Gabumai - tai daugialypis ir specialistų nuolat diskutuojamas reiškinys. Nors iki šiol nėra sutariama dėl vieningo gabumų apibrėžimo, diskutuojama dėl jų prigimties ir sandaros, tačiau specialistai sutaria dėl vieno: nepastebint ir neugdant gabumų vaikas greičiausiai neįgyvendins savo potencialo ir susidurs su įvairiais sunkumais. Todėl itin svarbu gabumus kuo anksčiau pastebėti ir pradėti ugdyti. Deja, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams dažnai stinga žinių apie gabumus ir su jais susijusius sunkumus.
Gabumai nebūtinai reiškia dešimtukus. Gabus vaikas gali būti labai jautrus, kūrybiškas, nekantrus ar konfliktiškas - ir būtent tai kartais trukdo jį laiku pastebėti. Vaikai, kurie neišnaudoja savo intelektinio potencialo, dažnai susiduria su sunkumais - jiems gali kilti mokymosi, elgesio ar emocinių iššūkių, kuriuos jie geba kompensuoti aukštu intelektu. Mokytojai dažnai susiduria su vaikais, kurie užduotis atlieka greičiau, bet vėliau ima nuobodžiauti, išsiblaško ar net trukdo kitiems. Tokie mokiniai kartais laikomi „nepatogiais“, nors iš tiesų gali būti aukštesnių gebėjimų.
Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai?
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai. Tėvams ar mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sukaupimo sunkumų, reikia kreiptis į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.
Gabių vaikų ypatumai ir sunkumai
Gabumai - labai įvairialypis reiškinys, o gabūs vaikai pasižymi įvairiomis, kartais net prieštaringomis ypatybėmis. Būtent dėl to neretai gabūs vaikai lieka nepastebimi, neugdomi jų gebėjimai. Nuo suaugusiųjų žinių, mokėjimo pastebėti ne tik ryškiai matomus, bet ir dėl įvairių priežasčių „paslėptus“ gebėjimus, priklausys daugelio tokių vaikų ateitis. Žinojimas ir nuodugnesnis supratimas padės geriau išmanyti, koks gali būti gabių vaikų elgesys, kokie įvairūs jų jausmai, poreikiai, kokios gali būti netinkamo elgesio priežastys.
Dažniausia žemų akademinių pasiekimų priežastis - netinkami ugdymo metodai, nepakankamai ambicingi akademiniai iššūkiai. Analizuojant Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenis, pastebėta, kad vos 14 proc. Lietuvos mokyklų kryptingai ugdo gabius mokinius, o iš daugiau nei 14 tūkst. stebėtų pamokų tik 28 buvo skirtos gabių vaikų poreikiams. Dauguma gabių mokinių lieka neatliepti - jiems nekeliama papildomų iššūkių, jų gebėjimai neplėtojami, o motyvacija dažnai išblėsta. Vis dar gajus mitas, kad gabūs mokiniai geba mokytis patys ir jiems nereikia pagalbos. Iš tiesų jie taip pat susiduria su emociniais sunkumais, vienišumo ar atskirties jausmu.
Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, apie 40 proc. gabių vaikų mokosi vidutiniškai ar prastai ir dėl įvairių priežasčių nerealizuoja savo gebėjimų. Nerealizuojantys savo gabumų vaikai susiduria su įvairiais iššūkiais: jie gali turėti emocinių ir elgesio sunkumų, mokymosi sunkumų ar raidos sutrikimų, kuriuos sudėtinga įžvelgti dėl jų aukšto intelekto, šiuos vaikus gali kankinti nerimas, emociniai konfliktai, jie gali būti praradę bet kokią motyvaciją mokytis.
Gabumai ir Sunkumai: "Dviguba Diagnozė"
Kalbant apie gabius vaikus, neretai turima galvoje „dviguba diagnozė“, kai gabūs vaikai pripažįstami ir kaip gabūs, ir kartu kaip turintys mokymosi sunkumų (ar kitų psichologinių sutrikimų). „Dvejopai išskirtiniam“ gabaus vaiko tipui priskiriami vaikai dažniausiai laikomi vidutinių gebėjimų. Juos dažniausiai atpažįsta tik specialistai, testuodami vaikus ir vertindami jų užduočių atlikimą. Dažniausiai tokie vaikai negauna tinkamos pagalbos. Todėl jiems ypač reikia dėmesio ir sudaryti galimybę atskleisti savo gebėjimus, mokyti socialinių įgūdžių ir svarbiausia - suteikti reikiamų specialistų pagalbą ir nebijoti paskatinti tėvus jos ieškoti. Specialistai turėtų padėti nustatyti, ar sunkumų kyla dėl gabiems vaikams paprastai būdingų ypatumų, ar dėl kitų priežasčių. Kitas svarbus dalykas, kurį turėtų žinoti pedagogai, tai raidos asinchroniškumas, kuris neretai būdingas gabiems vaikams ir apibūdinamas kaip raidos netolygumas visose arba keliose raidos srityse: emocinėje, socialinėje, kognityvinėje ar fizinėje. Pavyzdžiui, vaikas gerai skaito, tačiau jo fizinė branda atsilieka nuo kitų jo amžiaus vaikų. Kuo didesni vaiko gabumai, tuo daugiau sunkumų jis patiria dėl netolygios raidos.
Vidiniai ir Išoriniai Sunkumai
Gabius vaikus, susiduriančius su sunkumais, siūloma skirstyti į vidinius ir išorinius. Vidinių sunkumų priežastis yra ta, kad gabūs vaikai paprastai viską daro iš širdies, negailėdami nei jėgų, nei laiko. Todėl gabieji laikomi ypač jautriais ir išsiskiria intensyviais išgyvenimais, kuriems būdinga stipriai išgyvenamos tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos. Išorinių sunkumų kyla dėl netinkamos aplinkos, kuri kelia nuobodulį. Tuo atveju dažniausiai linkstama gabių vaikų nepastebėti, manant, kad jie niekuo nesidomi, yra kaprizingi, išlepinti ir pan.
Vienu metu turintis gabumą ir sutrikimą gabus vaikas dažniausiai lieka neidentifikuotas. Dėl aukšto intelekto jie savo sunkumus kompensuoja aukštesniais gebėjimais, tad nebematyti nei gabumo, nei sutrikimo. Tokie vaikai užduotis, kurių negeba įveikti, gali vadinti „kvailomis“, vengti jų ar rinktis kitus būdus, maskuojančius šiems vaikams kylančius sunkumus. Šie vaikai dažniausiai suvokiami kaip vidutiniai, kaip vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. Taip dažnai atsitinka, kai mokyklos sistema sutelkia dėmesį į silpnybes ir nesugeba ugdyti talentų. Identifikuojant šio tipo vaikus, kaip turinčius didelį mokymosi potencialą, svarbu remtis net keliais atrankos kriterijais. Siekiant padėti šiems dvigubu išskirtinumu pasižymintiems vaikams, svarbiausia yra susitelkti į vaiko stiprybes ir rasti tinkamiausius būdus bei sąlygas, padėsiančius įveikti sunkumus.
Gabių vaikų ugdymo strategijos
Gabūs vaikai turėtų mokytis įtraukioje klasėje, kurioje visi dirbtų savo tempu, ugdytų ne tik žinias, bet ir empatiją bei socialinius įgūdžius. Amerikiečių psichologo ir vieno garsiausių gabių mokinių ugdymo tyrėjų J. Renzullio teigimu, gabumai pasireiškia tada, kai susijungia aukštesni nei vidutiniai gebėjimai, kūrybiškumas ir atkaklumas siekiant tikslo.
Vienas efektyviausių gabių mokinių ugdymo strategijų yra praktiškai diegti dirbant su jais. Viena iš tokių programų - „Pažinimo medžio“ Mokslių vaikų programa, kurios tikslas - padėti potencialą turintiems vaikams augti. Koordinuojant „Pažinimo medžio“ mokyklai, kartu su Turkijos, Graikijos ir Kroatijos mokyklomis-partnerėmis, plėtojama hibridinė pradinių klasių mokytojų kvalifikacijos kėlimo programa. Šios programos tikslas - įgalinti mokytojus atpažinti mokslius vaikus mišriose klasėse ir taikyti metodus, kurie įtraukia ir aukštesnį potencialą demonstruojančius mokinius. Išplėtojus Mokslių vaikų programos modelį, bus sukurtas svarbus pokytis ne tik pavienėse klasėse, bet ir išplėstas požiūris į pradinį ugdymą.
„Pažinimo medžio“ mokyklose Vilniuje ir Kaune vykdoma Mokslių vaikų programa padeda mokiniams ne tik gilinti žinias, bet ir realizuoti savo mokymosi potencialą. Tai popamokinė veikla 2-6 kl. mokiniams, kurios metu jie giliau, per praktines veiklas susipažįsta su įvairiomis mokslo ir meno disciplinomis, tyrinėja savo stiprybes ir mokymosi būdus, susitinka su įvairių sričių profesionalais, kuria ir pristato savo darbo rezultatus.
Praktiniai patarimai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui
Kai grupėje yra įvairių gebėjimų vaikai, svarbu organizuoti veiklą taip, kad ji būtų patrauklesnė vaikams. Siūloma išbandyti du būdus. Pirma, auklėtojos pateikia užduotis visiems vaikams, tačiau kai kurie vaikai, ko gero, gabesnieji, jas atlieka greičiau ir pradeda nuobodžiauti. Auklėtojos yra parengusios papildomas užduotis panašia tema (dažniausiai prie atskirų stalelių, kad vaikai galėtų individualiai ar po kelis jas atlikti). Vos pastebėjusios, kad vaikai nuobodžiauja ar jau spėjo atlikti, kas buvo užduota, pasiūlo jiems kitas, šiek tiek sudėtingesnes, užduotis. Antras būdas, kuris irgi pasirodė veiksmingas - suteikta laisvė vaikams pasirinkti, kokias užduotis tos dienos tema jie patys nori atlikti. Auklėtojai išvardija tos dienos užduotis (medžiaga ir priemonės būna sudėtos ant atskirų stalelių, prie kurių dirbs 4-5 vaikai); patys pasirenka veiklą ir atlieka užduotis su tais vaikais, kurie tądien pasirenka panašią veiklą.
Konferencija apie gabių vaikų ugdymą
Rugpjūčio 29-ąją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyks konferencija „Į(si)galink: ugdau vaiką, turintį didelį mokymosi potencialą“. Konferencijoje bus aptariami iššūkiai, su kuriais mokytojai susiduria ugdydami gabius vaikus. Psichologė, įmonės „Galimybių arsenalas“ vadovė Jūratė Bortkevičienė konferencijos dalyvius intriguos klausimu, ar itin gabus vaikas mokytojui yra iššūkis, ar dovana. Ji įsitikinusi, kad atsakymas priklauso nuo požiūrio. Panašiai ir su gabiu mokiniu - ar jis taps našta, ar įkvėpimu, priklauso nuo paties mokytojo. Psichologė sako, kad pirmiausia reikia gebėti atpažinti gabų vaiką, o tai ne visada paprasta. Gabūs gali būti ne tik tie, kurie turi stiprią motyvaciją mokytis, daug klausinėja ir visada kelia ranką. Gabūs vaikai gali būti labai jautrūs, emociškai pažeidžiami. Turintys disleksiją ir disgrafiją taip pat gali būti labai gabūs, bet jie dažnai laikomi tinginiais ir nurašomi kaip beviltiški. Jeigu manai, kad toks mokinys tik kelia rūpesčių, nesunkiai jį sužlugdysi.
Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas Rokas Ridzevičius džiaugiasi, kad jo mokiniams netrūksta nei motyvacijos, nei gabumų. Todėl pagrindinis iššūkis jam yra pamokos turinį pateikti taip, kad mokiniams būtų pakankamai įdomu, bet ir ne pernelyg sudėtinga, kad nesinorėtų pasiduoti. Konferencijoje R. Ridzevičius akcentuos, kad matematika yra toks mokslas, kad rezultatų gali pasiekti tik tada, kai ilgai ir kryptingai dirbi. Todėl svarbu, kad mokiniams pamokoje būtų įdomu, kad jie patirtų, jog spręsti matematikos uždavinius yra smagu. O ką daryti, kai klasėje vos vienas kitas yra gabus matematikai? R. Ridzevičius pastebi, kad matematikos uždaviniuose paslėpta gudrybių, gabiam mokiniui smagu pačiam jas išsiaiškinti. Didžiausią poveikį mokymuisi padarė karantinas, mokiniams buvo sudėtinga sistemingai dirbti. Kita vertus, šiuolaikiniams mokiniams vis sunkiau mokytis ir koncentruoti dėmesį, nes jie turi daug veiklų ir pašalinių stimuliatorių, o matematika, kaip minėta, reikalauja nuoseklaus darbo.
tags: #gabus #vaikai #ikimokykliniame #amziuje
