Globalizãcija - visuotinė politinė, ekonominė ir kultūrinė integracija, procesas, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių, ypač prekybos, intensyvėjimu, laisvu kapitalo judėjimu bei kultūriniais mainais viso pasaulio mastu.
Apie globalizaciją pradėta vis plačiau diskutuoti 20 a. 9 dešimtmečio viduryje, paplito įvairių nuomonių apie globalizacijos poveikį šalių ekonominiam augimui, jų gyventojų gerovei ir valstybių suverenioms galioms.
Globalizacijos terminas yra palyginti naujas, bet pats procesas daug senesnis. Pasaulis be skurdo ir bado - tikslas, kad visi žmonės turėtų galimybę tenkinti savo pagrindinius poreikius: maisto, vandens, būsto, švietimo, sveikatos priežiūros. Šiam procesui galima skirti bet kurį pokytį, vykstanti socialinėje plotmėje ir pasireiškiantį pasaulio mastu. Skurdo ir bado mažinimas apima įvairius veiksmus ir programas, pavyzdžiui, maisto saugumo užtikrinimą, švietimo ir sveikatos prieinamumo gerinimą, darbo vietų kūrimą, socialinių pašalpų teikimą ir kt. Ši veikla apima tiek skurdo ir bado mažinimą besivystančiose šalyse, tiek socialines programas ir paramą pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir skurdžioms šeimoms turtingesnėse šalyse. Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastu, jog žmonių gyvenimo sąlygos yra įvairios ir ne visada kokybiškos, kas yra kokybiško gyvenimo rodikliai ir kaip jie tarpusavyje susiję.
Globalizacijos Istorija ir Vystymasis
Pirmiaisiais žingsniais globalizacijos link galima laikyti didžiųjų imperijų kūrimąsi, senuosius prekybos kelius. Visą pasaulį apimanti globalizacija susijusi su Didžiaisiais geografiniais atradimais, kai prasidėjo europiečių ekspansija po visą pasaulį. Integracija ypač sustiprėjo po pramonės perversmo, kai pradėjo formuotis pasaulio rinka.
Didelis prekių, kapitalo ir žmonių judėjimas pasaulyje prasidėjo daug anksčiau. Jau 19 a. pabaigoje valstybės (ar dalis jų) prekiavo t. p. intensyviai, o žmonių judėjimas tarp šalių buvo ne mažesnis nei 21 a. pradžioje, pvz., užsienio prekybos rodikliai, palyginti su šalių BVP, buvo panašūs. Skirtumas tarp 19 a. pabaigoje ir 21 a. pradžioje ekonominės šalių integracijos yra produktų, paslaugų, kapitalo, idėjų ir žmonių judėjimo tempai, kurie 21 a.
Globalizaciją lėmė 20 a. pabaigos technologinės naujovės ir pažanga, spartesnis komunikacijų (ryšių, transporto) priemonių taikymas, sudarę sąlygas šalims lengviau prekiauti, gyventojams judėti iš vienos šalies į kitą, keistis informacija, bendrauti.
Spartus tarptautinės prekybos kliūčių mažinimas lėmė didesnę konkurenciją, didėjantį darbo pasidalijimą, specializaciją, technologinę pažangą ir palengvino prekybą tarp valstybių.
Šiuolaikinės globalizacijos laikotarpiu vyko ir tebevyksta sparti politinė ir ekonominė globalizacija, ypač daug prie jos prisidėjo Jungtinių Tautų Organizacija. Atsisakyta protekcionizmo politikos, prekybos barjerų, kapitalo apribojimų. Taikomos neoliberalizmo idėjos. Pavyzdžiui, žlugus Sovietų Sąjungai Vidurio ir Rytų Europos šalys perėjo prie rinkos ekonomikos. Pastarųjų įstojimas į Europos Sąjungą tik dar labiau paspartino globalizacijos tempus.
Spartus tarptautinės prekybos kliūčių mažinimas lėmė didesnę konkurenciją, išaugusius eksporto bei importo mastus, didėjantį darbo pasidalijimą, technologinę pažangą ir palengvino prekybą tarp valstybių. Šalių atvirumas prekybai, užsienio investicijoms ir informacijai savo ruožtu skatina inovacijas, kuriomis naudojasi vis daugiau ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių.
XXI a. Masto ekonomijos procesai sudaro sąlygas tarptautinių tiekimo grandinių susidarymui - gamybos procesų, žaliavų gavybos (tame tarpe ir naudingų iškasenų, žemės ūkio naudmenų) globalizacijai. Dėl mažesnio darbo užmokesčio besivystančiose šalyse bei nuotolinio darbo galimybių atsiranda ir paslaugų grandžių stratifikacija IT, klientų aptarnavimo ir kt. srityse. Išskaidomas tiek pats gamybos procesas, tiek administravimas. Atskiri gamybos procesai vyksta įvairiose pasaulio šalyse, o pastarieji atskiriami nuo administracijos vietos.
Ekonominės Globalizacijos Poveikis
Ekonominis globalizacijos poveikis šalių gyventojams yra dvejopas - sudaro ekonomikos ir žmonių gerovės augimo galimybę, bet nesukuria vienodų tolygios plėtros sąlygų.
Šalys, kurios yra atviriausios prekių, žmonių, kapitalo ar informacijos judėjimui, 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje plėtojosi sparčiausiai, jose žmonių pajamos didėjo greičiausiai, ryškiausiai sumažėjo skurdas. Daugiausia tai šalys, sumažinusios prekybos su užsieniu apribojimus.
Globalizacijos poveikis labai priklauso nuo kiekvienos šalies viduje vykdomos ekonominės politikos: globalizacija suteikia daugiau galimybių rinkoms, sukuria didesnę konkurenciją, bet kiekvienos šalies ekonominė plėtra priklauso ir nuo tos šalies vyriausybės sprendimų.
Globalizacija prisideda prie gerovės, jei sudaromos geros sąlygos ne tik ryšiams su užsienio šalimis, bet ir konkurencijai šalies viduje, vyrauja privati nuosavybė, vykdoma stabili ekonominė politika, gerai dirba vyriausybinės institucijos, vis daugiau gyventojų gali naudotis didesnėmis pajamomis, technologine pažanga, komunikacijos galimybėmis.
Nors skurdesnės šalys 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje dėl globalizacijos procesų pasiekė ryškios pažangos, dėl globalizacijos poveikio nevienodumo ekonominės plėtros skirtumai pasaulyje padidėjo. Tai buvo viena priežasčių, 20 a. 10 dešimtmetyje sukėlusių prieš globalizaciją nukreiptus judėjimus.
Pramonei persikėlus į besivystančias šalis daugelis darbo vietų buvo perkeltos į užsienį, kas privertė išsivysčiusių šalių darbuotojus prisitaikyti ir keisti kvalifikaciją.
Kultūrinė, Politinė ir Technologinė Globalizacija
Globalizacija neapriboja šalių suvereniteto, bet skatina vykdyti racionalesnę ir labiau į gyventojų poreikius orientuotą ekonominę politiką, suteikdama daugiau galimybių plėsti verslą su kitomis šalimis, pasirinkti geresnį darbą ir kita.
Technologinė globalizacija apima technologijų pažangą, bendrus technikos laimėjimus, tokius kaip internetas, dirbtinis intelektas, kompiuterija, mobilieji telefonai.
Anglų kalbos plitimas pasaulyje yra vienas globalizacijos aspektų. Anglų kalba asocijuojasi su šiuolaikiškumu, pažanga, moksliškumu, naujovėmis, vakarietiškumu. Tačiau anglų kalbos skoliniai gali užgožti lietuviškus žodžius, išstumti tarmių ar net grėsmingai paveikti kalbos gyvybingumą.
Kita vertus, globalizacija plečia kitų kalbų, įskaitant lietuvių kalbos, žodyną, skatinant skolinių vartojimą arba naujų lietuviškų atitikmenų kūrimą.
Pavyzdžiui:
- Burgeris = suvožtinis
- Čipsai = bulvių traškučiai
- Dartas = smiginis
- Lazanija = lakštinių apkepas
- Barista = kavos virėjas
- Kuskusas = kruopainiai
- Laptopas = skreitinukas
Antiglobalizacija
Prieš globalizaciją nukreiptas antiglobalizacijos judėjimas pasisako prieš vadinamąją neoliberalią pasaulio tvarką, kapitalistinę sistemą. Antiglobalistus oponuoja pasaulinės prekybos sutartys, dominuojamos galingų korporacijų.
1999 Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) surengto susitikimo Seattle metu protestuojantieji prieš globalizaciją sukėlė riaušes. Nuo tada protestuojančiųjų keliamos riaušės tapo įprastos Europos Sąjungos, Pasaulio prekybos organizacijos ar kitų organizacijų rengiamuose tarptautiniuose ekonominiuose susitikimuose. Daugelis antiglobalistų protestų (antiglobalizmas) nukreipti prieš didėjančią ekonominę tarpusavio priklausomybę, konkurenciją, kapitalo judėjimą ir spartėjančius technologinius pokyčius.
Globalizacijos pagrindiniu simboliu dažniausiai laikoma Pasaulio prekybos organizacija, ji kaltinama neturtingų valstybių skurdinimu, dirbančiųjų išnaudojimu, aplinkos niokojimu.
Kas yra globalizacija?
Socialinė ekonominė plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę.
tags: #metodologine #nuostata #globa #seimoje
