Martynas Vaidotas - žinomas aktorius, kurio karjera prasidėjo ne visai įprastai. Nors augo aktorių šeimoje, jo kelias į sceną nebuvo tiesus. Jis studijavo socialinį darbą, vėliau bandė įstoti į Gintaro Varno vadovaujamą aktorių kursą, kol galiausiai atrado savo pašaukimą Jono Vaitkaus grupėje.
Nors namuose neturite televizoriaus, ar pradedate įsitikinti televizijos galia? Nežinau, ar čia jau tie vartai... Norėtųsi, kad mane žmonės geriau pažintų iš teatro vaidmenų, ko ir tikėjausi studijuodamas. Be to, ir pats serialų neseku - teko prisiversti peržiūrėti kompiuteryje, kad įvertinčiau savo darbą. Juk, anot Valentino Masalskio, vis tiek nieko nebepakeisi.
Martynas Vaidotas yra laisvas menininkas - dirba pagal individualios veiklos sutartis. Kažkada siuntė CV įvairiems teatrams, bet negavo jokių konkrečių atsakymų. "Vieniems pasiseka, kitiems ne. Norėčiau tiesiog dirbti teatre, nes kol kas turiu nedaug vaidmenų."
Naujausias jo darbas - Artūro Areimos spektaklyje „Ričardas II“. "Labai smagiai dirbome - jis įkūrė savo vardo teatrą, tai pirmasis jo spektaklis. Jis ambicingas kūrėjas, sklando nuomonė, kad yra savotiškas revoliucionierius, pankas."
Pagrindinė ambicija - tiesiog būti aktoriumi. "Neturiu tikslo suvaidinti ko nors konkretaus. Galbūt. Vis tiek - noriu dviračio (juokiasi). O iš tiesų pagrindinis mano noras - likti teatre. Šiais laikais tai jau daug."
Aktorystės studijos ir iššūkiai
Muzikos akademiją, anot Martyno, jo kursas baigė labai keistu laiku. "Visuose teatruose jau buvo priimta panašaus amžiaus jaunimo - įsitvirtinti pasirodė labai sunku. Net kurso vadovas Jonas Vaitkus tam ruošė sakydamas, kad esame stiprūs po vieną, o ne kaip trupė."
Jo kurse buvo 18 žmonių. "Kitos aukštosios mokyklos irgi parengia nemažai aktorių. Suskaičiavau, kad kasmet turėtų būti išleidžiama apie 60 aktorių... Per daug, tą supranta ir režisieriai. Bet yra „krepšeliai“, pinigai. Įstaiga dirba, žmonės veržiasi į sceną ir tiki savo pašaukimu."
Kai Martynas baigė mokyklą, išvis nežinojo, kuo galėtų būti. "Labiau veržiausi išvažiuoti į Vilnių. Ne dėl to, kad siekiau pabėgti nuo tėvų, - ir taip jaučiausi gana laisvas. Tiesiog norėjau atsisėsti ant savo užpakalio."
Metus Vilniaus universitete studijavo socialinį darbą, po metų įstojo į antrą Gintaro Varno vadovaujamą kursą Muzikos akademijoje, dar po metų iškrito - pasirodė per sunku.
Vėliau pateko į Jono Vaitkaus renkamą grupę.
„Antrame kurse jau toks nelabai visažinis, šiek tiek pagulėjęs purve ir supratęs, kad visko pasitaiko. Trečiame pradedi galvoti, „ką aš čia darau?“, o ketvirtame - „kam man to reikia ir kas bus toliau?“ Artėja diplominis darbas ir supranti, kad viskas baigiasi - teks kažkaip suktis.“
Aktorystė, modelio darbas ir kiti užsiėmimai
Kaip suprantu, televizija jums - ne priešas ir ne baubas. "Reikėjo pinigų. Bandžiau juokinti anekdotais ir visai neblogai pavyko - kartą laimėjau 500 litų. Siūlė toliau juokauti ir dėl tūkstančio, bet atsisakiau, nes gaila buvo prarasti uždarbį."
Tekę paragauti - gal kelerius metus iš eilės pasirodė Juozo Statkevičiaus šou. "Kai visą gyvenimą aplinkiniai kartoja, kad esi gražus, imi tuo ir patiki. Nors pats dėl išvaizdos turiu nemažai priekaištų. Ir ekrane sau vis atrodau ne taip: tai nosis galėtų būti tiesesnė, tai akys ne taip giliai... Užtat mokausi dirbti su kamera ir apšvietimu."
Tik Lietuvoje mados rinka maža, o potencialių modelių ir gražių žmonių - pilna. "Nebent pasisektų išvykti į užsienį modeliuoti. Tikrai ne. Aš aktorius ir galiu suvaidinti, kad esu modelis. Ir santechniką namuose suvaidinu, kai reikia."
Sportuoja. "Labai geras būdas - atsispaudimai ir atsilenkimai namuose ant parketo. Dar su kitų jaunų aktorių grupe užsirašėme į akrobatikos grupę, kad palaikytume formą."
Skaito, žiūri filmus - internete pilna visokių nuostabių dalykų. "Neturiu vieno mėgstamo žanro. Neseniai iš Kauno parsivežiau Ray Bradbury fantastinius apsakymus - labai smagūs. Paskaitau juos, tada nusileidžiu ant žemės, pavartau mokomąją literatūrą, filosofinę, prieš porą metų buvau susidomėjęs visokiomis sąmokslo teorijomis. Ir dabar namuose kokios trys pradėtos knygos."
Šeima ir asmeniniai santykiai
Pamena, kaip vaikystėje tėvas versdavo skaityti, paskui turėdavo viską atpasakoti. "Tokia ir dinastija: tėtis, mama ir aš. Tėtis - Robertas Vaidotas, mama - Audronė Paškonytė, ji iki šiol dirba Kauno nacionaliniame dramos teatre. Tiesa, irgi ne tiek daug, kiek norėtųsi."
Tėvas netikėtai mirė gana jaunas - 53-ejų. "Tuo laiku jau buvau išėjęs iš Gintaro Varno kurso, grįžęs į Kauną. Taip, turiu pusseserę, su kuria augome kaip brolis ir sesuo. Dėl to smagu. O mamos labai gaila, nes jai dabar be proto liūdna."
Tėvo mirtis buvo visiškai absurdiška - su draugu buvau netoliese, mamai paskambinus namo parlėkiau greičiau negu greitoji pagalba. "Galima sakyti, jis mirė man ant rankų. Tėvas tuo metu gulėjo lovoje, pasiskundė mamai, kad ranka tirpsta. Nesuprato, kas vyksta, tarsi skrandį skauda. Kai atvažiavau, žiūriu - mėlynas. Mama pasimetusi, nežino, ką daryti. Po šito įvykio aiškiai susidėliojau prioritetus, ką noriu veikti gyvenime. Gaila, kad tėvas išėjo taip netikėtai, - labai už tai ant jo pykstu."
Nemažai aktorių sako nenorintys, kad vaikai rinktųsi tą pačią profesiją. "Aš irgi nenorėčiau, kad mano būsimi vaikai į tai linktų. Nes žinau, kad jų lauktų sunkus kelias. Tėvas sakė lygiai tą patį, todėl iš pradžių ir rinkausi socialinį darbą, norėjau studijuoti žurnalistiką. Jis manęs paklausė, ar bandysiu stoti į Gintaro Varno kursą. Iškart pasakiau „ne“. Tada man atrodė, kad dviejų aktorių šeimoje per daug, o jeigu dar trečias... Bet po metų apsigalvojau. Tėvas sako: „Gal durnas?“ Sakau - durnas. Ne. Dabar sako, kad džiaugiasi ir didžiuojasi manimi, - daugiau man nieko ir nereikia. Norėčiau, kad ir tėvas džiaugtųsi. Manęs jie apskritai nuo nieko neatkalbinėdavo - nebent gudriai nukreipdavo tinkama linkme."
Seriale „Juodos katės“ vaidina širdžių ėdiką, kuris pats šios savo savybės nesureikšmina. "Nepastebėjau - niekas ant kaklo per daug nesikaria. Negaliu sakyti, kad esu mergišius. Tėvas išmokė gerbti moteris dar tada, kai pradinėje mokykloje pradėjau per daug tampyti mergaites už kasų. Jis labai gerai pasakė: „Bet kuri jų gali būti tavo vaikų motina.“ Ir iki šiol esu įsitikinęs, kad su merginomis tiesiog reikia elgtis džentelmeniškai. Galų gale savo mamą be proto myliu, o juk visos moterys - gyvybės šaltinis."
Dažniau pastebi, kad pačios merginos savęs negerbia, kai dėl geresnių sąlygų pradeda gyventi su triskart vyresniais vyrais. "Moterys apskritai daug kalba. O pagarba moteriai nėra vien mokėjimas praleisti ją pirmą pro duris. Beje, praleisti net nereikia. Tarkim, į liftą geriau įeiti pirmam, nes jis gali nukristi (šypsosi). Tiesiog užtenka apgalvoti vieną žingsnį į priekį, asmeniniuose santykiuose - taip pat. Santykiai apskritai turi būti aukojimasis, kai viską atiduodi dėl antros pusės."
Žiniasklaida apie jo antrąją pusę jau yra paskelbusi - šokėja Kristina Tarasevičiūtė. "Taip, mes susitikinėjam, leidžiam laiką kartu. Atsitiktinumas. Ji ėjo pro šalį ir bakstelėjo į mane pirštu: „Labas, kažkada buvome viename renginy.“ O tada jau pasitarnavo feisbukas - parašiau žinutę, susitikome. Ji man parodė dėmesį, o aš jį pastebėjau ir perėmiau iniciatyvą į savo rankas."
Na, po to serialo dėmesys dažniausiausiai pasireiškia pasiūlymų draugauti užklausomis feisbuke. Nors kažkuri parašė, kad gerai vaidinu ir kad mano charizma - nuostabi. "Niekada neturėjau tikslo būtinai susirasti merginą - pasikliauju aplinkybėmis. Norėčiau būti tėtis, turėti vaikų. Bet kada tai bus, dar nežinau. Turbūt, kai ateis laikas ir supratimas. Dirbtinai dėl to tikrai nieko nedarau. Manau, viskas turi savaime išsivystyti, nes šeima - bendras dviejų žmonių projektas."
Beje, kažkada kurso draugas pasakė: „Jeigu taptum tėčiu, būtum kur kas geresnis aktorius.“ "Visiškai su juo sutinku. Ne kartą tą frazę prisimename įvairiame kontekste. Pamenu, ir su pussesere diskutavome, kaip užauginti vaikus, kad būtų tokie faini kaip mes.“
Aktorė Agnė Šataitė: tai buvo baisiausias mano aktorinis košmaras, kurio nelinkiu niekam
Asmeniniai duomenys ir požiūriai
Martyno Vaidoto ūgis - 195 cm, o batų dydis - 43. Šio aktoriaus manymu, idėja pabūti kito kailyje yra atverianti mąstymą, jis vieną dieną pabūtų Džonu Malkovičiumi (John Malkovich).
Martynas niekada nesiskiria su kryželiu ant savo krūtinės. „Jis yra mano slaptažodis viskam“, - sakė jis.
M. Vaidoto silpnybė - estetika ir paprastumas mene, gyvenime, daiktuose, gamtoje, taip pat diskretiškumas bendraujant.
Žinomas aktorius mėgsta skaityti, tad mėgstamų knygų sąrašas išties netrumpas: „Kitados patiko Hermano Melvilio (Herman Melville) „Mobis Dikas“, Džeimso Džoiso (James Joyce) „Ulisas“, Antuano de Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupery) „Citadelė“, dabar skaitau Danielio Kvino (Daniel Quinn) „Izmaelį“. O kol kas mėgstamiausia pastaruoju metu skaityta knyga, kuriai net jaučiu lengvą maniją, - tai Kobo Abės (Kobo Abe) „Žmogus-dėžė“.
Didžiausia fobija - būti nieku. Ekstremaliausia, pasak Martyno, yra įsimylėti. „Tuomet niekas nesukelia tiek adrenalino ir niekas nebūna baisiau“, - prasitarė jis.
Pasak Martyno, niekas kitas jo negali ir nemoka taip suerzinti, kaip jis pats.
Šiuo metu aktorius nieko neaugina. Dar neseniai jis turėjo žuvytę, mėlyną gaidelį, bet jį katinas „sužaidė“.
Paklaustas, kas jam yra vyriškumas, Martynas sakė, kad tai yra gebėjimas išlikti savimi, o ne parodyti kiek daug pinigų kišenėj. Seksualesniu, kietesniu, anot jo, galima tapti susipažinus su užsienio kultūromis, domintis pasauliu, žmogumi, jo prigimtimi, filosofuojant. „Manau, daugelis apanka nuo šlovės spindulių, jų sąžinę prispaudžia auksiniai ir jie nebežino kaip elgtis. O kalbant apie moteriškumą - seksualiausios moterys - galvotos.“
Aktorė Agnė Šataitė: tai buvo baisiausias mano aktorinis košmaras, kurio nelinkiu niekam
