Kiekvienos moters menstruacinis ciklas yra unikalus ir pasižymi savita eiga, kuri priklauso nuo jos organizmo ypatybių, atsako į veikiančius aplinkos faktorius. Menstruacijų ciklas - sudėtingas ir jautrus procesas, kurį veikia ne tik hormonai, bet ir gyvenimo būdas, stresas, mityba ar kontracepcijos priemonės. Dėl to moterys kartais susiduria su tarpcikliniu kraujavimu - tai gali būti vienkartinis reiškinys arba pasikartojantis simptomas.

Kas yra normalus menstruacinis ciklas?

Įprastas ciklas, kuris ateina kas 28-35 dienas, trunka 7-8 dienas ir nėra susijęs su skausmu ar krešulių susidarymu. Menstruacinis ciklas prasideda pirmąja vienų mėnesinių kraujavimo diena (vadinama D1) ir baigiasi pirmąja kitų mėnesinių diena. Vidutinis ciklas trunka maždaug 28 dienas, tačiau jis gali būti trumpesnis arba ilgesnis. Jei ciklas ilgesnis nei 35 dienos arba trumpesnis nei 21 diena, jis laikomas nenormaliu. Nenormalus kraujavimas iš gimdos apima:

• Anovuliacinis kraujavimas apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos.
• Menoragija - gydytojų vartojamas terminas, apibūdinantis moters būklę, kai menstruacijų metu ji gausiai kraujuoja.
• Oligomenorėja - menstruacijos atsiranda praėjus daugiau nei 35 dienoms po paskutinių mėnesinių.
• Polimenorėja - menstruacijos įvyksta per 21 dieną po paskutinių mėnesinių.

Kraujavimas su kraujo krešuliais: priežastys

Kraujavimas su kraujo krešuliais menstruacijų metu gali būti įprastas reiškinys, tačiau kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Krešulių susidaro tiek kraujagyslėmis tekančiam kraujyje, tiek ir menstruacijų išskyrose. Tiesa, kraujo krešulys kojoje gali baigtis nelaime, o krešuliai menstruacijų išskyrose - įprastas dalykas, iš esmės nėra ko dėl to nerimauti. Mūsų kūnai taip sutverti, kad kraujas dėl tam tikrų vidinių chemikalų kreša tam, kad mirtinai nenukraujuotume. Įprastai per menstruacijas organizmas gamina antikoaguliantų, kurie saugo nuo menstruacijų krešulių susidarymo. Bet kartais, ypač jei kraujavimas labai stiprus, ne visas gimdos audinys suskaidomas, todėl susidaro krešulių. Tie krešuliai yra raudoni ar vyšniniai ir pasirodo tada, kai kraujavimas per menstruacijas stipriausias.

Dažniausios gausų kraujavimą, mėnesines su krešuliais sukelia:

• Gimdos pogleivinės miomos (miomos, augančios prie pat gimdos ertmės).
• Gimdos gleivinės (endometro) polipai.
• Hormonų disbalansas: estrogeno ir progesterono disbalansas gali sukelti kraujavimą tarp ciklų.
• Endometriozė: lėtinė būklė, kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų.
• Nenormalus kraujavimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Moters gyvenime būna atvejų, kai menstruacijos būna kiek nereguliarios.

Kai kuriais atvejais menstruacinių krešulių staiga gali atsirasti po persileidimo, dėl ligos ar infekcijos (bet tokiais atvejais moteris jaustų ir skausmą bei daugiau simptomų). Menstruacijos su krešuliais neretai yra gimdos fibroidų ar nedidelių, nevėžinių darinių požymis. Birmingamo moterų ligoninėje atlikto tyrimo duomenimis, su tuo susidurs apie 70 proc. moterų iki sulaukdamos 50 metų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Normalu, kad menstruacinis kraujavimas moteriai trunka iki 7 dienų. Jei kraujavimas po mėnesinių pasireiškia dar tą pačią savaitę arba praėjus savaitei po mėnesinių, gali būti keletas paaiškinimų. Vienas dažniausių - ovuliacinis kraujavimas, pasireiškiantis ciklo viduryje, kai vyksta kiaušialąstės išsiskyrimas. Šis kraujavimas dažniausiai yra labai lengvas, trumpalaikis, dažnai nepastebimas, o moteris nejaučia jokio skausmo. Tačiau jei kraujavimas yra gausesnis, tęsiasi kelias dienas, išsiskiria tamsus kraujas, ar net kraujo krešuliai ir pasireiškia skausmas - tai jau gali būti susiję su hormonų disbalansu, gimdos gleivinės (endometriumo) pakitimais ar net gerybiniais dariniais, tokiais kaip polipai ar miomos.

Svarbu sunerimti ir kreiptis į gydytojus reikėtų esant:

• Trumpesniam nei 25 dienos ar ilgesniam nei 35 dienos mėnesinių ciklui.
• Ciklo trukmei ženkliai svyruojant bei išvis nežinant, kada bus mėnesinės.
• Ilgai besitęsiančiam ar trumpam, tačiau labai gausiam kraujavimui.
• Kraujavimui su krešuliais, kurio metu jaučiate silpnumą, nuovargį. Tai gali reikšti anemiją (ligą, kai organizmas negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, kurie perneša deguonį).
• Jei menstruacijose yra krešulių, o jų metu jaučiatės silpna, pavargusi.
• Jei paauglėms, kurių menstruacijų kraujavimas būna toks stiprus, kad jos išbąla ir jaučia galvos svaigimą, reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti, ar tai ne Willebrando liga - kraujo krešėjimo sutrikimas.

Bet koks kraujavimas sekina moterį. Kraujas - ne vanduo - tai mūsų gyvybiniai syvai. Juos reikia saugoti. Visada reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta kraujavimo priežastis ir parinktas tinkamas gydymas. Kai kurios moterys per mėnesines kraujuoja gausiai, o kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę. Ši būklė dar vadinama menoragija. Tai gana dažna problema, tačiau moterys yra linkusios problemą ignoruoti. Higieninį įklotą ar tamponą tenka keisti kas 1-2 val.

Gydymo galimybės

Nenormalaus kraujavimo gydymas priklausys nuo daugelio veiksnių, įskaitant priežastį, amžių, kraujavimo sunkumą ir tai, ar žmogus nori ateityje pastoti. Jį galima gydyti hormonais ar kitais vaistais arba gali prireikti operacijos.

Pirmoji gydymo kryptis yra nehormoniniai vaistai, kurie padeda sumažinti skausmą ir kraujavimą menstruacijų metu. Jei tai padeda, jums gali prireikti juos vartoti menstruacijų metu keletą ciklų. Hormonai yra kiti vaistai, kurių gali prireikti, jei yra įtarimas dėl hormonų trūkumo. Progesteronas (vienos rūšies hormonas) gali padėti išvengti ir gydyti endometriumo hiperplaziją. Gali prireikti kelių mėnesių, kol hormonai suvaldys kraujavimą. Pirmuosius kelis mėnesius mėnesinės gali būti sunkesnės.

Nedaugeliui moterų, turinčių nenormalų kraujavimą iš gimdos, gali prireikti chirurginio gydymo, kad būtų pašalintos kraujavimą sukeliančios ataugos (pvz., fibromos ar polipai). Dažnai tai galima padaryti naudojant histeroskopiją. Tačiau kartais prireikia kitos operacijos. Endometriumo abliacija taip pat naudojama nenormaliam kraujavimui iš gimdos gydyti. Šis gydymas naudoja šilumą, kad sunaikintų gimdos gleivinę. Jis skirtas visam laikui sumažinti arba sustabdyti kraujavimą.

Histerektomija, gimdos pašalinimas, yra dar viena procedūra, kuri gali būti naudojama nenormaliam kraujavimui gydyti. Tai gali būti daroma, kai kiti gydymo būdai buvo nesėkmingi arba nėra tinkami. Histerektomija yra didelė operacija. Po šios procedūros moterims mėnesinės nebebus.

Kaip sau padėti laukiant vizito pas gydytoją?

Laukdamos specialisto vizito, moterys dažnai jaučia nerimą - ypač kai nežino, ar situacija rimta. Tuo metu svarbu nepanikuoti, o imtis švelnių savipagalbos priemonių. Būtinai stebėkite kraujavimo pobūdį ir ciklo datą. Veskite užrašus ar naudokitės ciklo sekimo programėlėmis. Naudokite natūralias, higienos priemones - venkite kvapnių įklotų ar agresyvių muilų. Ir sekite ovuliaciją - ypač jei įtariate, kad kraujavimas galėtų būti susijęs su ovuliacija. Taip pat galite naudoti priemones menstruacijoms, kurios padeda palaikyti reguliarų ciklą. Jei kraujavimas pasireiškė netikėtai arba trunka ilgai, verta turėti po ranka higienos priemonių, tokių kaip: higieniniai įklotai, menstruacinės taurės, paketai ar tamponai.

Jei tuo metu jaučiate diskomfortą, skausmą ar mėšlungį, galima naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, Ibuprofen, Dolmen, Nalgesin ar kitus. Taip pat rekomenduojama rinktis švelnius, natūralius intymios higienos prausiklius, kurie padeda palaikyti natūralią makšties mikroflorą ir nepažeidžia gleivinės, ypač esant jautrumui.

Koks yra jūsų menstruacinis ciklas? Stebėkite savo ciklą ir įrašykite svarbiausius duomenis į lentelę.

tags: #menstruacijos #su #kraujo #kresuliais

• Kiaušialąstės apvaisinimo procesas
• Vaiko augimo rodikliai Lietuvoje
• Daugiau informacijos apie individualų ugdymo planą ikimokyklinukams
• Vaikų gerovė ir NVO
• Maltos bišonų veislės apžvalga