Dismenorėja arba mėnesinių skausmai - tai cikliškai pasikartojantis patologinis procesas, kuriam būdingi stiprūs skausmai per menstruacijas. Šie skausmai paprastai apima pilvo sritį, tačiau sunkesniais atvejais gali plisti ir į kitas kūno dalis. Statistika rodo, kad varginančiais, spazminio pobūdžio ir bent vidutinio intensyvumo pilvo skausmais mėnesinių metu skundžiasi mažiausiai pusė reprodukcinio (vaisingo) amžiaus moterų, o mažiausiai dešimčiai procentų kas mėnesį pasireiškia sunkūs dismenorėjiniai skausmai, sutrikdantys normalų darbingumą.
Skausmingos mėnesinės reguliariai kamuoja bent pusę moterų, o kai kuriais duomenimis, devynios moterys iš dešimties menstruacinius skausmus patiria bent kartais. Dismenorėja, dar žinoma kaip skausmingos mėnesinės, yra viena iš dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria reprodukcinio amžiaus moterys visame pasaulyje. Ši būklė, pasireiškianti stipriais pilvo apačios skausmais, yra suskirstyta į pirminę ir antrinę dismenorėją. Statistikos duomenimis, nuo 50 iki 90% paauglių ir jaunų moterų patiria dismenorėjos simptomus, o 10-20% jų skausmas yra toks stiprus, kad trukdo įprastoms kasdienėms veikloms ir darbingumui.
Skausmingų mėnesinių paplitimas įvairiose pasaulio vietose labai svyruoja - teigiama, kad jos kamuoja nuo 15 iki 95 proc. moterų. Vis dėlto šie skaičiai yra tik sąlyginiai, nes manoma, kad vienokius ar kitokius skausmus gali patirti net devynios moterys iš dešimties, tačiau tik labai maža dalis dėl to kreipiasi į gydytojus. Taigi toks svyruojantis dismenorėjos paplitimas tarp moterų yra nulemtas kultūrinių, socialinių, ekonominių ir net etninių veiksnių. Mokslininkai teigia, kad dismenorėjos paplitimą labai stipriai nulemia ir moters amžius, išsilavinimas, jos kasdieniai įpročiai bei gyvenimo kokybės rodikliai, pavyzdžiui, mityba, kavos vartojimas, žalingi įpročiai, patiriamas stresas. Dismenorėjos pasireiškimas priklauso ir nuo kitų ypatybių, pavyzdžiui, paveldimumo, moters kūno masės indekso, mėnesinių trukmės ir mėnesinių ciklo ilgio.
Viena iš pagrindinių skausmingų mėnesinių priežasčių yra prostaglandinai - hormonai, kuriuos gamina gimdos endometriumas (gimdos vidinis sluoksnis). Prostaglandinai sukelia gimdos raumenų susitraukimus, kurie būtini normaliam menstruaciniam kraujavimui. Tačiau per didelis prostaglandinų kiekis gali sukelti stiprius gimdos susitraukimus. Taip sumažėja kraujo tekėjimas į gimdos audinius, sukeliamas deguonies trūkumas ir skausmas. Šie susitraukimai gali būti labai stiprūs ir sukelti stiprų pilvo skausmą, kuris yra būdingas pirminės dismenorėjos atvejais. Manoma, kad už skausmingas mėnesines atsakingi gimdoje gaminami prostaglandinai, sukeliantys jos spazmus/ susitraukimus. Pastebėta, kad daugiau prostaglandinų gaminama skausmingų mėnesinių varginamų moterų organizmuose.
Dismenorėjos tipai
Dismenorėja paprastai išskiriama į du pagrindinius tipus:
- Pirminė dismenorėja: Pirminė dismenorėja pirmą kartą diagnozuojama gali būti jau paauglystėje, dažniausiai - susireguliavus ciklui. Mėnesinių skausmų ir kitų simptomų intensyvumas gali kisti bėgant laikui. Pirminės dismenorėjos priežastys nėra galutiniai aiškios, tačiau manoma, kad jos pasireiškimas nesusijęs su sveikatos problemomis. Gydoma tuo atveju, kai kenkia gyvenimo kokybei. Pirminė dismenorėja dažniausiai pasitaikantis skausmingų mėnesinių tipas, kuris prasideda nuo paauglystės. Šis skausmas paprastai jaučiamas pirmąją ar antrąją menstruacinio ciklo dieną ir gali trukti nuo vienos iki trijų dienų. Pirminės dismenorėjos priežastis - padidėję prostaglandinai. Tai hormonai, skatinantys gimdos raumenų susitraukimą. Dėl šių susitraukimų sumažėja kraujo ir deguonies tiekimas į gimdos audinius, kas sukelia skausmą.
- Antrinė dismenorėja: Antrinė dismenorėja jau priešingai nei pirminė vadinama patologine ir yra susijusi su kokiais nors organų pokyčiais. Antrinės dismenorėjos simptomai gali atsirasti ne tik dėl reprodukcinių organų, bet ir dėl kitų organų sutrikimų. Antrinė dismenorėja susijusi su įvairiomis reprodukcinės sistemos ligomis, tokios kaip endometriozė, adenomiozė, uždegiminės ligos, miomos ar gimdos anomalijos, ir paprastai pasireiškia vėlesniame amžiuje nei pirminė dismenorėja. Šie skirtumai padeda gydytojams nustatyti tinkamą diagnozę ir pasirinkti efektyviausią gydymo būdą.
Gydytojai teigia, kad pirminė dismenorėja būdingesnė jaunoms, negimdžiusioms moterims, o antrinė dismenorėja dažniau nustatoma vyresniame amžiuje (nors nebūtinai, nes endometriozė dažnai diagnozuojama ir žymiai anksčiau). Pirmine dismenorėja vadinami mėnesinių skausmai, pasireiškiantys be jokios organinės patologijos, tai reiškia, kad nestebima nei gimdos, nei kitų dubens organų pakitimų. Antrinei dismenorėjai jau būdingi tam tikri susirgimai ir pats skausmas jau yra tam tikrų ligų ar pakitimų simptomas, pavyzdžiui, gimdoje vystosi uždegimas, progresuoja endometriozė, randasi tam tikri piktybiniai procesai, skausmai kyla dėl po operacijų likusių randų ir panašiai.
Pagrindiniai dismenorėjos simptomai
Ar dismenorėjai būdingas tik stiprus pilvo srities skausmas? Vienos moterys kaip pagrindinį dismenorėjos simptomą išskiria būtent intensyvų ir spazminį skausmą papilvėje, kitos teigia, kad skausmingų mėnesinių metu jaučia ir kitų nemalonių, gyvenimo kokybę trikdančių simptomų. Kai kurioms moterims pagrindinis dismenorėjos simptomas būna netgi ne skausmas, o kiti varginantys ir kas mėnesį cikliškai pasireiškiantys sveikatos sutrikimai.
Tokie simptomai apima ne tik bendrą silpnumą, negalavimą ir jėgų „nebuvimą“, bet ir pykinimą, vėmimą, galvos skausmą ir svaigulį, burnos džiūvimą, apetito stoką ir šleikštulį, sunkumo kojose pojūčius, netgi bazinės kūno temperatūros pakilimą iki 38 °С. Nuo dismenorėjos kenčiančioms moterims tomis dienomis būdingi ne tik fiziniai, bet ir emociniai sunkumai - kai kurios pirmosiomis menstruacijų dienomis negali nei dirbti, nei mokytis ir tai iš tiesų sutrikdo normalią jų gyvenimo tėkmę.
Skausmingų mėnesinių metu jaučiami spazminiai skausmai apatinėje pilvo dalyje, dubens srityje. Šis skausmas gali apimti juosmenį, plisti į nugarą, netgi kojas. Menstruacijų skausmai gali būti ir beveik nepastebimi - jei jie trunka trumpai ir yra panašūs tik į maudimą, daugumai moterų tai netrukdo ir netgi „praneša“ apie artėjančias ar ką tik prasidėjusias menstruacijas. Vis dėlto jei spazminiai skausmai labai stiprūs, jie gali rimtai trukdyti moters planams. Paauglėms ar jaunoms moterims jie kelia sunkumų lankant mokyklą, universitetą, siekiant sporto rezultatų, gyvenant socialinį gyvenimą. Vyresnėms moterims gali būti sunku eiti į darbą, rūpintis šeima ir savimi (būtent dėl laiko stokos sau į skausmus dažnai numojama ranka, nors tai gali būti ir tam tikrų patologijų ženklas).
Mėnesinių skausmas pradeda kamuoti likus kelioms paroms iki menstruacijų arba iš karto su jų pradžia. Įprasta, kad skausmas pradeda silpnėti tuomet, kai silpnėja ir kraujavimo intensyvumas. Dismenorėjai būdingas ne tik pilvo apačios ar dubens srities skausmas, bet ir kiti itin varginantys simptomai - pykinimas, kartais lydimas vėmimo, viduriavimas, stiprus galvos skausmas, silpnumas ir bendras negalavimas. Kai kurios moterys tomis dienomis tenori gulėti lovoje ir užsidaryti nuo viso pasaulio.
Dismenorėja pasireiškia įvairiais simptomais, tačiau pagrindinis ir dažniausiai pasitaikantis yra pilvo apačios skausmas. Pirminė dismenorėja dažniausiai prasideda paauglystėje, susijusi su menstruacijų pradžia. Antrinė dismenorėja prasideda vėliau ir gali būti susijusi su lėtinėmis reprodukcinės sistemos ligomis. Atskirti šiuos tipus svarbu ne tik dėl tinkamo gydymo paskyrimo, bet ir dėl galimų reprodukcinės sistemos ligų diagnozavimo ir laiku pradėto gydymo.
Poveikis gyvenimo kokybei
Dismenorėja susijusi ne tik su fiziniais ar socialiniais pokyčiais, bet ir su gana ryškiais psichologiniais nepatogumais. Intensyvius mėnesinių skausmus patiriančios moterys gana dažnai skundžiasi ir psichologiniu poveikiu, pavyzdžiui, padidėjusiu dirglumu, varginančiais nuotaikos svyravimais ir panašiai. Taip pat gali kamuoti nerimas, depresinės nuotaikos ir su depresija susiję simptomai.
Ilgalaikis ir vis pasikartojantis skausmingumas (skausmo pojūtis) gali prisidėti prie skausmo baimės susiformavimo. Jei mėnesinių skausmas tinkamai nekontroliuojamas, gali išsivystyti motyvacijos stoka, nusivylimas, nerimo sutrikimai ar net depresija. Duomenys rodo, kad skausmingos menstruacijos gali kenkti intymiam gyvenimui, nes patiriamas diskomfortas gali mažinti potraukį, nusiteikimą ir net pasitikėjimą savimi.
Statistika rodo, kad dismenorėja stipriai susijusi su neigiamu poveikiu profesiniam ir akademiniam gyvenimui. Nustatyta, kad dismenorėja besiskundžiančios moteris patiria daugiau pravaikštų darbe ar akademinėje bendruomenėje. Skausmingos mėnesinės tiesiogiai susijusios su sumažėjusiu produktyvumu, nusilpusia dėmesio koncentracija ir motyvacija, tad kai kurioms vaisingo amžiaus moterims dismenorėja gali trukdyti siekti aukštesnių karjeros ir (arba) mokslo tikslų. Tad neigiamas poveikis darbui ir mokymuisi iš tiesų gali būti labai reikšmingas.
Žinoma, kad dismenorėjos poveikis bendrai gyvenimo kokybei yra neigiamas. Nustatyta, kad artėjantis ciklas gali kelti įtampą ir nerimą, o gyvenimas turi būti derinamas prie mėnesinių. Tai neigiamai veikia moters pasitikėjimą savimi, mažina laisvės ir savarankiškumo pojūtį. Moteris būna priversta planuoti keliones, susitikimus, atostogas ir šventes pagal savo ciklą - ypač tuomet, kai menstruacijų skausmai tinkamai nesukontroliuojami. Kaip patirti džiaugsmą kelionėje, kai spazminiai pilvo apačios skausmai tokie stiprūs, kad norisi tik susiriesti į kamuoliuką ir gulėti tol, kol palengvės?
Duomenys rodo, kad vidutinis ir (arba) stiprus mėnesinių skausmas gali labai rimtai apriboti įvairias socialines veiklas. Nuo dismenorėjos kenčiančios moterys linkusios atsisakyti ne tik įvairių susitikimų ar kelionių, bet net ir sporto (o lengva fizinė veikla simptomų lengvinimui tiesiog būtina). Ilgainiui dėl reguliariai besikartojančių menstruacinių skausmų gali atsirasti ne tik izoliacijos problemų, bet ir išryškėti gėdos jausmas.
Dismenorėjai būdingas ypač ryškus fizinis poveikis. Jis susijęs su pilvo apačioje jaučiamais skausmais, kurie gali apimti ir nugarą, klubus bei plisti į kitas kūno dalis. Taip pat gana dažnai skundžiamasi ir kitais nemaloniais simptomais, pavyzdžiui, galvos skausmais, pykinimu, virškinimo sutrikimais, bendru negalavimu ir silpnumu bei nuovargiu. Tai iš tiesų labai vargina, ypač jei simptomai - ypač intensyvūs.
Dėl patiriamo skausmo ir diskomforto gali atsirasti miego sutrikimų, be to, gali sutrikti normalus darbingumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį. Moteriai tampa sunkiau mokytis ir sudėtingiau susikaupti įprastose kasdienėse bei darbinėse veiklose.
Kaip gydoma dismenorėja?
Yra du pagrindiniai medikamentiniai dismenorėjos gydymo metodai:
- Nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU);
- Sudėtiniais geriamaisiais kontraceptikais (SKG).
Moksliškai įrodyta, kad vienas veiksmingiausių būdų, padedančių kovoti su mėnesinių skausmais, yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Tai vienas iš pagrindinių skausmingų mėnesinių gydymo būdų. NVNU, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, padeda mažinti skausmą ir sumažinti prostaglandinų, sukeliančių skausmą ir uždegimą, gamybą.
Hormoniniai kontraceptikai. Kontraceptinės tabletės, pleistrai arba vaginaliniai žiedai gali būti skiriami siekiant reguliuoti menstruacinį ciklą, mažinti kraujavimą ir sumažinti skausmą.
Antrinės dismenorėjos atveju būtina taikyti etiologinį (priežastinį) gydymą, kai bandoma pašalinti pagrindinę skausmus ir kitus nemalonius simptomus sukėlusią priežastį, pavyzdžiui, šalinant gimdos polipus, kontroliuojant endometriozę, gydant lėtines uždegimines dubens organų ligas ir pan. Šiuo atveju labai svarbu surinkti tikslią ligos, atlikti tam tikrus tyrimus ir nuoširdžiai bendradarbiauti su gydytoju - gyvenimas tikrai gali būti šviesesnis ir jame gali visiškai nebelikti mėnesinių skausmų!
Nemedikamentiniai dismenorėjos gydymo būdai
Dėl nemedikamentinių priemonių efektyvumo sutaria ne visi, tačiau jas taip pat verta išmėginti, ypač tuo atveju, kai: dismenorėja nėra sunki ir (arba) kaip papildomas farmakologinę terapiją papildantis būdas ir (arba) kai medikamentinė terapija nėra veiksminga.
Tokiais atvejais gali būti rekomenduojamas fizinės terapijos taikymas, akupunktūra, šilumos terapija, vaistažolių arbatos. Taip pat naudingi ir tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, reguliari fizinė veikla, sveika mityba, emocinės sveikatos stiprinimas.
Akupunktūra. Šis senovinis kinų medicinos metodas naudojamas siekiant sumažinti įvairių rūšių skausmą, įskaitant dismenorėją. Fitoterapija. Natūralios žolelės ir papildai taip pat gali būti naudojami dismenorėjos simptomams malšinti. Pavyzdžiui, ramunėlių arba mėtų arbata gali veikti kaip natūralūs raumenis atpalaiduojantys ir skausmą mažinantys preparatai. Kitos žolės, pavyzdžiui, šalavijas ar imbieras, gali būti naudojami dėl juose esančių priešuždegiminių savybių. Fizinis aktyvumas. Reguliarus lengvas ar vidutinio intensyvumo mankštinimasis gali padėti mažinti mėnesinių skausmą. Mitybos korekcijos. Sveika mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, magniu ir B vitaminų kompleksu, gali padėti reguliuoti hormonus ir mažinti uždegimą.
Kaip sumažinti mėnesinių skausmus?
- Nors menstruacijų metu moterims neretai norisi kažko specifiško (šokolado, picos, ir t.t.), tačiau šiuo ciklo laikotarpiu ypatingai svarbu sveikai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių. Rekomenduojama vengti labai sūraus ir saldaus maisto;
- Menstruacijų skausmus gali sumažinti įvairių žolelių arbatos. Galite išbandyti pipirmėčių, ramunėlių ar melisų arbatą, kuri gali sumažinti nemalonius simptomus;
- Nerūkykite, venkite alkoholio ir daug kofeino turinčių gėrimų, nes visa tai gali tik dar labiau sustiprinti juntamą skausmą;
- Net ir tada, jei jaučiate energijos stygių, rekomenduojama šiek tiek pasimankštinti. Pasivaikščiokite ar atlikite nesudėtingų jogos pratimų - tikėtina, kad tai jums padės pasijusti geriau;
- Pasilepinkite mėgstama veikla: jei koncentruositės į juntamą skausmą, natūralu, kad jis atrodys tikrai labai stiprus, tačiau kas kita, jei pasistengsite savo mintis nukreipti kur nors kitur;
- Išbandykite šildantį kompresą: į vandens butelį įpilkite karšto vandens, apvyniokite rankšluosčiu, ir pridėkite prie skaudamos pilvo vietos. Toks kompresas turėtų sumažinti skausmą. Taip pat galite išgerti šilto vandens stiklinę - šio „metodo“ poveikis yra labai panašus į kompreso;
- Valgykite kalciu, kaliu ir magniu praturtintą maistą: puikiu pasirinkimu gali būti lapiniai žalumynai, avokadai, bananai, natūralus jogurtas;
- Jei skausmas užklumpa netikėtai (pavyzdžiui, kai esate darbe ar kelionėje), išgerkite greito veikimo skausmą malšinančių vaistų;
- Jei skausmas yra labai stiprus arba kraujavimas atrodo neįprastas, nedelsdama kreipkitės į gydytoją, kuris atliks reikalingus tyrimus ir esant poreikiui skirs tinkamą gydymą.
Moksliniai tyrimai ir naujovės dismenorėjos gydymo srityje suteikia daugiau galimybių šios būklės valdymui. Neinvaziniai neuromoduliacijos metodai. Pavyzdžiui, TENS (transkutaninė elektro nervų stimuliacija) vis dažniau naudojama kaip alternatyva vaistams. Dietos poveikis dismenorėjai. Tyrimai, kuriuose dalyvavo moterys, keičiančios savo mitybos įpročius ir įtraukiančios į savo mitybą daugiau uždegimą mažinančių maisto produktų, parodė ženklų skausmo ir kitų simptomų sumažėjimą. Ypač teigiamas poveikis pastebėtas vartojant didelius kiekius omega-3 riebalų rūgščių, kurios gerai žinomos dėl savo priešuždegiminių savybių.
Kada svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
„Tradiciniu“ menstruacijų skausmu įvardijamas maudimas pilvo apačioje, skausmas šonuose, nugaros ar juosmens srityje. Jei juntamas skausmas nėra vienintelis simptomas (taip pat pakyla temperatūra, juntamas stiprus galvos skausmas, kankina pykinimas ar viduriavimas), nereikėtų kankintis ir kliautis vien tik natūraliais gydymo metodais. Tikėtina, kad tokius simptomus sukelia ne tik menstruacijos, bet taip pat ir tam tikri sveikatos sutrikimai, kuriuos svarbu kiek įmanoma anksčiau nustatyti ir paskirti tinkamą gydymą.
Ankstyvas kreipimasis padeda užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, kurios gali pabloginti simptomus ar sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Jei skausmingos mėnesinės trukdo įprastai veiklai, sunku kontroliuoti su vaistais nuo skausmo arba pasireiškia kitokie įspėjamieji simptomai, pvz., neįprastai gausus kraujavimas, skausmas lytinių santykių metu, arba jei skausmas nepraeina ir po menstruacijų, būtina kreiptis į ginekologą.
Reguliarios sveikatos patikros yra gyvybiškai svarbios norint laiku aptikti ir gydyti bet kokias sveikatos problemas, kurios gali sukelti ar paaštrinti skausmingas mėnesines. Tai ypač svarbu, jei pastebite bet kokius naujus ar besikeičiančius simptomus. Reguliariai lankantis pas gydytoją, galima ne tik kontroliuoti esamas sveikatos problemas, bet ir imtis prevencinių priemonių, skausmo išvengimui ateityje. Svarbu neignoruoti simptomų ir nesigydyti savarankiškai ilgą laiką be profesionalios medicinos įvertinimo.
Dismenorėjos diagnozavimui svarbu atlikti išsamų įvertinimą, įskaitant fizinę apžiūrą, simptomų analizę ir specializuotus medicininius tyrimus. Tikslus diagnozavimas yra svarbus norint atskirti pirminę dismenorėją nuo antrinės. Ultragarsas (sonografija). Tai yra neinvazinis tyrimas, kuris naudojamas siekiant įvertinti gimdos, kiaušidžių ir aplinkinių audinių būklę. Ultragarso tyrimas gali padėti nustatyti struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, miomas, cistas ar kitas anomalijas, kurios sukelia skausmingas mėnesines. Ultragarso tyrimas taip pat naudojamas endometriozės progresavimui stebėti. Laparoskopija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, atliekama per nedidelius pjūvius pilvo srityje. Laparoskopija leidžia gydytojui tiesiogiai stebėti ir įvertinti vidaus reprodukcinius organus, įskaitant gimdą, kiaušintakius ir kiaušides.
tags: #menstruaciju #skausmu #statistika
