradės gaminti mažiau pieno. Statistika rodo, kad taikant mišrų maitinimą žindymo trukmė dažnai sutrumėja, t.y. mišriai maitinami kūdikiai anksčiau atpranta nuo krūties.
Jeigu norite derinti žindymą ir maitinimą nutrauktu pienu, pieną geriausia nusitraukti po paskutinio kūdikio žindymo praėjus bent valandai. Vienas iš esminių privalumų - pieno gamybos stimuliavimas. Reguliariai nusitraukite pieną. Ne tik kūdikiui žindant, bet ir pieną nusitraukiant organizmas išskiria hormoną prolaktiną, skatinantį pieno gamybą.
Kiekviena mama gali pasirinkti vieną iš šių būdų arba derinti juos abu - tai vadinama mišriu maitinimu. Kai kurie tyrimai rodo, kad naujoviški buteliukai, tokie kaip „Philips Avent Natural Response“, gali padėti išlaikyti natūralų kūdikio maitinimosi ritmą ir palengvinti maitinimą iš buteliuko.
Visuose „Philips Avent“ buteliukuose yra antikolikinis vožtuvas, kuris pašalina oro perteklių iš žinduko, kad jis nepatektų į kūdikio pilvuką ir taip sumažintų dieglių ir diskomforto riziką. Be to, „Philips Avent Natural Response“ buteliukuose gali būti ir „AirFree“ vožtuvas.
Rekomenduojama kūdikį laikyti glėbyje pusiau vertikalioje padėtyje. Tokioje padėtyje galima užmegzti gerą akių kontaktą ir taip sustiprinti tėvų ir kūdikio pasitikėjimo bei užtikrintumo jausmą.
Svarbu, kad buteliuko žinduko angos dydis būtų tinkamas kūdikiui. Galite pasirinkti lėtos, vidutinės arba greitos srovės žinduką. Naujagimiui paprastai reikia švelnios, lėtos srovės, tačiau kiekvieno kūdikio maitinimo poreikiai bet kuriame amžiuje skiriasi.
tags: #misrus #kudikiu #maitinimas
