Nėštumas - nuostabus laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu tai ir didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartais ir rūpesčių metas. Kiekviena moteris, sužinojusi, kad laukiasi, patiria begalinį džiaugsmą, kuriuo nori pasidalinti su artimiausiais žmonėmis ir pradeda svajoti apie mažylį. Tačiau kartu kyla ir daug klausimų: kaip pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata, nuo ko pradėti šį naują etapą?
Nėštumas yra fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos kūne vystosi nauja gyvybė. Tai unikalus ir sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo apvaisinimo ir baigiasi gimdymu. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas apie 13-14 savaičių trukmės, kurie atspindi skirtingus vystymosi etapus.
Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.
Nėštumo eiga: trimestrai ir pokyčiai
Nėštumas paprastai suskirstomas į tris etapus, vadinamus trimestrais. Kiekvienas iš jų apima tam tikrus vystymosi etapus ir fiziologinius pokyčius tiek motinai, tiek kūdikiui.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)
Tai prasideda nuo pirmosios nėštumo dienos ir tęsiasi iki 12 savaičių. Šiame etape vyksta dauguma pagrindinių organų ir sistemų formavimasis. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Pirmosios dvi savaitės nuo apvaisinimo yra vadinamos embriono stadija, per kurias formuojasi pagrindinės organų sistemos. Po 8 savaičių embrionas tampa vaisiumi. Moterims dažnai pasireiškia ankstyvi nėštumo simptomai, tokie kaip nuovargis, pykinimas, padidėjęs šlapinimasis ir krūtų jautrumas.
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui. Susirašykite visus rūpimus klausimus. Be to, taip negaišinsite nei savo, nei gydytojo laiko. Taigi sėskite ir sudarykite visų rūpimų klausimų sąrašą, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų. Pasitikrinkite savo mėnesinių kalendorių ir įsidėmėkite pirmąją paskutinių mėnesinių dieną. Atsineškite visą sąrašą receptinių ir nereceptinių vaistų, kuriuos pastaruoju metu vartojote. Gydytojas peržiūrės ir patikrins, ar galima jų vartojimą tęsti. Galbūt kai kuriems reikės paieškoti saugesnių pakaitalų. Panagrinėkite savo ir vyro šeimos sveikatos istorijas. Paklausinėkite tėvų, brolių, seserų apie lėtines ligas ar potencialius genetinius sutrikimus.
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs požymiai ir simptomai. Vėluojančios menstruacijos yra vienas iš dažniausiai pastebimų nėštumo požymių. Patinimas ir jautrumas krūtų srityje gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių. Pykinimas ir vėmimas, dažnai vadinamas "morning sickness", gali pasireikšti bet kuriuo paros metu. Taip pat gali atsirasti pasikeitę maisto norai arba neapykanta tam tikram maistui.
Pirmąjį trimestrą, ypač iki 12-os nėštumo savaitės, svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją ir odontologą. Jei sergate cukriniu diabetu ar turite kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. „Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
Antrasis trimestras (13-27 savaitės)
Antrasis trimestras paprastai yra laikomas "ramiausiu" nėštumo laikotarpiu. Daugelis ankstyvų nėštumo simptomų praeina, o moters pilvas pradeda augti ir matosi, kad ji nėščia. Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2 kartus. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį. Per šį laikotarpį vaisius sparčiai auga ir vystosi, o motina gali pajusti pirmuosius jo judesius. Yra atliekami svarbūs ultragarsiniai tyrimai ir genetiniai testai, kad būtų įvertinta kūdikio sveikata ir vystymasis. Antrojo nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išsorinis vaisiaus apgręžimas. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
Trečiasis trimestras (28-40 savaičių)
Trečiasis trimestras prasideda nuo 28 savaičių ir tęsiasi iki gimdymo. Per šį laikotarpį vaisius tęsia augimą ir brendimą, o motina gali patirti tam tikrą fizinį diskomfortą, tokie kaip nugaros skausmas, miego problemos ir dažnas šlapinimasis. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą. Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didelė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažniau tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai. Slenkant savaitėms, placenta sensta, ir paprastai apie 42-ą nėštumo savaitę ji neįstengia veiksmingai pašalinti nereikalingų medžiagų ir tiekti gliukozę vaikelio organizmui.
Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus. Nuo 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nėštumo priežiūra: svarbūs aspektai
Nėštumo priežiūra yra esminė dalis sveiko nėštumo ir sveiko kūdikio gimimo. Svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą visą nėštumo laikotarpį. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Subalansuota mityba yra labai svarbi. Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Fizinis aktyvumas gali padėti išlaikyti sveiką svorio padidėjimą nėštumo metu, sumažinti nugaros skausmą, pagerinti miego kokybę, padidinti energijos lygį ir net pagerinti nuotaiką. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.
Poilsis ir atsipalaidavimas yra būtini. Nuovargis yra dažnas nėštumo simptomas, ypač pirmajame ir trečiajame trimestruose. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Vengti kenksmingų medžiagų: alkoholis, nikotinas ir narkotikai gali sukelti rimtų sveikatos problemų jums ir jūsų kūdikiui, todėl jų reikia vengti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į daugelį vaistų, kadangi kai kurie jų gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi. Jei vartojate vaistus ar turite alergijų, būtinai informuokite gydytoją.
Emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas, nuo džiaugsmo ir laimės iki nerimo ir depresijos. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Svarbu priimti šias emocijas kaip normalią nėštumo dalį ir ieškoti pagalbos, jei jaučiate, kad jums reikia emocinės paramos.
Nėštumas: mėnesinis vadovas | 3D animacija
Galimos nėštumo komplikacijos
Nėštumas yra stebuklingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jis gali būti susijęs su įvairiomis komplikacijomis. Komplikacijos gali kilti bet kuriuo nėštumo metu ir kiekvienai moteriai gali kilti skirtingi rizikos veiksniai.
Viena iš galimų komplikacijų yra preeklampsija. Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didelė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažnaiu tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Preeklampsija yra būklė, kuri dažniausiai atsiranda po 20 nėštumo savaičių ir pasižymi aukštu kraujo spaudimu bei baltymų buvimu šlapime.
Kitos galimos komplikacijos apima gestacinį diabetą - būklę, kai moteriai, kuri anksčiau nesirgo diabetu, nustatoma didelė cukraus koncentracija kraujyje nėštumo metu. Anemija - būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba jie neveikia tinkamai. Placentos previa - būklė, kai placenta uždengia gimdos kaklelį, kas gali sukelti kraujavimą nėštumo metu ir gimdymo metu. Taip pat gali pasitaikyti spontaninis persileidimas ir negimusių kūdikių gimimas.
Kadangi kiekvienos moters nėštumas yra unikalus, tai, kas yra rizika vienai moteriai, gali nebūti rizika kitai. Svarbu nuolat bendrauti su gydytoju ir sekti jo patarimus, kad būtų galima išvengti arba valdyti galimas nėštumo komplikacijas.
| Laikotarpis | Rekomenduojami apsilankymai pas gydytoją | Atliekami tyrimai |
|---|---|---|
| 7-12 savaitės | Pirmasis apsilankymas pas gydytoją (šeimos gydytojas, akušeris-ginekologas) | Pirminiai tyrimai, vidaus organų būklės įvertinimas, anamnezės rinkimas, ultragarsinis tyrimas (11-13 savaitė) |
| 13-28 savaitės (II trimestras) | 1 kartas per mėnesį | Ultragarsinis tyrimas (18-20 savaitė), kraujo tyrimai (pvz., geležies kiekiui nustatyti) |
| 29-40 savaitės (III trimestras) | Kas dvi savaites, vėliau - kas savaitę (nuo 36 savaitės) | Kraujo spaudimo matavimas, baltymų šlapime tikrinimas (preeklampsijos prevencija) |
| Viso nėštumo metu | Pagal poreikį, esant komplikacijoms | Genetiniai tyrimai (esant rizikai), konsultacijos su specialistais (pvz., genetiku, endokrinologu) |
Nėštumas yra svarbus laikotarpis tiek moters, tiek jos kūdikio gyvenime. Tai laikotarpis, kai moters kūnas adaptuojasi naujai būklei ir pasirengia gimdymui, o kūdikis tobulina savo augimą ir vystymąsi motinos gimdoje. Svarbu kreiptis į gydytoją arba akušerę, jei turite klausimų ar rūpesčių dėl nėštumo priežiūros.
