Pasaka - tai ne tik pramoga, bet ir nepakeičiama ugdymo priemonė, ypač ankstyvame amžiuje. Lietuvių liaudies pasakos lopšeliuose-darželiuose atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaiko asmenybę, jo pasaulėžiūrą ir kalbinius gebėjimus.
Pasakos sudaro didžiausią lietuvių liaudies pasakojamosios tautosakos dalį. Jos moko vaikus atskirti gėrį nuo blogio, susipažindina su tautos papročiais ir tradicijomis. Klausydami pasakų, vaikai ne tik pramogauja, bet ir mokosi vertinti gimtąją kalbą, jos grožį, skambumą ir turtingumą. Tai padeda ugdyti vaiko kalbos jausmą, vaizduotę ir kūrybines galias.
Psichologų teigimu, vaiko mąstymo raida yra glaudžiai susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kalba - tai dvasios instrumentas, per kurį žmogus atskleidžia savo požiūrius ir nuotaikas. Vaiko žodynas priklauso nuo to, kokius žodžius jis girdi savo aplinkoje. Tautosakos lobynas, ypač pasakos, suteikia daug vertingos medžiagos gausinant vaikų žodyną, turtinant jį vaizdingais veiksmažodžiais, epitetais, frazeologizmais.
Lietuvių liaudies pasakose apstu žodžių, kuriems būdingi emociniai ir vaizdiniai priedai. Tai žodžiai, kurie ne tik žadina emocijas, bet ir kuria gyvus vaizdus vaiko vaizduotėje. Pavyzdžiui, veiksmažodžiai „kūprina“, „darda“, „stūkso“ sukuria daug ryškesnį vaizdą nei „eina“ ar „važiuoja“. Tokia vaizdinė leksika daro pasakojimą gyvesnį, patrauklesnį ir padeda vaikui geriau suprasti pasakojimo turinį.
Dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip televizijos, kompiuterinių žaidimų poveikis, dvikalbystė ar tėvų užimtumas, jaunesnių vaikų žodynas neretai būna skurdus. Liaudies kūryba, pasakos ir smulkioji tautosaka tampa nepakeičiama pagalba gausinant vaikų žodyną. Intensyviai klausydamas pasakų, vaikas intuityviai perima gimtosios kalbos subtilybes, mokosi taisyklingos kalbos.
Pasakų integravimas ugdymo procese
Riešės vaikų darželyje buvo vykdomas projektas „Pasakos svečiuose“, skirtas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Pedagogai ne tik sekė pasakas vaikams, bet ir kūrybingai jas pristatė. Vaikai klausėsi lietuvių liaudies pasakų, kūrė iliustracijas, vaidino.
- Mokytoja Jolita Selilienė su „Ančiukų“ grupės vaikais pasirinko pasaką „Trobelytė“. Pristatydama pasaką, ji naudojo mąstymo žemėlapių metodą, aptarė veikėjų nuotaikas ir charakterius, skirtingais balsais mėgdžiojo personažų dialogus.
- Mokytoja Tatjana Ralovecienė ir „Drugelių“ grupės vaikai smagiai leido laiką vaidindami pasakos „Du gaideliai“ personažus. Vaikams buvo pagamintos karūnėlės ir dekoracijos.
- Mokytojos Jolanta Verbilienė ir Nijolė Tracevičienė pristatė pasakas „Pralinksminta bajorė“ ir „Katinėlis ir gaidelis“. Vaikai karpė, piešė, klijavo iliustracijas, klausėsi gyvai skaitomų pasakų, sprendė veikėjams iškilusias problemas.
- Mokytoja Jūratė Černiauskienė sekė lietuvių liaudies pasaką „Katinėlis molio“, o vaikai tapė molio katinėlio portretą akvarele.
- „Saulės zuikučių“ grupės vaikai ir mokytoja Agnė Rudytė pasirinko pasaką „Vilkas ir septyni ožiukai“. Vaikams buvo pristatytos pirštukų teatro lėlytės, klausėsi aktoriaus sekamos pasakos įrašo. Vaikai kūrė pasakos iliustraciją, naudodami akvarelę, antrines žaliavas, siūlus.
Aukso obelėlė, vyno šulinėlis | Pagal lietuvių liaudies pasaką | Rež. R. Driežis
Projekto kulminacija tapo išvyka į Maišiagalos Houvaltų dvarą, kur vaikai dalyvavo renginyje „Iš širdies Lietuvai“. Jie dainavo lietuvių liaudies dainas, skirtas Lietuvai.
Kovo 15 dieną Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje vyko integruota pamoka „Lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ muzikinė ir vaizdinė interpretacija“. Priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės vaikai susipažino su pasakos interpretacijų galimybėmis, klausėsi muzikos, stebėjo vaizdinį pasakos turinį, mėgino įvardinti muzikos instrumentus ir įspėti vaizdo alegoriją.
Pasakų reikšmė vaiko raidai
Pasaka yra įgimta vaiko reikmė. Ji ne tik tinka auklėjimui, bet ir kalbai ugdyti. Vaikas išgirsta apie negirdėtus dalykus ir daiktus, apie darbus ir žygius, todėl jo kalba turtėja ir gyvėja. Vaiko smalsumas, vaizduotė ir kūrybinės galios yra lavinamos per estetinę ir emocinę literatūrą, ypač per pasakas.
Per pasakas vaikas ne tik sužino apie tautos papročius ir tradicijas, bet ir lavina savo kalbos jausmą. Vaizdinga, kupina metaforų, palyginimų ir hiperbolių kalba, kuria pasižymi lietuvių liaudies pasakos, padeda vaikui geriau suprasti pasaulį ir save.
Lietuvių liaudies pasakos, pateikiamos lopšelyje-darželyje, yra neatskiriama vaiko ugdymo dalis. Jos padeda formuoti pilietiškumą, meilę gimtajai kalbai ir tautai, ugdo moralines vertybes ir turtina vaiko vidinį pasaulį.
