Marius Survila - tai vardas, kuris šiuo metu skamba mados pasaulyje, tačiau jo kelias į šią sritį nebuvo tiesus ir lengvas. Nors dabar jis drąsiai save pristato kaip profesionalų modelį, daug keliaujantį, mados pasaulis jam iš pradžių buvo visiškai svetimas.
„Mada niekada nesidomėjau - man buvo įdomi fotografija, kol po pirmos fotosesijos bičiulis paklausė: „Kodėl tu ne modelis?“ - prisimena M. Survila. Tai atsitiko jam besimokant mokykloje - pirmasis pasiūlymas iš daugybės, kurių Marius sulauks.
Tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad tik kito panevėžiečio - žinomo mados fotografo bei gero bičiulio Lino Masioko - paskatintas į šią veiklą ėmė žiūrėti rimtai. Ir jau po kelių draugo surengtų fotosesijų moksleivis atsidūrė Paryžiuje.
„Pirmoji mano kelionė buvo į Paryžiaus mados savaitę su garsiausiais pasaulio modeliais: aš, žalias panevėžietis, buvau tarp geriausiųjų“, - ir dabar dar negali patikėti M. Survila. Kaip ir pamiršti tada patirtų pirmųjų nesėkmių: „Dingo mano bagažas, patyriau daug streso - savaitę Paryžiuje teko gyventi be asmeninių daiktų! Paskui važiavau į Milano mados savaitę... Nebuvo jokių mokymų, nemokėjau vaikščioti podiumu, neįsivaizdavau net koks yra modelio darbas.“
Marius visiems pradedantiems taip pat pataria atidžiai skaityti sutartis. „Visiems rekomenduoju labai gerai pagalvoti, pasitarti su advokatu prieš pasirašant be kokią sutartį“, - sako jis.
Nors pirmasis kontraktas nenusisekė, Marius rankų nenuleido. Vaikinas suprato įgijęs neįkainojamos patirties, todėl dabar, kai jo kopimas į viršų prasideda iš naujo, jaučiasi tvirtas. Ir net galintis patarti kitiems pradedantiesiems modelio darbą. Kartais pagalvojantis ir apie nuosavą modelių agentūrą.
„Iki to laiko, kol mes su Linu pradėjome šią veiklą, vyrų modelių Lietuvoje beveik nebuvo“, - Marius neneigia, kad mados fotografo L. Masioko pakišta ir pradėta įgyvendinti idėja per labai trumpą laiką apvertė visus jo planus. Vaikinas puikiai suprato, kad modelio karjera nesitęs amžinai, todėl vos tik baigęs mokyklą nėrė į šį įdomų ir gerai atlyginamą darbą.
Vis dėlto mokykloje apie biomedicinos ir biologijos studijas galvojęs M. Survila sako svajonės sukurti vaistus nuo vėžio neatsisakantis. „Tai mano svajonės ir jos niekur nedingo, - šypsosi. - Lygiai taip pat, kaip ir noras sukurti savo kvepalų liniją. Ar dirbtinius deimantus.“
„Stengiuosi paimti iš gyvenimo viską, kas įmanoma, viską išbandyti“, - Marius tiki, kad ir sutartis su modelių agentūra Niujorke jam gali duoti net daugiau nei tikėjosi.
Amerikoje ir Europoje planų turintis panevėžietis sako: viena vertus, gimtojo miesto palikti nenorėtų, kita vertus, sulaikyti jį čia galėtų tik įdomi ir plati veikla. „Turiu ir čia rimtų planų, - dėsto Marius. - Įsivaizduoju save Panevėžyje, jei įkurčiau savo modelių agentūrą...“ Tiesa, kol kas visi jo verslo planai nukelti bent trejiems metams į priekį.
Juolab kad vyrų modelių, skirtingai nei moterų, darbe nėra tokio ryškaus amžiaus cenzo. „Labai dažnai didžiausius pinigus vyrai pradeda uždirbti apie trisdešimtuosius savo gyvenimo metus“, - anot M. Survilos, didžiausius honorarus vyrai modeliai gauna už vaidmenis kino filmuose, televizijoje, įvairiausiose reklamose. Pats jis, mados pasaulyje besisukantis dar tik apie porą metų, tvirtai žino, jog iki trisdešimties modelio karjerą baigs. „Turiu begales planų - ir jie nuolat keičiasi!“ - juokiasi.
Dėl dabartinio savo darbo Marius gali pažinti šalis, miestus ir vis naujus žmones - todėl ir dirba jį su didžiuliu malonumu. Tačiau prisipažįsta, jog išmoko per daug savęs neatiduoti. Juk kuo ilgiau užsibūna vienoje vietoje, tuo sunkiau viską palikti - ypač draugus, todėl ir širdies stengiasi įdėti kuo mažiau. „Aišku, visai kas kita - Paryžius, kurį pažįstu kaip savo penkis pirštus, ar Milanas“, - sako šiose mados sostinėse it namuose besijaučiantis panevėžietis.
Būti žvaigžde nenorėjo
„Tik baigęs mokyklą, išvažiavau į Šanchajų, ten dirbau keturis mėnesius. Tapau tikra žvaigžde!“ - kelerių metų senumo įvykius prisimena Marius. Sako, turint gerus vadybininkus toje šalyje padaryti karjerą galima labai greitai: „Nesunku ten tapti žinomam, atpažįstamam, geidžiamam - jei tik turi, kas tuo pasirūpina.“
„Šiandien Kinijoje mados versle dirba labai daug lietuvių - vos nuvykęs ten gavau kambario kaimynę lietuvę“, - Marius per tuos kelis mėnesius Azijoje tikina sutikęs begalę tautiečių.
„Kinijoje kita kultūra ir darbas ten kitoks, - turi su kuo palyginti panevėžietis. - Kiekvieną dieną įvairios reklamos, katalogai...“ Vienintelis trūkumas, sako vaikinas, jei užsibūni ilgai vienoje vietoje, pasidaro sunku gyventi, nes tampi lengvai atpažįstamas.
„Teko kažkada vaidinti vieną kino žvaigždę, - darbo Šanchajuje akimirkas vis dar besijuokdamas prisimena panevėžietis, ganėtinai panašus į jaunosios kartos britų kino žvaigždę Robertą Patinsoną. - Vienai Tokijo firmai reikėjo, kad kas nors pavaidintų amerikietišką žvaigždę. Mano darbas nebuvo sudėtingas - tereikėjo akinius užsidėjus kartu su apsaugininkais pavaikščioti po parduotuvę, kol kone dešimt tūkstančių kinų į mane žiūrėjo!“
„Pradėjau dirbti šį darbą, kad padaryčiau karjerą, todėl Kinijos rinka ilgainiui ėmė nebedominti, nors uždirbdavau per dieną tiek, kiek aukštąjį mokslą baigęs kinas uždirba per mėnesį, - surimtėjo Marius. - Supratau, kad Kinijos mados rinka labai lokali: kad ir kokia žvaigždė ten būtum, tu ten ir liksi. Mano tikslas nuo pat pradžių buvo Niujorkas.“
Ir pagaliau kelias į visų pasaulio modelių geidžiamiausią miestą vaikinui iš Panevėžio atsivėrė. Tai įvyko vos prieš kelias savaites, kai Italijoje, Milano mados savaitėje, pristatęs amerikiečių šiuolaikinės aukštosios mados dizainerio Džono Varvatos kolekciją, Marius sulaukė paties kūrėjo kvietimo padirbėti Niujorke.
„Pats dizaineris pasakė, kad aš jam reikalingas Niujorke, ir davė IMG agentūros Niujorke direktoriaus numerį, - vieno sėkmingiausių savo gyvenime atsitiktinumo smulkmenomis dalijasi M. Survila. - Kontraktas bus pasirašytas trejiems metams, netrukus išvykstu. Man tai didžiulė galimybė - dirbti su garsiausiais pasaulio modeliais.“
Spindesys ir tuštuma
M. Survila sako, kad per porą metų supratęs, jog, be teigiamos modelio darbo pusės, yra ir kita - neigiama, apie kurią visi žino, tačiau niekas nekalba. Anokia paslaptis, jog didžioji dalis vaikinų ir merginų į šią prabangią grožio industriją patenka labai jauni, jiems tenka išgyventi įvairiausiose situacijose. Pavydas, intrigos, narkotikai, alkoholis - tai tik ledkalnio viršūnė. Atsitinka netgi taip, jog merginos konkurentes šalina nuodais. Visos siaubo istorijos apie tai, kaip manekenės kenkia viena kitai įvairiausiais būdais, anot Mariaus, tikrai ne iš piršto laužtos.
„Savo vaiko aš nė už ką neleisčiau dirbti modeliu, kol jis nesulauks pilnametystės, - griežtai sako Marius, pats kasdien matantis tamsiąją grožio verslo pusę. - Narkotikai, alkoholis, seksas... Taip lengva nusiristi - ir kiek tokių jau esu matęs! Ko tik ten negali atsitikti... Bet, aišku, yra ir labai dideli pinigai.“
Konkurencija tarp modelių - tiek vyrų, tiek moterų - yra milžiniška, tik vaikinai jos taip aštriai nejaučia.
„Didžioji dalis garsiausių pasaulio modelių karjerą yra padarę per lovą, - tiesiai šviesiai rėžia M. Survila, pats ne sykį atsisakęs tokios progos. - Galėjau seniai turėti geriausius kontraktus ir uždirbti daugiau, jei tik būčiau padaręs tai, ko buvau prašomas.“
Jeigu užtenka valios nepasiduoti neigiamiems dalykams, tada, sako vaikinas, iš modelio darbo lieka vieni privalumai: kelionės, nauji žmonės, patirtis.
Tiesa, kaip ir merginos, vyrai taip pat privalo rūpintis savo kūnu - už kūno proporcijų nesilaikymą kontraktuose numatytos nemenkos baudos. „Mano kontrakte yra punktas: jeigu mano apimtys neatitinka tikrovės, baudos nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių litų“, - sako Marius ir priduria: „Vis tiek vyrams paprasčiau: mums nereikia aukštakulnių, ne tokia griežta dieta.“
Ir tai, mano vaikinas, taip pat turi įtakos tam, kad merginų modelių konkurencija kartais peržengia sveiko proto ribas. „Moterims sunkiau - joms griežtesnė dieta, didesnė konkurencija, pavydas... Merginos nueina labai toli. Mes, vyrai, draugiškesni - bandom susibičiuliauti, o ne tarpusavy kautis dėl vietos“, - pasakoja pašnekovas, prisipažįstantis, jog, nepaisant pastangų, kol kas draugų tarp modelių turintis vos kelis. „Norėčiau turėti daugiau, tačiau retas modelis turi daugiau nei veidą, o man tokie žmonėms nepriimtini...“
Po dešimt valandų per dieną prieš objektyvą prastovintis Marius jau žino, kad modelio darbas labai sunkus, todėl laisvalaikį itin branginantis. Net prabangiausi vakarėliai, į kuriuos kviečiami geriausi ir brangiausi modeliai, panevėžietį nelabai vilioja.
„Tuštybių mugė, - ramiai konstatuoja vaikinas, tokius renginius mielai iškeičiantis į vakarus prie kompiuterio, kai nevaržomas gali bendrauti su draugais. - Galbūt ir negerai, kad neinu - ten gali rasti naudingų pažinčių. Tačiau manęs tai nežavi.“
Muzika - neatsiejama gyvenimo dalis
Kartu su muzika M. Survila prasitaria: kad ir kuriame pasaulio krašte būtų, niekada nepamiršta, jog yra muzikantas ir kūrėjas. Panevėžio muzikos mokykloje grojimo gitara pagrindus gavęs vaikinas kuria dainas ir muziką.
„Dideli plaukai“ - tai mūsų aštuonių panevėžiečių grupė, - pristato Marius, patenkintas tuo, jog spėja ne tik podiumu vaikščioti. - Esame įrašę albumą, muziką kuriame visi.“
Dvejus metus su grupe koncertuojantis vaikinas sako, kad muzika ir būnant modeliu išlieka svarbus jo gyvenimo užsiėmimas, ir visur, kur nuvestų jį darbas, stengiasi surasti bendraminčių, su kuriais galėtų groti. „Man tai nerealu! - tikina. - Turėjau grupę Šanchajuje, dabar važiuoju į Niujorką ir jau žinau, su kuo grosiu! Tai ne vien sėkmė - tai ir įdirbis.“
Panevėžietis prisipažįsta, jog stulbinamos karjeros kaina išties nemaža, paaukoti, pasak jo, tenka daug: nematai šeimos, draugų. „Ta tuštybė, kai labai trūksta žmogiškojo ryšio, be galo vargina. Aš taip pasiilgstu draugų, man mūsų grupė - kaip šeima, - labai atvirai sako Marius. - Gyvendamas Panevėžyje turi labai siaurą akiratį ir dažnai net neįsivaizduoji savo galimybių mastų. Kiekvienas žmogus gali pasiekti tai, ko nori, jei tik turi tikslą. Tikint įmanoma viskas.“
Eglė GIKNIENĖ 2001 m. vasario 27 d.
Skaičiuojama tik pasirodymai ir įvarčiai vietinėje lygoje
Duomenys 2022 m. Povilas Survila (g. 2001 m. vasario 27 d.) - treneris, Lietuvos futbolininkas, vartininkas. Nuo 2014 m. iki 2017 m. vasaros žaidė „Žalgiriečio“ futbolo akademijos ekipose. Nuo 2017 m. 2018 m. 2019 m. perėjo į Džiugą. 2021 m. žaidė Telšių „Džiuge“, kuris debiutavo A lygoje. Abu ekipos vartininkai buvo rotuojami ir gaudavo žaisti. Marius Paukštė ir Povilas Survila vienas kitą keisdavo kiekvienose rungtynėse. Pretendavo tapti geriausiu 2021 m. 2021 m. gegužės 27 d. gynė vartus rungtynėse prieš čempionato lyderę Marijampolės „Sūduvą“. Vartininkas žaidė užtikrintai, atrėmė 5 pavojingus varžovų smūgius, bei įspūdingai apsigynė nuo Semiro Kerlos išpuolio pirmame kėlinyje. 2022 m. sausio mėn. 2022 m. kovo 12 d. 2022 m. liepos mėn. 2022 m. liepos mėn. persikėlė į Norvegiją. 2023 m. 2025 m. lapkričio mėn. 2026 m.
Čia atvyko ne tik A. Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė, bet ir žinomos moters veiklos gerbėjai bei žinomi žmonės - keliautojas ir žurnalistas Orijus Gasanovas, humoristas Justinas Jankevičius su mylimąja Greta, atlikėja Monika Linkytė, atlikėja Natalija Bunkė su vyru Edgaru Eidėjumi, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, dizaineris Robertas Kalinkinas su žmona, buvę A. Jagelavičiūtės mylimieji modelis Marius Survila ir režisierius Oskaras Koršunovas. Paskutinį „sudie“ tarė ir artimi A. Po 11 val. kryžių, A. Jagelavičiūtės nuotrauką patikėta nešti velionės bičiuliams. Urną su stilistės pelenais glaudė S. L. Pirmadienį vieni pirmųjų į atsisveikinimą su žinoma moterimi atvyko A. Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė, artimi bičiuliai bei bendražygiai Saugirdas Vaitulionis, Rima Olberkytė-Stankus, draugai Ąžuolas Misiukevičius, Mantas Stonkus, Rolandas Mackevičius, Edita Mildažytė, Simona Nainė, Naglis Bierancas, Lukas Gricius ir kiti. Vienas artimiausių A. Jagelavičiūtės bičiulių S. Vaitulionis, atlydėjęs velionės mamą N. „Manau visi, kurie pažinojo tikrą Agnę, ją prisimins kaip beprotiškai gerą žmogų, kuris niekada neatsisakydavo padėti, kuris yra padėjęs beprotiškai daug žmonių. Ji buvo labai šilta, labai tikra, nuoširdi. Iš tikrųjų tai yra epochos pabaiga. Ne tik šou verslas, bet ir Lietuva prarado labai labai įspūdingą, ryškią ir nepraprastą asmenybę“, - sakė S. Laidų vedėja E. Mildažytė sakė, kad A. Jagelavičiūtė buvo stiprus žmogus. „Mes kaip tik po paskutinės laidos su redaktore kalbėjomės, kad dar po 2-3 metų turėsime labai ryškią ir įdomią asmenybę. Kad dar reikia leisti pabręsti truputėlį, kada ji pasuks į tikruosius menus ir, turbūt, bus labai įdomu stebėti, kaip ji keisis ir eis aukštyn, bet taip neatsitiko. Dievas mato plačiau. Tai tegu ilsisi ramybėje“, - sakė pirmadienį atsisveikinti su A. Jagelavičiūte atėjusi E. Apie tai, kad eidama 43-ius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja, verslininkė, knygų autorė A. Pasak velionės bičiulio S. „Prašau gerbti Agnės šeimos privatumą, turėti kruopelytę žmogiškumo ir nustoti spekuliuoti kliedesiais. Agnė mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų“, - socialiniuose tinkluose rašė S. Netikėta žinomos moters mirtis sukrėtė ne vieną tautietį. 1980 metų spalį gimusi A. Jagelavičiūtė yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją ir Vilniaus dailės akademiją, ji dirbo mados žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vyr. „Mano gimtadieniai yra ne apie mane, jie - apie mano draugus. Šventę darau ne sau, o jiems. Jau sausį visi pradeda klausinėti „tai, kurią dieną šiemet bus žiemos uždarymo vakarėlis?“. Nes per tuos amžinus bėgimus, per darbus matomės vis rečiau, o tai jau graži vasario pabaigos tradicija visiems pasimatyti“,- pasakojo Saugirdas Vaitulionis. Vietoj trankaus vakarėlio, šiemet Saugirdas gimtadienį norėjo paminėti kiek kitaip - susėdus prie stalo, su šiltais pokalbiais ir skaniu maistu. Į degustacinę gimtadieninę vakarienę jis sukvietė daugiau nei 30 artimiausių bičiulių. Tarp jų - Agnė Jagelavičiūtė, Rima ir Žydrūnas Stankai, Simona ir Jonas Nainiai, Vaida Skaisgirė, Kęstutis Verslovas su Ramune Piekautaite, Jogaila Morkūnas, Mantas Petruškevičius, Justė Arlauskaitė-Jazzu bei daugelis kitų. „30 geriausių restoranų“ dešimtuke besipuikuojančio restorano šefas Tomas Rimydis svečiams pristatė atnaujintą meniu - 6 patiekalų vakarienę pagal Lietuvos istorinės virtuvės tradicijas. Jei galvojate, kad čia buvo patiekti įmantriau pagaminti cepelinai, šaltibarščiai ar bulviniai blynai, smarkiai klystate. Lietuvių istorinė virtuvė toli gražu sukasi ne tik apie šiuos patiekalus. „Aš esu begalinis šefo Tomo Rimydžio talento gerbėjas, tai ką jis daro virtuvėje yra nuostabu ne tik skonio prasme - jis atkuria istorinius lietuvių patiekalus. Norėjau kiek kitokios vakarienės - su dalele Lietuvos istorijos ir kulinarinių atradimų. Daugelis net nežino, kad tikrai ne bulvė yra mūsų nacionalinis patiekalas. Nustebsite, bet Radvilos valgė ir austres ir ėrieną su pastarnokais. Lietuviai tikrai turi nepaprastą istorinę virtuvę, vertą būti „Mischelin“ restoranuose“, - pasakojo Saugirdas Vaitulionis. Gimtadienio svečiai ir akimirkos: „Dauguma klaidingai įsivaizduoja lietuvišką virtuvę. Ji yra daugiakultūrė, būtent tai mes stengiamės parodyti ir savo lankytojams. Senais laikais čia buvo naudojami tokie prieskoniai kaip šafranas, kurį pirkliai atgabendavo šilko keliais. Mane patį nustebino ir tai, kad bulvės lietuviškoje virtuvėje atsirado visai neseniai, jos nebuvo kasdien naudojamos, kaip daug kas galvoja. Net žvėriena ant aukštuomenės stalo buvo pradėta tiekti tik 19 amžiuje. Kaplūnai, fazanai, austrės, pulardos - juos buvo populiaru valgyti“, - vardina „Ertlio namas“ šefas Tomas Rimydis. Vakaro metu kiekvienas patiekalas buvo pristatytas su jo istorija. Pasitikimui svečiai ragavo skilandį su krosnyje keptais obuoliais ir grikių traškučiais, taip pat restorano ruginę duoną su pastarnokais ir naminiu sviestu su saulėgrąžomis. Pirmasis ant stalo atkeliavęs patiekalas - stirnos paštetas su gelteklėmis, žemaičių sausainis ir cidonijos. Tuomet sekė fazanas, užkeptas morkų kremu, keptas moliūgas, spanguolių, vyno padažas, bulvinių saulėgrąžų sluoksniuotis, fazano kroketukas. Šefas pristatė ir žuvienę su rūkyta lydeka, po kurios svečiai ragavo sterką pagal Radvilas su pastarnokais. O paskutiniu patiekalu tapo pularda su perlinėmis kruopomis, petražolių šaknies kremu užkepta cukinija, mėlynių uogiene, muskato ir moliūgo kremu, pulardos kaulų sultinio padažu. Desertui - burokėlių uogienės akmenukai su obuolio įdaru, smetonos ledai, žagarėliai, arbatos ikrai ir bruknių uogienė, o paskutiniam kąsniui - rankų darbo saldainiai su miško uogienės uogiene. Tarp besikeičiančių ant stalo patiekalų, netilo juokas ir smagūs sveikinimai vakaro šeimininkui. Pats Saugirdas tikino nesukantis sau galvos dėl bėgančių metų. Juolab, jis pripažįsta, kad nė už ką nenorėtų grįžti į ankstesnį amžių. „Manau, kad jaunystė yra ganėtinai pervertintas dalykas, nes dabar visomis prasmėmis gyvenu daug įdomiau, daug turiningiau ir daug prasmingiau. Nė už ką nenorėčiau vėl būti dvidešimtmečiu - apsaugok, Dieve!“, - kalba jis. Kai šalia tiek ištikimų bičiulių, mėgstamas darbas, kai gali gyventi taip, kaip nori, Saugirdas sako esantis laimingas. „Galėtų viskas taip ir likti“, - juokiasi jis. Tačiau tai nereiškia, kad S.Vaitulionis stovės vietoje - jo galvoje visada pilna naujų planų ir tikslų. „Manau, kiekvienas atsigręžia į praėjusius metus ir pagalvoja, ar tikrai viskas buvo taip, kaip norėjo. Buvo visko, tapau ramesnis, ne toks impulsyvus. Ko gero, su metais išmoksti vertinti tai, ką turi. Nustojau iš žmonių tikėtis ar reikalauti daugiau, nei jie gali. O kam? Juk, pripažinkime, daugelis mūsų patys nepraeitume reikalavimų, kuriuos keliame kitiems. “, - pasakojo sukaktuvininkas. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją (192)
