Pasirinkti tinkamiausią apsaugos nuo nėštumo priemonę gali būti sudėtinga, atsižvelgiant į daugybę skirtingų metodų ir jų ypatybių. Svarbu žinoti, kad nė viena kontracepcijos priemonė nėra 100% veiksminga, todėl renkantis būtina atidžiai apsvarstyti visas galimybes ir galimas pasekmes.
Populiariausios kontracepcijos priemonės
Kontraceptinių priemonių pasirinkimas yra platus, tačiau kelios iš jų išsiskiria populiarumu ir naudojimo dažnumu.
Kontraceptinės tabletės
Kontraceptinės tabletės yra hormoninis metodas, viena populiariausių priemonių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Vartojimas lengvas ir paprastas - tabletes reikia gerti kasdien tuo pačiu metu ir tiek laiko, kiek norėtumėte nepastoti. Tai labai efektyvu, jeigu priemonė naudojama teisingai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši priemonė apsaugo tik nuo neplanuoto nėštumo, bet neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų. Kontraceptinės tabletės gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, galvos skausmą, pykinimą, menstruacijų ciklo pakitimus.
Kaip ir daugelis medicininių preparatų, šios tabletės gali turėti ir šalutinį poveikį: pavyzdžiui, galvos skausmą, padidėjusį svorį, pykinimą, pasikeitusį libido ir pan. Visgi nemalonūs pojūčiai pasireiškia ne visoms, o kai kurioms moterims simptomai dažnai, bet ne visada praeina tęsiant preparato vartojimą. Tabletėje ir kituose hormoniniuose preparatuose esantys sintetiniai „hormonai“ neapsiriboja poveikiu lytinei sistemai. Patekę į organizmą sintetiniai progestinai ir estradiolis su krauju išnešiojami po visą organizmą. Jie gali veikti ten, kur randa jautrius baltymus - receptorius. Nuo kūdikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus iki pat senatvės lytiniai hormonai veikia visą mūsų kūną - lytinę sistemą, kaulus, odą, raumenis, širdies - kraujagyslių ir virškinimo sistemas, taip pat ir smegenis. Ten, kur patenka natūralūs hormonai, gali patekti ir sintetiniai jų analogai.
Nors pastarąjį dešimtmetį stebime gerokai išaugusį mokslininkų susidomėjimą šiuo klausimu, duomenų, kurie leistų daryti aiškias išvadas ar teikti rekomendacijas, vis dar labai trūksta. Visgi žinios, kurias jau turime, akivaizdžiai liudija, kad šio klausimo aktualumas auga. Pavyzdžiui, neseniai publikuotame danų mokslininkų tyrime buvo vertinti daugiau nei milijono Danijoje gyvenančių moterų duomenys, kurie atskleidė, kad hormoninės kontracepcijos vartojimas yra susijęs su ankstesniu depresijos simptomų atsiradimu, dažnesniu antidepresantų vartojimu, taip pat su didesniu bandymų nusižudyti ir savižudybių skaičiumi. Nerimą kelia tai, kad šios sąsajos buvo stipriausios tarp 15-19 metų paauglių.
Gydytojos akušerės-ginekologės L. Mockevičienės teigimu, populiariausia kontracepcijos priemone išlieka būtent tabletės. „Kontracepcijos rūšis, tinkanti draugei, mamai, kolegei nebūtinai tiks mums, todėl labai noriu atkreipti dėmesį, kad siekiant išvengti komplikacijų, labai svarbu su savo organizmu ne eksperimentuoti, o išsirinkti geriausiai tinkančią priemonę - taip bus galima išvengti streso ir nemalonių pojūčių“, - sakė gydytoja akušerė - ginekologė L. Pasak gydytojos L. Mockevičienės, moterys puikiai jaučia, kai kontraceptinė priemonė netinka. Tai išduoda šalutiniai požymiai: galvos skausmas, kraujavimas, tepliojimas ne mėnesinių metu, nuotaikų kaita, aknė, bėrimas veido ar nugaros srityse, plaukų slinkimas, libido sumažėjimas, makšties gleivinės sausumas, kuris skatina skausmą lytinių santykių metu. Svarbu pabrėžti, kad minėti simptomai atsiranda tik tuomet, kai pasirenkama netinkama priemonė. Šių dienų kontraceptikai ištobulinti ir neturėtų sukelti nepageidaujamų reiškinių, jei yra pritaikyti individualiai.
Viena iš mus labiausiai dominančių grupių, yra moterys vartojančios hormoninę kontracepciją. Trumpai apie hormoninę kontracepciją Hormoninė kontracepcija yra ypač patikima apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo, palengvina priešmestruacinius simptomus, sumažina netenkamo kraujo kiekį ir skausmus menstruacijų metu (kai kurie, nepertraukiamo vartojimo preparatai, kraujavimą apskritai panaikina), dažnai minimalizuoja nuotaikų svyravimus ciklo metu ir išsklaido nerimą, kylantį dėl galimybės neplanuotai pastoti, padeda kovoti su akne ir kt. Kai kurioms moterims kontraceptinės tabletės skiriamos išspręsti sveikatos problemas, tad, jei gydytojas skyrė preparatą, pacientė turi vadovautis specialisto rekomendacijomis.
Moksliniai šaltiniai kontraceptinę tabletę įvardija kaip vieną iš daugiausiai tyrinėtų vaistų medicinos istorijoje, tirtą pačiais įvairiausiais aspektais - biocheminiu, fiziologiniu, endokrinologiniu ir kt.
Lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės - vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.). Ketvirtis respondenčių dažniausiai praktikuoja šeimos planavimo metodus. Įdomu tai, kad pačios moterys taip vadinamą natūralų šeimos planavimą ir nutrauktą lytinį aktą, priklausantį tik nuo vyro, įvardina kaip mažiausiai patikimus metodus. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prezervatyvai Lygindama Lietuvos ir Europos šalių praktiką, gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Basevičienė pažymi, jog kontraceptinių priemonių vartojimo įpročių skirtumai yra tikrai ryškūs. „Lietuvoje moterys dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą“, - teigia gydytoja. Pasak jos, didelės įtakos tam turi gana žemas mūsų šalies pragyvenimo lygis - lietuvės dažnai pataupo pinigus patikimoms apsaugos priemonėms. „Kitaip nei daugelyje šalių, Lietuvoje kontraceptinės priemonės nėra kompensuojamos. Žinoma, jų naudojimo įvairumas priklauso ir nuo pačių moterų išsilavinimo, žinių, baimių. Didelę įtaką pasirinkimui daro ir jų gydytojo požiūris į naujoves“, - sako I.Basevičienė. Lietuvės dažnai renkasi nerekomenduojamus ar paprasčiausiai prieinamus apsisaugojimo būdus, tuo metu Europoje moterys daugiau domisi ir supranta hormoninės kontracepcijos naudą. Akušerės-ginekologės teigimu, tarp Lietuvos moterų plačiai išsikerojęs manymas, kad lytinis aktas nieko nekainuoja. Tačiau jos neįvertina didžiulės nėštumo nutraukimo žalos - tai atsiliepia ir fizinei, ir psichinei moterų sveikatai. Kalbant apie priemones, kurias turi skirti gydytojas, dažniausiai naudojamos yra kontraceptinės tabletės - jas vartoja beveik kas šešta apklaustoji. Gimdos spirales renkasi 11 proc. moterų. Kitos kontraceptinės priemonės taip pat yra žinomos, bet naudojamos daug rečiau. Iš jų dažniausiai paminėta skubioji kontracepcija - trečdalis ją naudojo kartą ar kelis. Tiesa, vadinamąsias „kito ryto“ tabletes galima įsigyti be gydytojo recepto. Nors hormoninė kontracepcija yra laikoma viena iš patikimiausių apsaugos priemonių (tyrime kontraceptinės tabletės atsidūrė antroje pagal patikimumą vietoje po sterilizacijos), ji, palyginti su kitomis, yra sunkiau prieinama, tuo pačiu ir rečiau naudojama - 45 proc. moterų nenaudojo šių priemonių nė karto.
Jei parenkamos kontraceptinės tabletės, be pertraukos jas galima vartoti penkerius metus. Planuojant nėštumą pertraukos nutraukus tablečių vartojimą daryti nereikia ir galima jau kito ciklo metu planuoti vaikelį“, - akcentavo gydytoja L. Kaip elgtis, jei pastojama kontraceptinių tablečių vartojimo metu - pamiršus išgerti, vartojant jas netaisyklingai?
Gydytoja L. Mockevičienė atkreipė dėmesį, kad moteris gąsdina su kontracepcija siejamas antsvoris, nors mokslas jau seniai įrodė, jog pati kontracepcija įtakos tam neturi. Vienas labiausiai bauginančių mitų yra įtaka vaisingumui. „Netiesa, kad kontraceptikai daro neigiamą įtaką vaisingumui, jei vartojami nuo vienerių iki penkerių metų be pertraukos. Kai kuriais atvejais, moterims, turinčioms hormonų disbalansą, kontraceptinės tabletės padeda sureguliuoti ciklą ir po kelių vartojimo mėnesių jos sėkmingai pastoja“, - komentavo gydytoja L. Trečiasis mitas yra apie tai, kad hormoninė kontracepcija gali sukelti onkologinius susirgimus, kai hormonas estrogenas veikia krūties audinį. Tai nepagrįsta moksliškai, netgi hormoninės spiralės, įvedamos į gimdą, pripažintos kaip apsaugančios nuo gimdos vėžio.
Vyriški prezervatyvai
Vyriški prezervatyvai yra antroji populiariausia priemonė. Tai labai paprasta ir pigi priemonė, ir, svarbiausia, gali apsaugoti ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Jų pasirinkimas platus, yra įvairių dydžių bei rūšių. Prezervatyvai nesukelia šalutinio efekto, tad yra rekomenduojamas ir tinkamas beveik visoms poroms. Tik toms poroms, kuriose yra bent vienas žmogus alergiškas nors kuriai prezervatyvo sudedamai daliai, pavyzdžiui, lateksui ar lubrikantui, vertėtų ieškoti kitos priemonės ar nealergizuojančių prezervatyvų. Prezervatyvai yra svarbus kontracepcijos būdas, kuris saugo ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Jie didžiąja dalimi apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau svarbu žinoti, kad prezervatyvus reikia naudoti ne tik vaginalinių santykių metu. Taip pat ir oralinių ar analinių santykių metu, nes lytiškai plintanti liga plinta ir burną ar išangę.
Ko gero universaliausia, viena seniausių ir ganėtinai patikima kontracepcijos priemonė, kurią teigiamai vertina tiek didelė dalis vyrų, tiek ir moterų - prezervatyvai. Vyriškas prezervatyvas yra ne tik gera priemonė apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo (patikimumas siekia iki 98 proc. jei naudojama taisyklingai), bet kartu tai yra viena iš nedaugelio patikimų priemonių apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų.
Prioritetas - prezervatyvai, trečdalis naudoja „kito ryto“ tabletes Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės - vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.).
Moteriški prezervatyvai
Moteriški prezervatyvai labai panašūs į vyriškus, jų poveikis yra panašus. Tai į makštį dedamas kiek didesnis, tačiau savo išvaizda panašus prezervatyvas, kuris saugo labai panašiu principu. Tiesa, laikoma, kad moteriško prezervatyvo efektyvumas šiek tiek mažesnis nei vyriško, tačiau skirtumas nėra labai žymus.
Hormoninė spiralė
Hormoninė spiralė - labai veiksminga (99,8 proc.) priemonė, kurią ginekologas įveda į moters gimdą. Ji gali apsaugoti tik nuo neplanuoto nėštumo. Spiralė gali būti naudojama ilgai, 3 ar 5 metus, priklausomai nuo tipo, sumažina menstruacijų skausmus, be to, jų metu paprastai mažiau kraujuojama, gali būti naudojama maitinant krūtimi ir pan. Tačiau ši kontraceptinė priemonė neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, moteris gali pirmuosius 6 mėnesius nuo naudojimo pradžios nereguliariai kraujuoti, yra maža infekcijos rizika įdėjimo ar išėmimo metu.
Į gimdą įdedama (tai atlieka medikas) speciali kontraceptinė spiralė, kuri garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo (3-10 metų). Jei anksčiau spiralė nebuvo labai patikima ir keldavo įvairių problemų, šiai dienai spiralių efektyvumas yra vienas geriausių, o iškritimų ar komplikacijų tikimybė sumažėjusi iki minimumo. Visgi, jaunoms moterims, artimoje ateityje planuojančioms šeimos pagausėjimą, spiralės nėra rekomenduojamos. Verta atminti, kad spiralė neapsaugo nuo LPL ar ŽIV.
Gimdos spirales renkasi 11 proc. moterų. Kitos kontraceptinės priemonės taip pat yra žinomos, bet naudojamos daug rečiau. Iš jų dažniausiai paminėta skubioji kontracepcija - trečdalis ją naudojo kartą ar kelis. Tiesa, vadinamąsias „kito ryto“ tabletes galima įsigyti be gydytojo recepto.
Papildomas kai kurių gamintojų hormoninių gimdos spiralių privalumas - jog jos gali pakeisti skubiąją kontracepciją. Jei spiralė į gimdą įdedama per 120 valandų po nesaugių lytinių santykių, ji gali apsaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Patikimumas - daugiau nei 99 proc.
Dažniausiai, paauglėms gyvenančioms lytinį gyvenimą rekomenduojama hormoninė spiralė, kuri apsaugos, kad pamirš išgerti tabletę ar prisiklijuoti pleistrą. Lietuvoje hormoninė spiralė yra nemokama merginoms nuo 15 iki 20 metų, gyvenančioms lytinį gyvenimą. Ją įsidėjus tris metus nereikia galvoti ir rūpintis, kad išgerti tabletę, nes apsauga nuo nėštumo yra 99 proc. Čia pats efektyviausias kontracepcijos būdas“, - teigia medikė.
Kontraceptinis pleistras
Kontraceptinis pleistras atrodo kaip įprastas pleistras ir yra klijuojamas ant odos (apatinės pilvo vietos, sėdmenų, nugaros ar rankos), išskirdamas hormonus moterį apsaugo nuo neplanuoto nėštumo. Pleistrą reikia klijuoti 3 savaites iš eilės, po 1 kartą per savaitę. 4 savaitę, kai turi prasidėti menstruacijos, pleistras neklijuojamas. Praėjus savaitei procesas kartojamas. Taip elgiamasi tiek, kiek norima nesusilaukti vaikų.
Kontraceptinis pleistras laikoma patogia priemone, kuri suteikia galimybę papildomai nesirūpinti dėl kontracepcijos. Tačiau reikia stebėti, kad pleistras neatsiklijuotų, o apsaugos lygis nėra ypatingai aukštas. Be to, šis metodas netapo labai populiarus ir todėl retai rekomenduojamas, sunkiau rasti vartojusių moterų atsiliepimų, todėl tai sukelia dar didesnį nepasitikėjimo jausmą ir skatina rinktis alternatyvias priemones.
Kontraceptinius pleistrus reikia kas savaitę naują užsiklijuoti kitoje žasto vietoje ir ketvirtą savaitę nebesiklijuoti.
Natūralūs apsaugos metodai
Nors ir mažiau patikimi, tačiau vis dar naudojami natūralūs apsaugos metodai.
Natūralūs metodai
Daugumai šiuolaikinių moterų ir vyrų natūralūs metodai išspaudžia šypseną, tačiau vis dar yra nemažai žmonių, kurie vengia bet kokios kontracepcijos ir renkasi tik natūralius metodus. Vienas jų - lytiniai santykiai tik tuo metu, kai nėra tikimybės pastoti. Norint taikyti tokį metodą reikia iš anksto pasiruošti, stebėti menstruacijų ciklus, skaičiuoti ir žymėtis vaisingas bei nevaisingas dienas. Šimtaprocentinės garantijos toks metodas nesuteikia, o ir nustatyti nevaisingas dienas tiksliai, ypač jaunoms moterims, kurių ciklas nėra reguliarus, gali būti sudėtinga. Tokį metodą siūloma rinktis tik toms poroms, kurių gyvenimo šeimos pagausėjimas nesugriaus.
Kitas panašus metodas, tačiau dar mažiau efektyvus, - nutrauktas lytinis aktas. Prieš ejakuliaciją nutraukus lytinį aktą sumažėja tikimybė pastoti, tačiau dar prieš ejakuliaciją išsiskiriantis sekretas gali lemti pastojimą. Be to, abu šie metodai nėra tinkama apsauga nuo LPL. Visgi, jei nėra kitų apsaugos priemonių (pavyzdžiui, kelionės metu), tai gali būti vienintelė išeitis.
Viena didžiausių paauglių klaidų besirenkant kontracepcijos būdą - patikėti nutraukto lytinio akto metodu. Kartais ir tai būna priežastis, bet reikia žinoti, kad spermatozoidai skiriasi ne tik ejakuliacijos metu, jų būna ir priešspermyje ir viso lytinio akto metu, tad tai nėra patikimas apsaugos nuo nėštumo būdas“, - aiškina gydytoja ginekologė.
Lietuvės dažniausiai renkasi kontraceptinius metodus, kuriems nereikia gydytojo paskyrimo. Populiariausios apsaugos priemonės - vyriškas prezervatyvas, jį naudoja 54 proc. apklaustųjų, ir nutrauktas lytinis aktas (49 proc.).
Skubioji kontracepcija
Skubioji kontracepcija yra paskutinė išeitis po nesaugių lytinių santykių.
Skubioji kontracepcija
Skubia kontracepcija vadinamas toks metodas, kuomet po nesaugaus lytinio akto ar pastebėjus, kad kita Jūsų naudota kontracepcija galėjo nesuveikti (pavyzdžiui, plyšo prezervatyvas), išgeriama skubios kontracepcijos tabletė. Toks metodas yra ko gero vienintelė išeitis po nesaugaus lytinio akto išvengti nėštumo. Verta žinoti, kad toks metodas tinka tik ypatingais atvejais, nes jis sumažina pastojimo galimybę ir ateityje.
Skubi kontracepcija - tai tabletė, kurią galima suvartoti po nesaugių lytinių santykių per 72 val. Kuo greičiau suvartojama tabletė (idealu per pirmąsias 12 val.), tuo didesnis veiksmingumas.
Skubiosios kontracepcijos priemonę derėtų suvartoti kuo greičiau po nesaugaus lytinio akto, geriausia per pirmąsias 72 valandas. Kuo anksčiau tokia priemonė suvartojama, tuo didesnė veiksmingumo tikimybė. Kaip bebūtų, tokios priemonės nesuveiks, jei moteris jau pastojusi.
Be to, šie vaistai gali sukelti trumpalaikius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmas ar menstruacinio ciklo pokyčiai.
Skubiems atvejams, kaip plyšus prezervatyvus, pamirštus išgerti kontraceptinę tabletę ar po išprievartavimo galima naudoti skubią kontracepciją. Tai vaistinėse parduodama nereceptinė tabletė, kurią reikia išgerti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto.
„Tabletė veikia tokiu principu, kad sustabdo ovuliaciją - ji nevyksta ir neįvyksta pastojimas. Kuo vėliau išgersite tuo jos patikimumas mažesnis. Skubią kontracepciją esant būtinybei mergina gali vartoti kai turi menstruacijas ir lytinius santykius“, - teigia gydytoja M.
Išsigijimo skubiosios kontracepcijos galima bet kurioje vaistinėje.
Skubiosios kontracepcijos priemonės gali padėti išvengti nepageidaujamo nėštumo po nesaugaus lytinio akto. Šios priemonės veikia užkertant kelią ovuliacijai arba apsunkinant apvaisinimą ir kiaušialąstės implantavimą į gimdos gleivinę. Svarbu paminėti, kad skubios kontracepcijos priemonės nėra skirtos ilgalaikiam ar reguliariam naudojimui - jas derėtų naudoti tik nenumatytais atvejais, o ne kaip kasdienę kontracepcijos priemonę.
Išgėrus tabletę per 24 val., veiksmingumas - apie 94 proc., o išgėrus per 72 val. Vaistą, kurio veiklioji medžiaga yra ulipristalio acetatas, galima vartoti po sekso praėjus 120 val. Tyrimų duomenimis, išgėrus tabletę per 24 val., veiksmingumas - net apie 98 proc., o išgėrus per 120 val.
Ciklo pokyčiai: mėnesinės gali prasidėti anksčiau nei įprastai, tačiau gali ir vėluoti. Kada prasidės kraujavimas (mėnesinės), priklauso nuo to, kada ciklo metu buvo išgerta piliulė. Stebėjimai rodo, kad išgėrus tabletę iki ovuliacijos, kraujavimas gali prasidėti praėjus savaitei po tabletės suvartojimo. Tabletę išgėrus po ovuliacijos, mėnesinių trukmė gali nepakisti arba pailgėti ar sutrumpėti keliomis dienomis.
Moterims turėtų įsidėmėti, kad skubiosios kontracepcijos priemonių sudėtyje yra didelė hormonų dozė (tikra bomba), todėl skubioji kontracepcija negali pakeisti įprastos kontracepcijos.
Mėnesinės vėluoja bent savaitę ir ilgiau.
Gausiai kraujuojate.
Ką svarbu žinoti prieš pradedant naudoti kontracepciją?
Prieš pradėdami lytinį gyvenimą, gerai apsvarstykite, kokias kontraceptines priemones naudosite ir kokios galimos pasekmės, jeigu priemonė nebūtų veiksminga. Pirma taisyklė, pasak „Nordclinic“ akušerės-ginekologės Linos Mockevičienės - neskubėti ir neeksperimentuoti savarankiškai pasirenkant tabletes, kurios tiko draugei ar parodė reklamoje. Tinkamiausias kontracepcijos metodas labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių ir poreikių, norų ar net įsitikinimų. Išsirinkite sau tinkamą metodą gerai pasverdami vieno ir kito privalumus bei trūkumus, nevenkite pasikonsultuoti su specialistais (šiuo klausimu patarinėja ginekologai), kurie gali patarti Jūsų fiziologines savybes geriausiai atitinkančią ir efektyviausią priemonę.
Dviguba kontracepcija - saugumas ir patikimumas
Dauguma respondenčių (67 proc.) prisipažino lytinius santykius turinčios reguliariai. Atsižvelgdama į tai, gydytoja I.Basevičienė jaunoms, seksualiai aktyvioms moterims rekomenduotų dvigubą - hormoninę ir barjerinę - kontracepciją, o vyresnėms patartų rinktis hormonines apsaugos priemones. Ji pripažįsta, kad nors Lietuvoje moterys vis dar turi baimių, susijusių su hormonine kontracepcija, tai yra vienas iš saugiausių ir patikimiausių apsisaugojimo būdų, o hormoninės kontraceptinės tabletės - vieni iš geriausiai ištyrinėtų preparatų.
„Man išties keista, jog moterys neatsisako žalingų įpročių, net ir žinodamos neigiamą jų poveikį sveikatai, tačiau į hormoninę kontracepciją vis dar žiūri nepatikliai. Tuo tarpu moksliniais tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas netgi sumažina riziką susirgti lytinių organų vėžiu“, - priduria I.Basevičienė.
Lytinis švietimas Lietuvoje
Gydytoja, kalbėdama apie lytinio švietimo padėtį Lietuvoje, jį įvardina kaip prastą ir pastebi, kad net tėvai vengia šnekėti nepatogiomis temomis su savo bręstančiais vaikais. „Daug tenka dirbti su paauglėmis, todėl dažnai susiduriu su situacija, kai jaunos merginos prašo nesakyti jų tėvams, jog jos jau pradėjusios lytinį gyvenimą, - pasakoja ji. - Manau, kad reikia daug anksčiau vaikus informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas ar paaiškinti kontracepcijos svarbą. Juk informacija, kurią jaunimas gauna iš draugų, dažnai būna iškreipta.“
Merginoms lytinis gyvenimas pavojingesnis
Nėra nustatyta tikslaus amžiaus, kada saugu pradėti lytinį gyvenimą.„Geriausias laikas, tuomet, kai paauglys ar suaugęs žmogus supranta lytinių santykių galimas pasekmes: nėštumą ir lytiškai plintančias ligas, jaučia dėl to atsakomybę ir geba su tais padariniais tvarkytis. Tai turėtų vykti jau sulaukus pilnametystės, bet žiūrint į Lietuvos statistiką lytiniai santykiai pradedami gerokai anksčiau. Mergaitės lytinius santykius pradeda maždaug septyniolikos metų, berniukai apie šešioliktus gyvenimo metus. Sulaukę pilnametystės jau būna turėję po tris keturis lytinius partnerius“, - sako gydytoja akušerė ginekologė Marija Leipuvienė.
Vis dėl to, ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia yra pavojingesnė merginoms nei vaikinams. Pasak medikės taip yra todėl, kad lytiškai plintančios ligos linkusios plisti iš vyro moteriai. Taip pat didžioji dalis lytiškai plintančių ligų simptomiškai pasireiškia moterims, vyrai dažniau būna besimptomiai ligos nešiotojai. Na, ir žinoma, jei yra nėštumas, tai tiesiogiai su tuo susiduria mergina, o ne vaikinas.
Prezervatyvai - ir oralinio sekso metu
Paaugliai gali susirgti bet kuria lytiškai plintančia liga, kaip ir suaugusieji. Tai gali būti gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, hepatitai, sifilis, ŽIV, žmogaus papildomos virusas ar herpes infekcija.Vienintelis būdas apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų yra barjerinė kontracepcija - prezervatyvai.
Vakcinacija nuo pavojingų virusų
Svarbu pasinaudoti ir egzistuojančiomis vakcinomis nuo nuo hepatito ir nuo žmogaus papildomos viruso. Dabar Lietuvoje tiek mergaitės, tiek berniukai, sulaukę vienuolikos metų gali būti paskiepyti nemokamai devynvalente vakcina nuo žmogaus papildomos viruso.
Malaria 3D Animation Shows How the Infection Spreads in the Body
