Mažakraujystė arba anemija vadinama būklė, pasireiškianti eritrocitų ir/arba hemoglobino kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje, dėl to pablogėjusiu deguonies transportu į audinius ir audinių hipoksija (nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi). Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Labiausiai pažeidžiamos grupės yra ikimokyklinio amžiaus vaikai, moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.
Šiuolaikinėje visuomenėje geležies stoka arba geležies stokos anemija yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų. Geležies stokos mažakraujystė yra paplitusi labiausiai - ji sudaro net 80 proc. visų anemijos atvejų. Mažakraujystė - tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir/arba hemoglobino kiekis ir sutrinka deguonies apykaita organizme. Esant deguonies stygiui, nukenčia visi audiniai ir organų sistemos, bet labiausiai pažeidžiama širdis ir smegenys.
Hemoglobinas - raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį. Kai geležies trūksta, gaminasi mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė.
Pagal Pasaulines sveikatos organizacijos rekomendacijas, mažakraujystė diagnozuojama, kai kraujyje hemoglobino yra mažiau kaip 110 g/l vaikams iki 6 metų amžiaus ir mažiau kaip 120 g/l vyresniems kaip 6 metų vaikams.
Mažakraujystės priežastys vaikams
Geležies stokos mažakraujystės priežasčių vaikų amžiuje yra gana daug, tačiau svarbiausios iš jų yra vadinamosios alimentarinės, t.y. susijusios su netinkamu kūdikių ir vaikų maitinimu.
- Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai ir maži vaikai sparčiai auga, todėl maisto medžiagų poreikis būna pats didžiausias. Kasdien jie turi gauti pakankamai geležies, cinko, vario, vitaminų B12, B6, C, folio rūgšties ir kitų maisto medžiagų.
- Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, jau 3 gyvenimo mėnesį gali pasireikšti geležies stoka.
- Maždaug 4 mėnesių amžiuje baigiasi sukauptos geležies atsargos, ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems. Šiuo laikotarpiu sparčiai augančiam kūdikėliui geležies atsargos, kurias jis gavo gimdamas iš motinos, paprastai išsenka ir nebeužtenka tolesniam normaliam vystymuisi.
- Kūdikiai, kurie maitinami vien pienu, gauna nepakankamai ne tik geležies, bet ir įvairių kitų svarbių augimui medžiagų, tarp jų kai kurių vitaminų (ypač B12), todėl geležies balansas pasidaro neigiamas. Išsekus geležies atsargoms ir nepapildžius maisto geležies turinčiais produktais, neišvengiamai atsiranda mažakraujystės požymių. Todėl labai svarbu laiku pradėti papildomą maitinimą.
- Labai nepalanki situacija, jei vaikelis maitinamas dirbtinai. Adaptuotuose mišiniuose geležies kiekis paprastai apskaičiuojamas normaliai besimaitinančiam sveikam kūdikiui. Tačiau netinkamai maitinamam, sergančiam ar persirgusiam kokia nors infekcine liga kūdikiui, kuriam dėl to dažniausiai yra išsivystęs geležies deficitas, šio kiekio neužtenka. Todėl jiems būtina kaip galima anksčiau duoti būtinų maisto papildų.
- Paauglystė. Pagreitėjęs augimas šiame gyvenimo etape sąlygoja naujų audinių formavimosi poreikių padidėjimą.
- Jei jūsų vaikas paauglys ir jam prasidėjęs lytinio brendimo laikotarpis, sparčiai didėja jo kūno masė, intensyvėja daugelio hormonų apykaita ir gamyba. Be to, šiuo laikotarpiu paaugliai daug juda, sportuoja, prakaituoja ir tuo pat metu valgo nereguliariai ir netaisyklingai. Visa tai labai padidina geležies poreikį ir, esant netinkamai bei nevisavertei mitybai, gali išryškėti mažakraujystės požymiai.
- Liga gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Tai gali būti susiję su kai kuriomis skrandžio ligomis (sumažėjus skrandžio rūgštingumui arba po skrandžio ar žarnyno operacijų), sergant celiakija, cistine fibroze, vartojant kai kurių vaistų (almagelio, magnio preparatų, kai kurių antibiotikų). Tačiau visos šios priežasties yra palyginti retos. Kaip minėta, dažniausiai liga susijusi su vaiko maitinimu.
- Sportininkai. Atliekant fizinius pratimus, geležies netenkama per prakaitą ir kartu su šlapimu.
Labai svarbu surasti mažakraujystę sukėlusią priežastį, nes viena ji gali būti gausias menstruacijas turinčiai jaunai merginai, ir visai kita - nusiskundimų neturinčiam jaunuoliui, kuomet jau reikėtų vertinti žalingus įpročius, kt.
Kaip atpažinti mažakraujystę vaikui?
Pradžioje anemiją atpažinti yra sunku. Simptomai atsiranda palaipsniui ir gali ilgą laiką likti nepastebėti. Anemija pasireiškia blyškia oda ir blyškiomis gleivinėmis. Vaikai tampa irzlesni, greičiau pavargsta, sunkiau susikaupia. Taip pat gali pablogėti rega, klausa, pradėti sausėti oda, slinkti plaukai. Kartais gali būti jaučiamas oro trūkumas ar greitas širdies plakimas, svaigimas ar galvos skausmas.
Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje:
- Kūdikis išblykšta - odos spalva pasidaro panaši į vašką, ypač pablykšta gleivinės.
- Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
- Kūdikėlis gali pasidaryti neramesnis, pradeda blogiau valgyti, pradeda lėčiau augti svoris.
- Sergantis kūdikis ar vaikas gali būti išblyškęs, blogiau valgyti, dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis, atsilikti nuo bendraamžių savo gebėjimais, mažiau priaugti ūgio ir svorio.
Vyresni vaikai:
- Gali skųstis bendru silpnumu, apetito stoka.
- Iškreiptu skoniu (kreidos, ledo, smėlio valgymas).
- Virškinimo sutrikimais, svorio kritimu.
- Blyškumu, galvos skausmu.
- Lūžinėjančiais nagais, slenkančiais plaukais.
- Paauglėms mergaitėms gali prasidėti ilgos ir gausios menstruacijos.
- Esant mažakraujystei, gali pradėti stipriais slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pasireikšti skonio ir uoslės pakitimai, atsirasti odos blyškumas ir papilkėjimas.
- Esant rimtesnei anemijai, gali sutrikti inkstų ir kitų organų funkcija, įvykti miokardo infarktas ar išsivystyti negrįžtamas galvos smegenų pažeidimas.
- Dėl anemijos žymiai pablogėja gyvenimo kokybė. Pasidaro sunkiau mokytis, sportinėse veiklose sunku prilygti bendraamžiams. Sumažėja noras užsiimti mėgiama veikla.
- Gali atsirasti neurologinių simptomų (galūnių tirpimas, šalimas ar deginimo jausmas).
Nors simptomai gali būti panašūs į kitas ligas, svarbu atkreipti dėmesį į visumą. Dėl ilgalaikės anemijos žmogus tampa dirglus, pasyvus, mieguistas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.
Mažakraujystės pasekmės vaikui
Sergant anemija nukenčia gyvenimo kokybė, nes dėl mažakraujystės susilpnėja imunitetas, padidėja imlumas infekcijai, dėl nuovargio ir bendro silpnumo mažėja darbingumas, trinka emocijos ir pažintiniai gebėjimai, atsiranda kosmetinių defektų (pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, oda tampa sausesnė, pilkesnė, blyškesnė), gali sutrikti rega ir klausa.
Fiziologiškai nėštumo laikotarpiu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, palyginti su ne nėščiomis vaisingo amžiaus moterimis. Dažniausia nėščiųjų anemijos priežastis yra geležies deficitas, kuris Lietuvoje nustatomas 13-15 proc. nėščiųjų. Esant anemijai nėštumo metu padidėja vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinio gimdymo, nukraujavimo gimdymo metu rizika, išauga cezario pjūvio operacijos rizika. Motinos anemija didina riziką naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, kas yra susiję su lėtesne psichomotorine ir (ar) protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei įvairiomis ligomis suaugus.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog dažniausiai pasitaikanti geležies stoka pažeidžia centrinės nervų sistemos (tų dalių, kurios atsakingos už klausą ir regą, kalbos suvokimą ir vartojimą, aukštesniąsias pažintines funkcijas) vystymąsi. Šie pokyčiai išlieka visą gyvenimą net ir anksti diagnozavus bei pradėjus gydyti mažakraujystę. Tokie vaikai prasčiau susikaupia ir išlaiko dėmesį, turi emocijų sutrikimų, pasiekia prastesnių rezultatų mokykloje.
Kas padeda stiprinti imunitetą?
Diagnozavimas ir gydymas
Diagnozuoti anemijai yra atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuris parodo hemoblogino ir eritrocitų kiekį, tačiau visada verta papildomai išsitirti, ar netrūksta geležies, feritino, transferino, vitamino B12, folio rūgšties. Įtardamas anemiją gydytojas atlieka bendrą kraujo tyrimą. Šio tyrimo pakanka, kad patvirtintų diagnozę, o kartais tyrimo atsakymas padeda ir įtarti anemijos priežastį. Išsamesnis biocheminis kraujo tyrimas beveik visada atskleidžia tikrąją anemijos priežastį, tačiau sergant retomis arba įgimtomis ligomis tiksliai diagnozei nustatyti gali prireikti ir sudėtingesnių tyrimų.
Mažakraujystės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Lietuvoje dažniausiai diagnozuojama geležies stokos anemija, kuri gydoma geležies preparatais - tabletėmis, kapsulėmis arba į veną leidiamais vaistais nuo mažakraujystės.
Šios ligos gydymas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: koreguojama vaiko mityba ir skiriama geležies turinčių vaistukų. Įrodyta, kad vien dieta, net valgant daug geležies turinčių produktų, šios ligos išgydyti neįmanoma. Pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti geležies stoką ir sukaupti jos atsargų organizme.
Gydytoja neabejoja, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar negalavimas - tikrai geležies stokos mažakraujystė. Jei tyrimai rodo, kad geležies stokos mažakraujystė buvo diagnozuota teisingai, o gydymas vis dėlto neduoda rezultatų, kurių tikisi pacientai, būtina išsiaiškinti - kodėl? Gali būti, kad gydytojai skyrė pernelyg mažą geležies dozę, o gal geležis buvo vartojama per trumpai. Arba pacientas netoleruoja paskirto geležies preparato ir jį reikia pakeisti.
Vaistus, skirtus mažakraujystei gydyti, paskiria gydytojas. Gydymas tęsiamas ne tik tol, kol sunormalėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir hemoglobino kiekis, - svarbu, kad organizme susidarytų pakankamos mikroelementų ir vitaminų atsargos. Paskyrus tinkamą gydymą ir jo nenutraukus, kraujo ląstelių gamyba sunormalėja ir vaikas pasveiksta nuo mažakraujystės.
Geležies preparatus paprastai rekomenduojama gerti 1-2 val. prieš valgį. Mažiems vaikučiams geriau duoti skysto ar tirpių miltelių pavidalo vaistukų, vyresniems - tablečių ar kapsulių.
Mityba ir mažakraujystė
Slapto recepto, padėsiančio išvengti mažakraujystės nėra, tačiau vienas svarbiausių faktorių - visavertė ir subalansuota mityba bei sveikatos profilaktika. Rekomenduojama valgyti daug geležies turinčius maisto produktus.
Produktai, kuriuose daugiausiai geležies:
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys)
- Žuvis, paukštiena
- Burokėliai
- Pupos, pupelės, žalieji žirneliai
- Raudongūžiai kopūstai
- Krienai
- Petražolės, dilgėlių, burokų lapai
- Grybai
- Kiaušinių tryniai
- Džiovinti vaisiai, riešutai
- Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės
- Morkos
- Pomidorai
- Net bulvės
- Jūros gėrybės, sojų pupelės, moliūgų sėklos, juodasis šokoladas (kakava), tofu.
Mėsą, paukštieną ar žuvį rekomenduojama valgyti kartu su daržovėmis arba užgerti pagrindinį patiekalą natūraliomis obuolių ar citrusinių vaisių sultimis, kuriose gausu geležies oksidaciją slopinančio vitamino C - tuomet geležies pasisavinimas padidėja net 3 kartus! Svarbu žinoti, kad vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio, magnio ir kalcio, arba kolestiraminas su geležimi sudaro netirpius junginius, todėl prastėja jos pasisavinimas. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, špinatai, sojos ir jų produktai.
Kūdikius patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (iki metų). Būtina laiku pradėti maitinti papildomu maistu - košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų racione turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis.
tags: #mazakraujystes #pozymiai #vaikui
