Persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Ankstyvasis persileidimas įvyksta per pirmąsias 12 savaičių, o vėlyvasis - po 12 savaičių. Savaiminis persileidimas, dar vadinamas savaiminiu abortu, yra nėštumo nutrūkimas iki 22-osios nėštumo savaitės, įvykęs prieš moters norą. Kai jis kartojasi daugiau kaip du kartus iš eilės, vadinamas įprastiniu (habitualiniu) abortu.

Savaiminiais persileidimais baigiasi apie 12-15 proc. visų nėštumų. Viena dažniausių priežasčių yra genetiniai pakitimai, dėl kurių organizmas atpažįsta pakitimus ir išsivalo. Taip pat įtakos turi neigiami išoriniai faktoriai, tokie kaip žalingi įpročiai (narkotinės medžiagos, alkoholis, rūkymas), moters ligos (cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, skydliaukės ar hipofizės ligos, krešumo sutrikimai), gimdos traumos, buvusios operacijos, viršsvoris (kūno masės indeksas virš 30 kg/m2) ir vyresnis moters amžius.

Persileidimo simptomai ir atpažinimas

Kiekviena moteris persileidimą išgyvena individualiai. Vienas pagrindinių požymių yra kraujavimas iš lytinių takų. Nors kraujavimas pasitaiko apie 20-30 proc. nėščiųjų, jis ne visada reiškia persileidimą. Dažnai moterims, kurios pastebi kraujavimą pirmojo trimestro metu, jis susijęs su kitomis priežastimis, pavyzdžiui, gimdos kaklelio polipu. Kraujavimą dažnai lydi gimdos spazmai. Vertėtų sunerimti, jei kartu su spazmais yra ir kiti simptomai: kraujavimas, skausmas nugaros apačioje, pilvo skausmas, reguliarūs gimdos susitraukimai.

Pagrindiniai skirtumai tarp persileidimo ir mėnesinių:

1. Nėštumo požymiai prieš kraujavimą: Jei prieš kraujavimą buvo nėštumo požymių, tokių kaip vėluojančios mėnesinės, teigiamas nėštumo testas ar ankstyvieji nėštumo simptomai (pykinimas, krūtų jautrumas, nuovargis), tai gali būti persileidimo požymis. Jei kraujavimas prasideda tuo metu, kai paprastai turėtų būti mėnesinės, ir nėra jokių ankstyvųjų nėštumo požymių, tai greičiausiai mėnesinės.
2. Kraujavimo intensyvumas ir trukmė: Persileidimo metu kraujavimas dažnai būna stipresnis, gausesnis ir ilgesnės trukmės nei įprastos mėnesinės. Jis gali būti ryškiai raudonas ir lydimas didelių kraujo krešulių ar audinių išsiskyrimo. Įprastos mėnesinės paprastai būna vidutinio ar lengvo kraujavimo, tamsesnės spalvos, o kraujavimas trunka nuo 3 iki 7 dienų.
3. Kraujo krešuliai ar audinių išsiskyrimas: Persileidimo metu, ypač jei nėštumas buvo šiek tiek pažengęs, galite pastebėti ne tik kraujo krešulius, bet ir pilkšvos arba rausvos spalvos audinius - vaisiaus membranų ar placentos likučius. Per mėnesines moterys gali pastebėti mažus kraujo krešulius, tačiau audinių išsiskyrimo paprastai nebūna.
4. Skausmas ir spazmai: Persileidimo metu skausmas dažnai būna stipresnis nei įprastų mėnesinių spazmai, gali priminti gimdymo sąrėmius ir apimti apatinę pilvo dalį bei nugarą. Mėnesinių metu skausmas paprastai būna lengvesnis ar vidutinio intensyvumo.
5. Laikas ir mėnesinių ciklas: Jei kraujavimas prasideda ne įprastu menstruacijų metu arba buvo praleistos mėnesinės, kartu su nėštumo simptomais, tai gali būti persileidimas.
6. Hormonų kiekio pokyčiai: Po persileidimo nėštumo hormono (hCG) lygis kraujyje staigiai krinta.

Jei kraujavimas yra labai gausus, jaučiate stiprų skausmą, matote didelius kraujo krešulius ar audinių likučius, arba jei anksčiau buvote atlikusi teigiamą nėštumo testą ir prasidėjo kraujavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Menstruacijų atsistatymas po persileidimo

Po persileidimo gimda visiškai atsistato ir susitraukia maždaug per 4-6 savaites. Tyrimas, kuriame dalyvavo 62 pacientės, parodė, kad 36 (58,1%) moterims menstruacijos prasidėjo per 4-6 savaites po nesivystančio nėštumo sukėlimo. 38 (61,3%) moterims jos buvo vidutinio gausumo, o 41 (66,1%) įvertino atsistatymo laikotarpį vidutinio sunkumo. 38 (61,3%) moterys po <7 dienų jautėsi darbingos.

Kitos moterys dalijasi savo patirtimi: viena sulaukė pirmųjų mėnesinių po 59 dienų, kita - po pusantro mėnesio. Viena moteris, kuriai buvo diagnozuotas nesivystantis nėštumas 5 savaičių, laukė natūralaus persileidimo, kuris prasidėjo 11 savaitę, ir lygiai po 33 dienų prasidėjo mėnesinės. Kitos moterys mini, kad kelis mėnesius neturi normalių mėnesinių arba jos būna tamsiai rudos, negausios. Tai gali būti susiję su individualia organizmo reakcija ir hormonų svyravimais.

NŠP taisyklės po persileidimo numato, kad laikotarpiu nuo persileidimo iki pirmųjų mėnesinių beveik visada įvyksta ovuliacija. Todėl svarbu pradėti arba tęsti bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimą iškart po persileidimo. Pirmąja ciklo diena laikoma persileidimo (gausaus kraujavimui) diena.

Medikamentinis persileidimo sukėlimas ir jo pasekmės

Tyrimų duomenimis, persileidimui dėl nesivystančio nėštumo sukelti dažniausiai skiriamas peroralinis ar į makštį dedamas misoprostolis. 69,4% atvejų pasirinktas misoprostolio skyrimas į makštį, geriamasis - 30,6%. Daugiausia misoprostolio skirta dviem schemomis, ypač iki 13 nėštumo savaitės. 11 (17,7%) pacienčių prireikė vakuumo aspiracijos dėl nevisiško audinių pasišalinimo. 4 (6,5%) moterys patyrė komplikacijas, o 6 pacientės (9,7%) dėl jų kreipėsi į gydytoją per 6 savaites.

Po sužadinto persileidimo dėl nesivystančio nėštumo 66,1% moterų menstruacijos nenesiskyrė nuo buvusių prieš nėštumą. Tačiau 66,1% moterų atsistatymo laikotarpį vertino vidutiniu sunkumu, o 61,3% jautėsi nedarbingos mažiau nei 7 dienas po išvykimo iš ligoninės.

Psichologinis pasiruošimas ir pagalba

Persileidimas palieka emocinį randą. Psichologai teigia, kad patyrus persileidimą žmonės išgyvena tas pačias 5 gedėjimo stadijas kaip ir po artimo žmogaus mirties: neigimas, derybos, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Svarbu neskubinti šio proceso, leisti sau išgyventi tiek laiko, kiek reikia. Kalbėkite apie savo jausmus su artimaisiais, su vyru, kuris greičiausiai išgyvena panašius jausmus, bet bijo juos parodyti.

Yra ir savitarpio pagalbos grupių, kur susiburia likimo draugai. Svarbu kalbėti atvirai, neužsisklęsti ir nekaupti neigiamų emocijų. Jokiu būdu nekaltinkite nei savęs, nei kito asmens dėl įvykusios nelaimės, nes dažniausiai kaltų nebūna. Vyrai taip pat išgyvena netektį, nors ir mažiau rodo savo jausmus. Svarbu, kad partneriai neužsisklęstų vienas nuo kito, dalintųsi išgyvenimais ir nekaltintų vienas kito.

Kada vėl planuoti nėštumą?

Terminai, kada vėl galima bandyti pastoti, skiriasi. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bandyti pastoti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po buvusio persileidimo. Kai kurie tyrimai teigia, kad bandymas anksčiau pastoti po persileidimo gali didinti būsimo sėkmingo nėštumo tikimybę. Sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į daugelį dalykų ir nesant medicininių kontraindikacijų.

Jei pora patiria du ar daugiau persileidimų, svarbu pasikalbėti su artimaisiais apie galimus vaisingumo sutrikimus giminėje, persirgtas infekcines ligas ar kitus sveikatos sutrikimus, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką nėštumo vystymuisi. Persileidimo tikimybė po buvusio vieno persileidimo yra apie 20 proc., po dviejų - 28 proc., o po trijų ir daugiau - 43 proc.

tags: #menesiniu #atsiradimas #po #persileidimo

• Kaip spręsti aukštą kraujospūdį nėštumo metu
• Socialinės problemos ikimokyklinio amžiaus vaikams
• Dvigubo pientraukio naudojimo vadovas
• Sužinokite viską apie anemiją nėštumo metu
• Banko rekvizitai UAB Ukio bankas