Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra būklė, kuri susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir žarnynu. Tai nėštumo patologinė būklė, pasireiškianti pirmojo nėštumo trimestro metu. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekis, gali paveikti virškinimo trakto funkciją. Tai gali sukelti skrandžio peristaltikos sutrikimus, dėl ko vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis. Gausus nėščiųjų vėmimas yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Ši liga dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims ji gali tęstis ir ilgiau. Gausus vėmimas gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. 70-85% nėščių moterų patiria šią būklę. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra bene pats dažniausias nėščiųjų nusiskundimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Dažniausiai vargina iki 12-16, rečiau 20-osios nėštumo savaitės. Apie keturioms penktadaliams moterų pykinimas bei vėmimas silpnėja ir išnyksta iki 12-14 nėštumo savaitės, tačiau 20 % moterų jis tęsiasi ir per ketvirtą bei penktą nėštumo mėnesį. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekis, gali paveikti virškinimo trakto funkciją. Didžiausia hormono koncentracija būna 10-12 nėštumo savaitę. Pykinimas atsiranda jau pirmąjį mėnesį, kai užsilaikė mėnesinės. Kliniškai skiriamas lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos vėmimas.
Pykinimo ir Vėmimo Formos
- Lengva forma: vemiama 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio. Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
- Vidutinio sunkumo forma: vemia iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas ir seilėtekis. Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. kūno svorio).
- Sunkioji forma: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Ryškiai sumažėjęs kraujospūdis.
Esant sunkiai formai, moterys netenka daug skysčių, mažėja kūno svoris. Nemalonus kvapas. Kraujospūdis sumažėjęs. Nėščioji rečiau šlapinasi. Organizmu, atsiranda nervingumas, silpnumas, mieguistumas. Net naktį. Pykinimas ir seilėtekis nuolatinis ir varginantis. Didelės kūno masės dalies. Pulsas dažnas (110 k/min.).
Priežastys
Pagrindinės gausaus nėščiųjų vėmimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač hCG ir estrogeno padidėjimas, vaidina svarbų vaidmenį. Be to, genetiniai veiksniai, ankstesni nėštumo sutrikimai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Rizikos faktoriai apima ankstesnę hiperemezę, daugiausiai vaisių nėštumą, moters amžių (jaunesnės moterys dažniau patiria šią būklę), taip pat šeimos istoriją, kurioje buvo panašių atvejų. Manoma, kad svarbūs yra hormoniniai, imuniniai, medžiagų apykaitos, endokrininiai ir kiti veiksniai, tačiau nė viena teorija išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties. Vėmimas gali būti susijęs su žmogaus chorioninio gonadotropino hormono kiekiu (tiksliau, jo dalimi, vadinama trofoblastu).
Diagnostika
Gausaus nėščiųjų vėmimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir įvertinti paciento būklę. Esant atkakliam vėmimui atliekami: Bendras ir biocheminis kraujo tyrimai; Kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra); Šlapimo tyrimas; Užrašoma elektrokardiograma (nes, sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti širdies ritmas); Nėščiąją apžiūri terapeutas, okulistas (įvertina pakitimus akių dugne), neuropatologas. Tai padeda nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą.
Gydymas ir Rekomendacijos
Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima antiemetikų skyrimą, tokių kaip ondansetronas ar metoklopramidas, kurie padeda sumažinti vėmimą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai ir mineralai, kad būtų kompensuotas maistinių medžiagų trūkumas. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas. Svarbu tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Jei vėmimas nėra atkaklus ir gausus, medikamentai išvis neskiriami. Galima vartoti imbiero preparatus: po 250 mg imbiero šaknies miltelių 4 kartus par dieną. Rekomenduojama vartoti imbiero iki 100mg per parą, kapsulėmis, gerti arbatą su imbieru. Galima čiulpti mėtinius ledinukus, ar gerti mėtų arbatą. Jei vėmimas labai gausus, gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninės terapijos, siekiant atstatyti reikalingų medžiagų ir vitaminų kiekį organizme ir užtikrinti tinkamą santykį tarp motinos ir vaiko. Skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė.
Kaip padėti sau, kad pykinimas ir vėmimas, jeigu visiškai ir nepraeitų, tai bent susilpnėtų? Ryte, dar nepasikėlus iš lovos, reikėtų sugraužti kietą sausainį, džiūvėsėlį ar gabalėlį džiovinto sūrio, be jokio užgėrimo skysčiu ir po to dar 15 min. pabūti gulint. Valgyti reikia dažnai ir po truputį: ne rečiau kaip kas 2 val. Gerti reikia daug: vandens, buljonų, sulčių, limonado, gazuotų imbiero ar mėtų skonio gėrimų. Rekomenduojama vengti virtuvės ir maisto gaminimo, kavos, nevėdintų ar drėgnų patalpų, tabako ir kt. Maistas turėtų būti lengvas ir skaidantis, pavyzdžiui, džiovinti vaisiai, riestainiai, sausainiai, vaisiai (pvz., bananas, obuolys, mandarinas). Vengti riebaus, aštraus, kepto maisto, taip pat stiprių kvapų. Rekomenduojama valgyti lėtai. Rekomenduojama vartoti imbiero iki 100mg per parą. Galima čiulpti mėtinius ledinukus, ar gerti mėtų arbatą. Galima vartoti žalią arba kapsulių pavidalu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei kartu su vėmimu atsiranda kūno dehidratacijos požymių (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs, šlapimo kiekis sumažėjęs), atsiranda stiprus silpnumas, galvos svaigimas, sutrikusi sąmonė, karščiavimas, pilvo skausmas, ar jei vėmimas trunka ilgiau nei 24 valandas. Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi, ar jei pastebėjote bet kokį kraujavimą iš makšties iki gimdymo.
Atkreipkite dėmesį: Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas yra dažnas reiškinys, tačiau svarbu atskirti lengvus simptomus nuo sunkių, kurie gali kelti pavojų motinos ir vaiko sveikatai. Visada konsultuokitės su gydytoju dėl tinkamiausių gydymo ir priežiūros priemonių.
