Mažeikiškė Irma Šiaurės Airijoje išgarsėjo kaip ypatingo privataus vaikų darželio įkūrėja.
Daugiau nei 14 metų vietos lietuvių vaikus savo namuose prižiūrinti tautietė jų šiltai vadinama močiute, o tėvai jos rūpesčiu negali atsidžiaugti.
Dešimtys įvairių tautybių tėvelių norėtų moteriai patikėti auklėti savo vaikus, tačiau vietų skaičius itin ribotas.
Nors oficialiai Irmos vadovaujama įstaiga turi darželio statusą, savo vaikus pas ją vedantys tėvai darželiu šios vietos nevadina - Irma jiems tarsi artima giminaitė, šeimos narė.
Privačių vaikų darželių verslas Šiaurės Airijoje yra labai populiarus.
Juo užsiima daug lietuvių, bet ne visiems sekasi taip gerai kaip Irmai.
Tris dukras užauginusi moteris atvirai sako, kad atvykusį į šį kraštą nežinojo, kiek laiko čia išbus ir ką veiks.
Irma Lietuvoje niekada negyveno skurdžiai: daug metų turėjo sėkmingą gėlių verslą, kuris nešė neblogą pelną.
„Grįžau, pardaviau tuos verslus ir atvažiavau gyventi čia, į Šiaurės Airiją, į Danganoną.
Pirmus porą metų dirbusi vietiniame obuolių fabrike, moteris vis drąsiau pradėjo galvoti ir apie nuosavą verslą.
O kaip tik tuo metu sparčiai augančioje lietuvių bendruomenėje buvo didžiulis naujagimių bumas.
Mes esame legalūs, kaip ir airių darželiai, tik kad mūsų darželis yra kaip mini darželis, yra ribotas vaikų skaičius.
Lietuvė neslepia - kad namuose įsisteigtų privatų darželį, prireikė nemažai laiko, bene 2 metų.
Moteris be galo džiaugiasi tuomet nenuleidusi rankų ir kantriai perėjusi visą procesą.
Tuo džiaugiasi ir vietos lietuviai, vaikus leidžiantys į Irmos darželį.
Nors Irmos darželis veikia Šiaurės Airijoje, bet angliškai jame niekas nekalba.
Ir pati auklėtoja, ir jos padėjėja su mažyliais bendrauja lietuviškai.
Dauguma tokių privačių darželių Šiaurės Airijoje dirba nuo 6 iki 18 val.

Pasidarome mini programą: metų laikai, šventės, dainelės, rytinė mankšta.
Pasileidžiame „Youtube“, šokame.
(...) Prisigalvojame įvairiausių dalykų.
Tarp žaidimų ir pamokėlių moteris daug dėmesio skiria ir gimtajam kraštui pažinti - vaikams pasakoja apie Lietuvos istoriją, apie mūsų papročius ir kultūrą, giria šalies grožį.
Įdomiausia yra, kai grįžtame po atostogų ir atvežame lietuviškų saldainių, jiems tai - pati skaniausia įdomybė.
Tačiau ne visa Irmos emigracijos istorija tokia graži.
Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenėje išgarsėjusi vaikų auklėtoja prieš kelis metus perėjo itin sudėtingą etapą - medikai jai net du kartus diagnozavo vėžį.
Visgi dėl sveikatos problemų Irma darbo neatsisakė.
Šiaurės Airijos lietuvių bendruomenėje išgarsėjusi auklėtoja prieš kelerius metus perėjo sudėtingą etapą - medikai jai diagnozavo krūties vėžį.
„Nenorėjau užsidaryti tarp keturių sienų ir graužtis vienumoje, man reikėjo darbo, žmonių ir vaikučių.
Kalbėdama su gydytoju, pradėjau juoktis, buvo toks emocinis juokas.
Gydytojas pasakė: „Nieko tau nebepasakosiu, viską žinai.
Perėjai tą - pereisi ir šitą.“ Ir viskas.
Irma pasakoja, kad labiausiai tuomet jai padėjo nuolatinis bendravimas su žmonėmis ir naujų planų kūrimas.
Atlaikiusi dvi sunkias ligas, Irma stipriai sumažino savo krūvį, tačiau visiškai savo darbų atsisakyti ji toli gražu nesiruošia.
Nors Šiaurės Airiją Irma jau seniai vadina namais, nepamiršo ji ir Lietuvos.
„Kai sulauksime pensinio amžiaus, norėtųsi grįžti į Lietuvą.
Sako, atsivedei vilką iš miško, auklėjai jį, mylėjai, o jis vis tiek žiūri į mišką.


