Gediminas Žilinskas - žinomas fotografas, kurio karjera prasidėjo nuo fotoreporterio darbo ir nuolatinių kelionių po pasaulį, o vėliau transformavosi į sėkmingą mados fotografijos pasaulį. Jo gyvenimo kelias kupinas ne tik kūrybinių atradimų, bet ir asmeninių iššūkių, kuriuos jis priima su dėkingumu ir optimizmu.
Amžius ir požiūris į jį
Gegužės 26-ąją dieną 45-ąjį gimtadienį švenčiantis fotografas, bendraudamas su Delfi, neslepia, kad pastarieji metai jam dovanojo ne vieną rimtą iššūkį. Nepaisant to, Gediminas džiaugiasi savo gyvenimo kelyje esantis ten, kur ir nori būti, todėl bėganti metai jo negąsdina. "Tikėkimės, kad tai dar tik pusiaukelė. Skaičiai manęs nebaugina jau seniai. Manau, kad gyvenime didžiausias stresas būna tuomet, kai tau sueina 30-imt. Atrodo, kad iš jaunuolio tampi suaugusiu žmogumi. Tada toks skaičius atrodė baisus. Maniau, kad viskas, baigėsi jaunystė, jau esu senas. Kitas etapas būna, kai tu artėji link 40-imt. Tuo metu vėl nauji suvokimai įvyksta. O jau po to nežinau, ar žmonės beskaičiuoja savo amžių iš viso. Manau, kad daug kas priklauso nuo to, kaip tu jautiesi ir kas dedasi tavo galvoje. Mano nuomone, pasenti anksčiau laiko gali ir jaunas žmogus."
Gediminas pabrėžia, kad svarbiausia yra atrasti veiklą, kuri džiugina, nes tai padeda išlikti jaunatviškam ir kupinam energijos. "Manau, kad man labiausiai pasisekė tas, kad man pavyko atrasti savo veiklą, kuri mane džiugina iki šiol. Tikiu, kad tai man neduoda senti ir pavargti. Vis atsiranda naujų įkvėpimų, projektų, žmonių, kurie atneša kitą energiją, nuotaiką, daro įtaką savijautai. Esu dėkingas savo profesijai už tai ir žmonėms, kurie mane supa."
Asmeninis gyvenimas: meilė, skyrybos ir nauja pradžia
Gediminas yra sukūręs šeimą su 25-eriais metais jaunesne Beatriče Brusokaite. Pora susižadėjo 2021-ųjų pabaigoje, o 2022 metais susilaukė sūnaus, kuriam suteikė vardą Kosmosas. Gediminas viešai dėkojo mylimajai už šį stebuklą ir gražiausius gyvenimo momentus.
Anksčiau Gediminas ilgą laiką gyveno santykiuose su Deimante, tačiau jų keliai išsiskyrė. Jis pabrėžia, kad skyrybos įvyko ne be priežasties, o abu jie daug ko išmoko vienas iš kito. "Manau, kad gyvenime viskas vyksta ne be priežasties. Manau, kad mes su Deimante susitikome taip pat ne šiaip sau. Vienas kitam labai daug ką davėme. Aš netikiu atsitiktinumais, todėl manau, kad mes išmokome savo pamokas, pastūmėjome vienas kitą reikiama linkme - kažką Deimantė man padėjo atrasti, kažką aš jai padėjau pasiekti gyvenime. Vienas su kitu apsikeitėme naudingais dalykais, tačiau mūsų santykiai tiesiog nebesivystė toliau. Būna įvairiai. Galbūt tokia ir buvo mūsų susitikimo prasmė?"
Gediminas ir Deimantė sugebėjo išsaugoti draugiškus santykius ir net bendradarbiauti po skyrybų. Jis gerbia ją kaip nuostabų žmogų ir profesionalę, su kuria liko geri bičiuliai. "Mes su Deimante nebuvome susipykę, neturėjome konfliktų, tiesiog nugeso kai kurie dalykai. Labiau tapome draugais, tarsi atsirado broliškas jausmas. Matyt, skirtingai matėme ateitį, šeimos viziją, tad nebuvo dėl ko draskytis. Vienas kitam nepridirbome nieko tokio, dėl ko būtų gėda vienas į kitą pasižiūrėti ar susitikus kiltų noras pereiti į kitą gatvės pusę."
Po skyrybų Gediminui prireikė laiko, kad namai vėl taptų namais. "Pradžioje tikrai buvo keista, nes buvau pripratęs gyventi su kažkuo, o likau vienas. Matyti tuščius namus buvo sunku, reikėjo juos prisijaukinti iš naujo. Pasikeitė namų apstatymas, baldai, stengiesi susikurti kitą aurą. Tada ateina momentas, kada tu jau jauti, kad tai pagaliau tavo namai ir tau yra gerai būti juose vienam. Netrukus ta erdvė ima tave džiuginti. Žinoma, būna ir nostalgijos momentų, atmintis tau primena, kas buvo."
Gediminas pabrėžia, kad svarbu neprarasti žmonių, su kuriais praeitas didelis kelias, nes jie yra svarbūs ir davė patirtis, kurios yra išmoktos pamokos. "Mano nuomone, reikia padėkoti žmogui už tai, kad jis jas tau davė. Mes augame su kiekvienu žmogumi. O pyktis... Kam to reikia? Juk gali turėti gerą draugą."
Fotografo karjera: nuo reporterio iki mados pasaulio
Gediminas Žilinskas skaičiuoja jau daugiau nei 30 savo sėkmingos karjeros metų. Vyras pradėjo dirbdamas fotoreporteriu ir fiksuodamas karščiausius įvykius, o dabar yra žinomas kaip vienas garsiausių įžymybių fotografų.
"Muzikos akademija surinko pirmą kino operatorių kursą. Tai buvo nauja, nebuvo techninės bazės. Kadangi kino operatoriai ir fotografai turi labai daug bendra - technika, darbas su šviesa, objektyvai, juostos, net kompozicijos principai panašūs, mes dvejus metus mokėmės technikumo fotografijos kurso, o trečiaisiais, ruošdami diplominį darbą, ėmėmės filmavimo. Dailės akademijoje metus lankėme videomeno paskaitas pas Gintarą Šeputį. Nuostabus žmogus, geras dėstytojas. Taigi, turiu audiovizualinių menų bakalaurą. Kol mokiausi, fotografu dirbau studentų laikraštyje „Savas“. Dariau reportažus taip, kaip, mano supratimu, jie turėtų atrodyti. Vienas seminaras vyko ELTOJE, o ten redaktorium dirbo Šalkauskas ir kažkaip pakvietė užeiti. Užėjau ir sakau: „Noriu pas jus dirbti.“ Redaktorius padėjo ant stalo juostą: „Eik ir dirbk.“
"Kadangi buvau labai užsispyręs, kitą dieną atnešiau ją jau pilną. Tada jis man davė dvi juostas. Taip po truputį ir pripratome vienas prie kito. Po metų vienas fotografas išėjo dirbti į Seimą, o man pasiūlė jo etatą. Pradėjau darbuotis ELTOJE - politikai, kelionės, prezidentūros, vyriausybės - tikras reporterio darbas. Kartą nuvažiavau į REUTER seminarą (tuomet dar svajojau apie reporterio karjerą), metus dalyvavau World Press Photo seminare apie fotoapybraižų (photostory) kūrimą - kai ilgą laiką kuriamas žmogaus portretas ar šešių-dešimties nuotraukų pasakojimas. Po kokių šešerių metų gavau pasiūlymą iš Žurnalų leidybos grupės. Tai buvo ne tik finansiškai viliojantis pasiūlymas, bet ir tam tikras iššūkis. Darbas taip pat kitoks - nebereikėjo bėgioti po miestą su trimis objektyvais ir gaudyti akimirkas. Tai situacijos, siužeto kūrimas, modeliavimas, darbas su vienu, dviem žmonėmis ir vaizdo kokybės siekimas - tikslioji fotografija."
Gediminas pabrėžia, kad mados fotografija reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir gebėjimo suprasti tendencijas, kurti vizijas ir bendrauti su komanda. "Egzistuoja mados fotografavimo mados. Mūsų šalyje ir fotografams, ir visuomenei tai pakankamai naujas reiškinys, geriau žinomas iš užsienio leidinių. Kadangi mados fotografijos niekas nemoko, belieka sekti žurnalų „Vogue“, „Elle“, „L'Offciel“ naujoves (vis atsiranda ir naujų, nematytų leidinių), domėtis ir bandyti pajusti tendencijas. Kartą ar net dukart per metus vykstu į Niujorką, ten turiu šioje srityje dirbančių pažįstamų, pabendrauju. Taip pat, kiek įmanoma, stebiu mados televiziją, ir stengiuosi atrasti savo požiūrį į visa tai."
Dėkingumas ir ateities planai
Gediminas yra dėkingas gyvenimui už viską, ką patyrė, už džiaugsmus ir iššūkius, už žmones, kurie pasirodė jo kelyje. Jis dėkoja draugams, klientams, ypač mamai ir tėčiui už tai, kad atvedė jį į šį pasaulį ir palaikė. "Esu be galo dėkingas gyvenimui už viską, ką patyriau per šiuos metus - už džiaugsmus ir iššūkius, už žmones, kurie pasirodė mano kelyje, ir už tas akimirkas, kurios mane formavo."
Paklaustas, ko jam labiausiai trūksta ir ko norėtų sau palinkėti gimtadienio proga, Gediminas atsako: "Manau, kad mano darbas yra daryti žmones laimingais, tad linkėčiau sau ir toliau eiti šiuo keliu ir, žinoma, rasti žmogų, kuris ateis į mano gyvenimą ir norės jį praleisti kartu su manimi. Darbo aš nebijau, o antrąją palinkėjimo dalį išsiųsčiau Visatai, kad išsipildytų."
Fotografas taip pat planuoja išleisti meninių nuotraukų albumą, kuriame bus per šimtą išskirtinių fotografijų, atskleidžiančių moters grožį ir seksualumą.
