Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų, tarp kurių vieni svarbesnių: į kokias institucijas visų pirma kreiptis? kokius dokumentus reikia sutvarkyti?
Socialinių paslaugų portalas www.slauga24.lt atkreipia dėmesį, kad tinkamai paruošti dokumentai ne tik palengvina globos namų paiešką, bet ir suteikia galimybę pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama.
Daugelis žmonių, susidūrę su staigiu tėvų ar senelių sveikatos pablogėjimu, pasimeta informacijos sraute: nežino, nuo ko pradėti, kokias institucijas aplankyti ir kaip užtikrinti, kad finansinė našta nebūtų nepakeliama.
Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių ir pateikti visus reikiamus dokumentus.
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti vietą valstybiniuose senelių namuose arba kompensaciją privačioje įstaigoje, yra kreipimasis į asmens (senjoro) deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Tiksliau - į seniūniją arba Socialinės paramos skyrių. Svarbu suprasti, kad net jei faktinė senjoro gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos, procesą inicijuoti reikia pagal oficialią registraciją.
Socialinis darbuotojas yra jūsų pagrindinis kontaktinis asmuo šiame procese. Gavęs prašymą, jis privalo įvertinti asmens socialinės globos poreikį. Tai reiškia, kad specialistas atvyks į senjoro namus, įvertins jo savarankiškumą, gebėjimą pasirūpinti savimi, buities sąlygas ir artimųjų galimybes suteikti pagalbą.
Be socialinio vertinimo, lygiavertę svarbą turi medicininė asmens būklė. Jums reikės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parengs medicininių dokumentų išrašą (forma 027/a). Gydytojo pažymoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad asmeniui reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ir slauga, kurios negalima užtikrinti namuose.
Kreipimasis dėl kompensuojamosios socialinės globos
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją.
Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), arba į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Dėl socialinių paslaugų, kurias finansuoja Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo Klaipėdos rajone gyvenantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys kreipiasi raštišku prašymu, paštu ar elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje ar Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga).
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-94.
Dokumentų sąrašas
- Prašymas.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę, ar leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą jei yra nustatytas pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Specialiųjų poreikių (didelių arba vidutinių) lygio nustatymo pažymėjimą (specialiųjų poreikių nustatymo pažymą arba neįgaliojo pažymėjimas).
- Neįgalumo lygio arba dalyvumo lygio pažymą.
- Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Svarbu žinoti, kad prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai.
Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.
Jei globos nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.
Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus.
Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė.
Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis
Vienas aktualiausių klausimų artimiesiems - kas ir kiek mokės už paslaugas. Ilgalaikė socialinė globa senelių namuose yra mokama paslauga, tačiau valstybė yra sukūrusi mechanizmą, apsaugantį asmenis nuo visiško skurdo.
Pagrindinė taisyklė yra tokia: asmuo už ilgalaikę globą moka 80 proc. savo pajamų (pensijos, šalpos išmokų ir kt.). Likę 20 proc. pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, higienos priemonėms ar smulkioms išlaidoms).
Jei 80 proc. asmens pajamų nepakanka padengti senelių namų kainos (kuri gali svyruoti nuo 1000 iki 1600 eurų ir daugiau per mėnesį), skirtumą dengia savivaldybė.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi.
Finansinių galimybių vertinimas apima asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą.
Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Turto vertinimas ir papildomas mokestis
Jei asmens pajamų nepakanka paslaugos kainai padengti, savivaldybė vertina asmens turimą turtą. Jei asmuo turi turto, viršijančio nustatytus normatyvus (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, santaupų), gali būti taikomas papildomas mokestis - 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, per mėnesį.
Svarbu žinoti, kad jei asmuo savo turtą padovanojo ar perleido kitiems asmenims likus mažiau nei 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės globos, šis turtas vis tiek gali būti įskaičiuojamas į finansinį vertinimą.
Privačių globos namų finansavimas
Gavus savivaldybės sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, dažnai tenka susidurti su realybe - vietų trūkumu. Tačiau turint savivaldybės siuntimą (sprendimą kompensuoti), asmuo gali rinktis ir privačius senelių namus, kurie turi sutartį su savivaldybe ar ministerija.
Tokiu atveju savivaldybė moka nustatytą kompensacijos dydį privačiai įstaigai. Tiesa, privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalią finansavimo normą. Tokiu atveju susidariusį skirtumą turi padengti patys artimieji. Tai vadinama „dasmokėjimu”.
Ypatingos situacijos ir teisiniai aspektai
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas situacijoms, kai senyvo amžiaus asmuo serga senatvine demencija, Alzheimerio liga ar kitais sutrikimais, dėl kurių jis negali adekvačiai vertinti savo veiksmų.
Jei asmuo dėl psichinės būklės nesuvokia savo veiksmų ir negali pasirašyti sutikimo, artimieji privalo kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (arba ribotai veiksniu) tam tikroje srityje ir globėjo paskyrimo. Tik teismo paskirtas globėjas turi teisę pasirašyti dokumentus dėl apgyvendinimo globos įstaigoje.
Nuo kreipimosi į seniūniją iki sprendimo priėmimo procesas paprastai užtrunka apie 30 kalendorinių dienų.
Pagal Civilinį kodeksą, suaugę vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus. Tačiau skiriant savivaldybės kompensaciją, pagrindinis dėmesys skiriamas paties senjoro pajamoms ir turtui. Jei senjoro turto ir pajamų (80 proc.) nepakanka, likusią dalį dengia savivaldybė.
Globa ir slauga yra dvi skirtingos sąvokos. Globa - tai visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kuriam reikia nuolatinės specialistų pagalbos. Slauga - tai medicininės procedūros ir priežiūra, skirta sunkiems ligoniams (gulintiems, nevaikštantiems).
Taip, asmuo ar jo globėjas turi teisę prašyti perkėlimo į kitą įstaigą. Tam reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtą globos įstaigą.
Emocinis ir praktinis pasiruošimas
Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti, finansavimo klausimai išspręsti ir vieta surasta, prasideda ne ką mažesnis etapas - emocinis pasiruošimas. Vyresnio amžiaus žmogui namų aplinkos pakeitimas yra didžiulis stresas, net jei jis supranta to būtinybę.
Svarbu senjorą įtraukti į pasiruošimo procesą tiek, kiek leidžia jo sveikata: leisti pasiimti mėgstamus daiktus, nuotraukas, galbūt net mažą baldą, jei taisyklės leidžia.
Artimųjų vaidmuo nesibaigia ties dokumentų pasirašymu. Pirmieji mėnesiai senelių namuose yra kritiniai adaptacijai. Reguliarus lankymas, bendravimas su personalu ir domėjimasis artimojo kasdienybe ne tik padeda jam jaustis mylimam, bet ir leidžia kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę.
tags: #dokumentai #specialistams #del #ilgalaikes #globos #skyrimo
