Martynas Vainilaitis (g. 1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje, Varėnos valsčiuje - m. 2006 m. birželio 20 d.) - tai vienas ryškiausių ir mylimiausių Lietuvos vaikų poetų, rašytojas ir vertėjas.
Nuo pat 1965 m. Martynas Vainilaitis darbavosi kaip rašytojas profesionalas ir kūrė išimtinai tik vaikams. Jis yra išleidęs tik vieną knygą suaugusiesiems, o visa kita jo kūryba skirta mažiausiems skaitytojams. Tai rodo jo ypatingą pašaukimą ir talentą bendrauti su vaikų pasauliu.
Biografija
Martynas Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje, Varėnos valsčiuje, valstiečių šeimoje. Mokyklinius metus praleido Mergežerio, Varėnos ir Griškabūdžio mokyklose 1940-1953 m. 1957 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą, įgijo aktoriaus specialybę. Porą metų darbavosi aktoriumi tuometiniame Kapsuko dramos teatre. Vėliau, 1955-1957 m., dirbo žurnalo „Žvaigždutė“, 1958 m. - „Moksleivis“, o 1959-1960 m. - laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijose. Nuo 1965 m. Martynas Vainilaitis tapo rašytoju profesionalu. 1973-1995 m. ėjo žurnalo „Genys“ redaktoriaus pavaduotojo pareigas. Vasaros metu jis mielai gyvendavo ir kūrė Vaitakarčmio (Varėnos raj.) kaime.
2006 m. birželio 20 d. Martynas Vainilaitis mirė Mergežeryje, Varėnos valsčiuje, ir buvo palaidotas Mergežerio kapinėse.
Kūrybos kelias ir svarbiausi darbai
Dar studijų metais Martynas Vainilaitis pradėjo spausdinti savo eilėraščius periodikoje. Jo pirmoji knyga, eilėraščių rinkinys „Vyturiai palydi plūgą“, išleista 1960 m. Tai buvo vienintelis jo kūrinys, skirtas suaugusiesiems.
1963 m. pasirodė pirmasis eilėraščių rinkinys vaikams - „Pupų pėdas“. Nuo tada prasidėjo jo vaisingas kelias vaikų literatūros kūrimo srityje. Per daugelį metų poetas sukūrė daugybę nuostabių knygų, kurios praturtino Lietuvos vaikų literatūrą:
- „Pupų pėdas“ (1963 m.)
- „Grigo Ratai“ (1964 m.)
- „Pramuštgalvis beždžioniukas“ (poemėlė vaikams, 1964 m.)
- „Varnėnų skudučiai“ (1967 m.)
- „Ežio namas“ (poemėlė, 1967 m.)
- „Dundulis dunda“ (1969 m.)
- „Nupiešiu Tėvynę“ (poemėlė, 1975 m.)
- „Kiškių pilaitė“ (1978 m.)
- „Juokų maišelis“ (1983 m.)
- „Triušiukai“ (žaislinė knygelė, 1985 m.)
- „Spalvoti nykštukai“ (1986 m.)
- „Milžinas ir pelė“ (žaislinė knygelė, 1987 m.)
- „Gegutės šaltinis“ (1988 m.)
- „Bruknelė“ (mitologinė pasaka, 1991 m.)
- „Skruzdėlytė po kanopa“ (eiliuota pasaka, 1995 m.)
- „Žydras povas povinėja“ (1998 m.)
- „Dega žiburį pelėda“ (1998 m.)
- „Miško Monas“ (1998 m.)
- „Kaulo bobos apžavai“ (eiliuotų pasakų rinkinys, 1999 m.)
- „Abėcėlė“ (2000 m.)
- „Ežiukai Devyžiukai“ (eiliuota pasaka, 2001 m.)
- „Pelėdos giesmė“ (eiliuota pasaka, 2002 m.)
- „Sidabrinė kultuvėlė“ (eiliuota pasaka, 2003 m.)
- „Geltona muzikėlė“ (2004 m.)
- „Karaliaus žentas“ (eiliuota pasaka, 2004 m.)
- „Nykštukas Kilipštukas“ (eiliuota pasaka, 2004 m.)
- „Vario varteliai“ (2004 m.)
- „Akivarų tiltas“ (eiliuota pasaka, 2005 m.)
- „Margaspalvė uodega“ (eiliuota pasaka, 2005 m.)
Apdovanojimai ir pripažinimas
Martyno Vainilaičio kūryba buvo itin vertinama ir apdovanota. 1976 m. už rinktinę „Mano volungėlė“ jam buvo paskirta valstybinė premija. 2003 m. jo knyga „Sidabrinė kultuvėlė“ buvo pripažinta geriausia metų poezijos knyga vaikams.
Tais pačiais, 2003 m. birželio 25 d., tuometinis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas įvertino Martyno Vainilaičio indėlį į kultūrą ir apdovanojo jį Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Kūrybos bruožai ir temos
Martyno Vainilaičio eilėraščiuose ir pasakose dažnai atsispindi gamtos grožis, gyvūnų pasaulis, vaiko kasdienybė ir fantazijos. Jo kūrybai būdingas nuoširdumas, žaismingumas, muzikalumas ir aiški, vaikams suprantama kalba. Jis meistriškai gebėjo perteikti sudėtingas temas paprastais žodžiais, todėl jo knygos buvo ir tebėra labai mėgstamos.
Ypatingą vietą jo kūryboje užima mitologinė pasaka „Bruknelė“. Šis išskirtinis kūrinys meilės tema visoje lietuvių vaikų literatūroje pradėtas kurti 1972 m., dalimis spausdintas „Genyje“, o atskira knyga išleistas tik 1991 m. Poetas kruopščiai studijavo lietuvių mitologiją, gilinosi į N. Vėliaus, M. Gimbutienės veikalus, siekdamas atgaivinti mitologinius personažus savo pasakose.
Po 2000 m. Martynas Vainilaitis ėmė labiau koncentruotis į eiliuotos pasakos žanrą. Jo eiliuotų pasakų knyga „Kaulo bobos apžavai“ 2000 m. buvo pripažinta geriausia ir gražiausia 1999 metų knyga.
Poetė Indrė Valantinaitė skaito savo eilėraščius [LT/ET]
Archyvas ir palikimas
Martyno Vainilaičio kūrybinis palikimas saugomas Vaikų literatūros muziejuje. Rašytojo fondas pradėtas kaupti 1971 m. M. Vainilaitis yra padovanojęs savo jaunystės metų fotografijų, laiškų, rašytų poetams, taip pat fotografijų iš kelionių. Po poeto mirties, jo žmona Sofija Vasilenkaitė-Vainilaitienė muziejui perdavė poeto asmeninius daiktus ir archyvą: kūrybinius rankraščius, laiškus, nuotraukas, knygas, dokumentus. Tarp vertingų eksponatų - poeto jaunystės metų sąsiuviniai su eilėraščiais, rankraščiai, laiškai, asmeniniai daiktai, liudijantys jo kūrybinį kelią ir gyvenimą.
Poeto fototeka papildyta unikaliomis nuotraukomis, darytomis įvairiu jo gyvenimo laikotarpiu, pradedant nuo 1943 m. Nuotraukose įamžinti jo mokyklos, studijų metai, šeimos gyvenimas, kūrybiniai susitikimai ir darbai.
Martyno Vainilaičio kūryba ir jo asmenybė paliko neištrinamą pėdsaką Lietuvos vaikų literatūroje, o jo knygos ir toliau džiugina ir ugdo naujas skaitytojų kartas.
tags: #martynas #vainilaitis #knygos #vaikams
