Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos.
Pasak gydytojos akušerės-ginekologės D. Keršulytės, vaisiaus ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas vaisiaus echoskopija, - tai neinvazinis tyrimas ultragarso, kitaip tariant, itin aukšto, žmogaus ausiai negirdimo, dažnio bangomis, kurios atsimušusios į organizmo audinius sukuria grafinį vaizdą ir leidžia apžiūrėti įvairius vidaus organus.
Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.
Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.
„Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą. Pirmojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra turėtų būti atlikta 11-13 sav., o antrojo nėštumo laikotarpio ultragarsinė patikra įprastai atliekama šiek tiek vėliau, apie 18-20 nėštumo sav., kai vaisius būna paaugęs, jau yra susiformavusi jo anatomija ir tyrimo metu gydytojas gali pamatyti bei įvertinti, ar vaisiui viskas gerai, ar nėra jokių matomų pakitimų.
Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas.
Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką.
„Mūsų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui“, - apie ne tik džiaugsmą keliančius vizitus pasakoja S.
Echoskopijos tipai ir kada jie atliekami
Echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu tyrimu - vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų.
Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija
Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę.
Transabdominalinė echoskopija
Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną.
2D, 3D ir 4D echoskopija
“2D - tai įprasta dvimatė echoskopija, kai ultragarso aparato ekrane ar pateiktoje nuotraukoje matomas nespalvotas dvimatis vaizdas. 3D jau leidžia sudaryti erdvinį trimatį vaizdą, kai ekrane galima stebėti ir vaisiaus veido bruožus, 4D - tai iš kelių atskirų 3D vaizdų sudarytas vienas klipas, tarsi filmukas. Kaip atskira echoskopijos rūšis gali būti išskiriamas ir doplerinis tyrimas, kurio metu galima stebėti tam tikrų sričių vaisiaus kraujotaką“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Kada ir kiek echoskopijų reikia atlikti nėštumo metu?
Remiantis bendromis rekomendacijomis, normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų: mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų, atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos:
- 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Sprando vaiskumos matavimas atliekamas visoms besilaukiančioms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
- 18-20 nėštumo savaitę: vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos.
Vis dėlto gydytoja D. Keršulytė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą.
„Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos“, - sako gydytoja akušerė-ginekologė.
Ankstyvoji echoskopija - kada ji svarbi?
Neretai atliekamas ir vadinamasis ankstyvasis ultragarsinis tyrimas - nuo 5 nėštumo savaitės - panašiai tokiu metu, kai moteris pastebi pranykusias menstruacijas, o atliktas nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą. Šio tyrimo tikslas - visų pirma patikslinti patį nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų, patikslinti nėštumo laiką.
Pasak gydytojos, nesant indikacijų, šis tyrimas nėra būtinas, bet vis dėlto labai svarbus tuomet, kai atsiranda kraujavimas, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar viename šone - tokie simptomai gali rodyti, kad nėštumas vystosi ne taip, kaip turėtų.
Taip pat ankstyva echoskopija gali būti skiriama tuomet, kai moters sveikatos istorijoje yra buvę persileidimų, negimdinis nėštumas ar įtariamas daugiavaisis nėštumas, šeimos istorijoje yra daugiavaisio nėštumo atvejų.
Jei echoskopijos metu aptikta pakitimų
Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pasakoja, kad apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu.
„Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Pasak jos, tai pasakytina ir apie 11-13 nėštumo savaitę atliekamą sprando vaiskumos matavimą.
„Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai - tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo“, - sako D. Keršulytė.
Kada svarbu skubėti kreiptis į gydytoją?
Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra.
Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
„Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu - tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę“, - sako D. Keršulytė ir atkreipia dėmesį, jog svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
Pasak gydytojos, vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius.
Nėščiųjų echoskopija: kada ir kokia informacija gaunama
Ultragarsas - pagrindinis neinvazinis tyrimo metodas, plačiai naudojamas nėščiųjų sveikatos priežiūroje.
Nustatomas nėštumas
Atliekamas nuo 3 nėštumo savaitės (kai gemalas jau yra gimdoje). Daviklis įvedamas į makštį, procedūra neskausminga. Tyrimu patvirtinama, ar nėštumas gimdoje, matoma, kur prisitvirtino būsimoji placenta, stebimas širdelės plakimas.
Būtinieji tyrimai
Ultragarso tyrimas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, būtinai atliekamas du kartus: 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Per pilvo sienelę, dažniausiai įprastiniu 2D echoskopu gydymo įstaigose. Vertinama placenta, vaisiaus dydis ir būklė (galima smulkiai apžiūrėti vaisiaus vidaus organus), judesiai, vandenų kiekis. Šiuo laiku tiksliausiai pasakoma, ar nėra apsigimimo, ar vidaus organų struktūra normali, kokia vaisiaus lytis.
| Trimestras | Nuo kokios savaitės | Atliekamas tyrimas |
|---|---|---|
| I trimestras | Nuo 3 sav. | Nustatomas nėštumas. Tyrimu patvirtinama, ar nėštumas gimdoje, stebimas širdelės plakimas. |
| II trimestras | 11-14 ir 18-20 sav. | Vertinama placenta, vaisiaus dydis ir būklė, judesiai, vandenų kiekis. Nustatoma lytis, gimdymo data. |
| III trimestras | 41 sav. | Vertinama smegenų ar virkštelės kraujotaka, placentos būklė, vandenų kiekis. |
Gali būti atliekami dažniau, jei mama pageidauja turėti augančio mažylio atvaizdą ar net video įrašai.
Viso vaikelio nuotrauka ir video nėštumo pradžioje (18-20 sav.) 3D / 4D echoskopu matyti, kaip vaisius spardosi - jis jau gali vartytis, judinti kojytes, rankytes, pirštukais liesti veidą, juos čiulpti. Vaikelio veiduko nuotraukos nėštumo pabaigoje (26-32 sav.) 3D ultragarso tyrimu yra aiškiai matomi realūs vaikelio veido bruožai, daromos 3D nuotraukos ir video įrašai. Tokie pasimatymai sukelia mamai ir šeimos nariams ypatingą artumo ir susipažinimo jausmą.
Kadangi mažas nėštumas manau visko gali būti ir klydimų ir nepatymu, reikia daugiau tyrimų, man echoskopa dare Lietuvoje 7 savaiciu, tai irgi mate tik plakancia sirdute , ir kad nestumas yra viskas, daugiau man labai nieko ir nepasake, daugiau visko, ir patikslino gimdymo data bei vaisiaus dydi 20toje nestumo savaiteje.
Man dažnai nesutapdavo nėštumo metu echo ir realus laikas, gydytoja sakydavo, jog tai yra normalu, kartais skirtumas iki poros sav. budavo, o po to pasivydavo. Gime stiprus, sveikas ir didelis mazylis.
Man taip yra, pagal cikla man turejo buti 8sav, o echo rode 6sav sirdute plake.
Mano pirmo nėštumo metu, kai aš nuėjau pas gine, mate nėštumą, bet nematė plakancios širdelės išgirdau tiek..laukiam dar savaitę ir žiūrim, kaip bus taip bus..
Ultragarsas nėštumo metu
Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės.
Jis taip pat akcentuoja, jog pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką.
Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus.
Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims.
„Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus“, - teigia S.
Svarbu žinoti, kad ginekologiniai sutrikimai gali atsirasti bet kokiame amžiuje - tiek paauglystėje, tiek brandaus amžiaus moterims.
Laukti, kol praeis savaime - ne visada saugu. Laiku kreipiantis galima greitai rasti priežastį, skirti tinkamą gydymą ir išvengti didesnių sveikatos sutrikimų.
Kasmetinei profilaktinei apžiūrai. Net jei jaučiatės puikiai - kasmetinė profilaktinė apžiūra yra svarbi rūpinimosi savo sveikata dalis. Reguliarus vizitas leidžia:- Anksti pastebėti galimus pakitimus, net kai dar nėra jokių simptomų;- Laiku atlikti svarbiausius tyrimus - ginekologinę apžiūrą, tepinėlius (PAP ar MŠL), echoskopiją;- Aptarti menstruacijų, vaisingumo, kontracepcijos ar menopauzės klausimus;- Gauti atsakymus į rūpimus klausimus saugioje ir palaikančioje aplinkoje. Kartais moterys profilaktinį vizitą atideda, kol „kažką pajus“. Tačiau tikra stiprybė - pasirūpinti savimi iš anksto, nelaukiant skausmo ar nerimo. Kasmetinė apžiūra - tai ne tik prevencija.
Vizito metu:- Gydytoja paaiškins, kaip veikia menstruacinis ciklas, koks kraujavimas yra normalus, kas gali rodyti sutrikimus;- Padės pasirinkti tinkamas higienos priemones - įklotus, tamponus ar menstruacinę taurelę, paaiškins, kaip jas saugiai naudoti;- Atsakys į klausimus apie skausmą, nuotaikų svyravimus ar fizinius pokyčius ciklo metu;- Padės nuraminti abejones ir sukurti pasitikėjimu grįstą santykį su gydytoja, į kurią bus drąsu kreiptis ateityje. Šis vizitas nebūtinai reiškia tyrimus ar echoskopiją - dažnai tai pokalbis, kuris suteikia žinojimo ir saugumo. Jis padeda auginti pasitikėjimą savo kūnu ir suprasti, kaip juo rūpintis nuo pat pradžių.
Pradėjus lytinį gyvenimą. Vienas svarbiausių momentų - pradėjus lytinį gyvenimą. Net jei nejaučiate jokių nusiskundimų, tai puiki proga pasitikrinti profilaktiškai, sužinoti apie savo kūną ir pasitarti dėl saugaus lytinio gyvenimo. Gydytoja atsakys į Jums rūpimus klausimus apie kontracepcijos būdus, lytiniu keliu plintančių infekcijų prevenciją, ciklo reguliavimą, taip pat atliks pagrindinius tyrimus, jei jų reikės. Tai - ne tik medicininis vizitas, bet ir pirmas žingsnis į pasitikėjimu grįstą ryšį su gydytoja, kuriai galėsite patikėti savo rūpestį ateityje.
Pastojus. Kai mėnesinės vėluoja savaitę, o nėštumo testas teigiamas - laikas registruotis pirmai konsultacijai. Svarbu kuo anksčiau pasirodyti pas akušerį ginekologą - dėl negimdinio nėštumo rizikos ir bendrai Jūsų sveikatos įvertinimui. Net jei echoskopijos metu dar nesimato vaisiaus puslelės, pirmas vizitas padeda stebėti situaciją, atlikti reikiamus tyrimus ir suplanuoti tolimesnius žingsnius. Ankstyvas stebėjimas - tai rūpestis, kuris suteikia saugumo.
Planuojant nėštumą. Jei planuojate nėštumą, pirmasis vizitas gali būti labai svarbus žingsnis, padedantis pasiruošti sveikam laukimui. Konsultacijos metu gydytoja:- Įvertins Jūsų bendrą sveikatos būklę ir mėnesinių ciklą;- Aptars gyvenimo būdo, mitybos, papildų vartojimo ir vakcinacijos klausimus;- Paskirs ar rekomenduos būtinus prieš nėštumą atliekamus tyrimus (pvz., dėl lytini keliu plintančių infekcijų, imuniteto tam tikroms ligoms);- Pasidomės ankstesnių nėštumų ar ligų istorija, jei buvo;- Padės apskaičiuoti ovuliacijos laiką ir atsakys į visus klausimus, kurie kyla prieš pastojant. Vizitas planuojant nėštumą - tai ramus ir sąmoningas pasiruošimas, padedantis sumažinti nerimą ir užtikrinti kuo sklandesnę pradžią.
Pastebėjus ciklo ar išskyrų pokyčius, jaučiant skausmą - nedelskite pasitikrinti, nepriklausomai nuo amžiaus. Reguliarus ciklas ir įprastos išskyros yra vienas iš moters sveikatos rodiklių. Jei menstruacijos pakinta - tampa nereguliarios, labai gausios ar skausmingos, atsiranda netipiškos išskyros, lydimos kvapo, niežėjimo, perštėjimo ar skausmo pilvo apačioje - tai signalai, kad reikėtų pasitikrinti. Tokie pokyčiai gali būti susiję su:- hormonų disbalansu,- uždegimu ar infekcija,- kiaušidžių cistomis, miomomis ar endometrioze,- makšties mikrofloros pakitimais,- perimenopauze ar kitais natūraliais organizmo virsmais.
