Keturios Lietuvos pilietės kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl to, kad mūsų šalyje neužtikrinamos su gimdymu susijusios žmogaus teisės. Anot pareiškėjų, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Šią savaitę iš Strasbūro gautas patvirtinimas, kad tarptautinis teismas pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą.
Dvi iš pareiškėjų, teisininkės Elena Kosaitė-Čypienė ir Ona Valainienė, apgailestauja, kad šiuo metu galiojantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas draudžia akušeriams ir gydytojams akušeriams ginekologams teikti pagalbą namuose gimdančioms moterims. Lietuvos moterys, manančios, kad gimdymas namuose yra geriausias pasirinkimas joms pačioms ir jų kūdikiams, paliekamos be jokios priežiūros ar pagalbos, o tokiam gimdymui susikomplikavus ligoninėje jos dažnai sulaukia patyčių ir paniekos.
Viena iš pareiškėjų, Ona Valainienė, kreipėsi į Vilniaus ligonines prašydama suteikti pagalbą gimdymo namuose metu. Gavusi neigiamus atsakymus dėl teisinio pagrindo tokioms paslaugoms teikti nebuvimo, kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu imtis šios institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų problemai spręsti.
Teisinė bazė ir EŽTT pozicija
EŽTT 2010 m. byloje Ternovszky prieš Vengriją yra aiškiai išsakęs poziciją, kad pasirinkimas gimdyti namuose - teisė, kuri turi būti užtikrinta. Teismo sprendime rašoma, kad teisė pasirinkti gimdymo sąlygas (vietą, būdą bei aplinkybes) yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimas gimdyti namuose apima sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą.
Keturių moterų Europos Žmogaus Teisme Lietuvai iškelta byla dėl gimdymo namuose tapo prioritetine. Taip mano Vyriausybės atstovė šiame Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė. Neatmetama, kad sprendimas byloje gali būti priimtas dar šiais metais. Praėjusių metų liepą dar tik svarstyta galimybė Lietuvai kelti bylą Europos Žmogaus Teisės Teisme (EŽTT) realiais veiksmais virto spalį. Dėl neužtikrintos galimybės gimdyti namuose į teismą kreipėsi Elena Kosaitė Čypienė ir dar trys Lietuvos pilietės. Dvi ieškovės kreipėsi į ligoninę bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamos joms gimdant namuose suteikti kvalifikuotą pagalbą. Nei vienu atveju ji nebuvo skirta. Panašią informaciją skunde nurodo ir trečioji gimdyvė iš Lietuvos. Informuojama, kad Sveikatos Apsaugos ministerija, pasikonsultavusi su Teisingumo ministerija, tokius savo sprendimus grindė tuo, kad Lietuvoje nėra įstatymų, kurie įpareigotų gimdymui namuose prižiūrėti skirti profesionalius medikus. Dar viena lietuvė teigia, kad komplikavusis gimdymui namuose, ligoninėje susidūrė su itin neigiamu vertinimu. Prašo nedrausti. Visos Lietuvą EŽTT apskundusios moterys skunduose teigė, kad tokiu būdu buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos jų teisės. Konkrečiai - 2 šios konvencijos straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo, ir 8 straipsnis, kuriame numatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas. Ieškovių skunduose teigiama, kad atsisakius gimdančioms namuose moterims suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, kilo pavojus motinos ir vaiko gyvybei. Tačiau skunde Strasbūro teismui taip pat informuojama, kad gimdyvės nereikalauja, jog ligoninės turėtų pareigą gimdyvėms į namus siųsti profesionalius medikus prižiūrėti gimdymą. Moterys tik nori, kad šalyje nebūtų draudžiama ir trukdoma kitiems sveikatos specialistams, norintiems ir galintiems padėti nėščiajai gimdyti namuose.
"Nėra jokio pagrindo abejoti, jog Lietuvos valstybės politika skatinti gimdyti ligoninėse (...) buvo siekiama užtikrinti motinų ir vaikų sveikatą ir saugumą per gimdymą ir po jo“, - nurodė Strasbūro teismas. Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuva galėjo, bet neprivalėjo leisti iš anksto suplanuotų gimdymų namuose. Į Strasbūro teismą kreipėsi keturios namuose gimdžiusios moterys. Joms ligoninės atsisakė suteikti medicinos pagalbą gimdyti namuose, ir nurodė pasirinkti gimdymo namus. Lietuvos valdžia nuo šių metų pradžios atvėrė teisines galimybes gimdymams namuose, tačiau iki šiol neatsirado įstaigų, akredituotų teikti tokias paslaugas. Europos Žmogaus Teismas savo sprendime atkreipė dėmesį į šias pataisas ir pažymėjo, jog Lietuva nuolat peržiūri įstatymus, „kad jie atitiktų medicinos ir mokslo raidą, tuo pačiu visiškai užtikrinant moterų teises reprodukcinės sveikatos srityje - ypač užtikrinant tinkamas sąlygas tiek pacientams, tiek medicinos personalui gimdymo namuose visoje šalyje“. Teisėja iš Estijos byloje paskelbė atskirąją nuomonę. Ji teigia, kad apribojimai gimdyti namuose pažeidė moterų pasirinkimo teisę.
Lietuvos teisės aktai ir nauja tvarka
Taigi gimdyti namuose galės tos moterys, kurioms nėra nustatyta didelė nėštumo rizika, ir kurios sudarys paslaugų sutartį su gydymo įstaiga dėl tokių paslaugų teikimo, skelbiama Sveikatos Apsaugos pranešime spaudai. Ministro A. Verygos teigimu, šios naujovės padės užtikrinti, jog gimdymai namuose būtų saugūs, o nėščiosioms paslaugą suteiktų specialistai, kurie atsiradus komplikacijoms galėtų skubiai suteikti reikiamą medicininę pagalbą.
„Lietuvoje priėmus įstatymą ir įteisinus gimdymus namuose, bendradarbiaudami su ekspertais, parengėme ir specialias taisykles, kurių privaloma laikytis, norint teikti gimdymo paslaugas namuose. Iki šiol gimdymas namuose neretai vykdavo prižiūrint nekvalifikuotiems žmonėms ir dėl to kildavo nemalonių pasekmių gimdyvėms bei jų mažyliams. Tad mūsų tikslas yra užtikrinti, jog moterys, pasirinkusios gimdyti namuose, gautų saugią, kokybišką paslaugą bei tinkamą priežiūrą prieš gimdymą ir po jo, o specialistai nerizikuotų prarasti licencijos ar atsidurti teisme“, - sako ministras A.Veryga. Anot jo, gimdymai namuose vyko ir vyksta, tad turime būti realistais ir šią sritį reglamentuoti taip, kad nekiltų pavojus gimdyvės bei jos kūdikio gyvybėms. Būtent todėl ir parengtos šios taisyklės. Gaila, kad daugybę metų ši sritis buvo apleista ir nebuvo skirta jai deramo dėmesio. Taigi moterys, planuojančios gimdyti namuose, turės pateikti prašymą gydymo įstaigai, teikiančiai šią paslaugą. Tuo tarpu ši, įvertinusi nėščiosios sveikatos būklę ir patalpos, kur bus priimamas gimdymas, tinkamumą, pasirašys sutartį. Pagal ją, nėščioji gaus konsultacijas iki gimdymo ir po jo, pagalbą gimdymo metu bei akušerio vizitus po gimdymo. Nustatyta, kad švarioje ir šiltoje namų patalpoje, kurioje planuojamas gimdymas, turės būti karštas vanduo, elektra bei kietas pagrindas, skirtas naujagimiui gaivinti. Taip pat užtikrintas privažiavimas greitosios medicinos pagalbos automobiliui, kuris per 30 minučių galėtų pervežti gimdyvę ir naujagimį į gydymo įstaigą.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigia, jog nuo šiol gydymo įstaigose dirbantiems specialistams nebėra teisinių kliūčių padėti nėščiosioms gimdyti namuose, jei gydymo įstaiga turi licenciją ir su nėščiąja yra sudariusi sutartį. „Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos iniciatyva jau papildytas licencijuojamų paslaugų sąrašas. Tad gydymo įstaigos, norinčios teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugą, turės gauti licenciją. O moterys, norinčios gimdyti namuose, galės su tokia gydymo įstaiga sudaryti sutartį ir gauti profesionalią specialistų priežiūrą iki ir po gimdymo“, - sako viceministras A.Šešelgis.
Gimdymo namuose priežiūros paslaugą galės teikti gydymo įstaigoje dirbantys akušeriai, turintys daugiau nei 2 metų darbo patirtį, atlikę ne mažiau kaip 100 gimdyvių ir naujagimių apžiūrų, priėmę virš 50 gimdymų. Taip pat jie privalo turėti pirminės akušerinės pagalbos, naujagimių gaivinimo bei naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportuoti žinias. Nustatyta, kad tokia paslauga nebus teikiama nėščiosioms, kurios turėjo cezario pjūvį, gimdos operaciją, neišnešiotą nėštumą arba nustačius nėštumo ar vaisiaus patologiją, naujagimio sklaidos trūkumus, nėščiosios ligas, komplikuojančias nėštumo eigą. Taip pat ir tais atvejais, kai yra nepalanki būklė dėl pagalbinio apvaisinimo, gimdant pirmą kartą, esant vyresnei nei 40 metų arba jaunesnei nei 18 metų nėščiajai.
Na, o Lietuva, įteisinusi gimdymą namuose ir nustačiusi specialias taisykles, būtinas saugumui gimdyvės ir jos kūdikio saugumui užtikrinti, prisijungė prie 20 Europos Tarybos narių ir 16 Europos Sąjungos šalių narių, kuriose reglamentuotas gimdymas namuose.
Nelegalių gimdymų namuose tyrimas
Gimdymo namuose atvejus tiriantys pareigūnai tikina susidūrę su gerai organizuotu pogrindiniu verslu, kelis dešimtmečius pagrindiniams jo dalyviams nešusiu didžiules pajamas. Prokurorams talkinę psichologai linkę manyti, kad nelegalių pribuvėjų veikla turi net sektos požymių. Gimdymo namuose atvejus tiriantys pareigūnai tikina susidūrę su gerai organizuotu pogrindiniu verslu, kelis dešimtmečius pagrindiniams jo dalyviams nešusiu didžiules pajamas. Prokurorams talkinę psichologai linkę manyti, kad nelegalių pribuvėjų veikla turi net sektos požymių. Tačiau jos pačios jaučiasi persekiojamos tarsi raganos, rašo „Lietuvos žinios“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika nenori atskleisti bylos detalių, nes tyrimui dar galo nematyti. Jis atliekamas pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurių pagrindiniai - dokumentų klastojimas, neteisėtas vertimasis veikla, kuriai reikalingas leidimas, ir neatsargus gyvybės atėmimas. Jau apklausta apie 400 liudytojų - namuose gimdžiusių moterų, įtarimai pareikšti keturiems asmenims. Manoma, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį būta ne mažiau 2 tūkst. neteisėtų gimdymų namuose.
Įrodymus renkantys tyrėjai užvakar atliko tris valandas trukusią kratą režisierės Inesos Kurklietytės namuose. „Įsivaizduokite, kaip dvejų metukų vaikas pusę septynių ryto trina kumšteliais akutes ir bando suvokti, ką jo akivaizdoje daro šeši nepažįstami dėdės“, - piktinosi I. Kurklietytė. Ji - dokumentinių filmų apie gimdymą namuose „Lengvas raganavimas“ ir „Moterų paslaptys“ autorė. „Tai buvo kriminalinė policija, turinti kratos orderį. Iš pradžių jie man perskaitė gal dešimt Baudžiamojo kodekso straipsnių. Supratau, kad visi jie taikomi ne man, o galbūt mano filmų herojams, nes buvo paminėtas faktas, kad 2011 metais atsitiko nelaimė - praėjus parai po gimimo mirė kūdikėlis“, - pasakojo režisierė. I. Pasak režisierės, į jos namus kartu su vaiko teisių apsaugos specialiste atvykę pareigūnai prašė pateikti minėtų filmų žaliavinę medžiagą, vaizdo kasetes. Visa tai kartu su kompiuteriais jie išsivežė. Paklausta, ar nebandys skųstis dėl kratos, I. „Tačiau mane ši istorija skaudina tuo, kad prarandame žodžio, spaudos, kūrybos laisvę. Bet koks menininkas gali būti pakeltas naktį iš lovos, išversti jo kūrybiniai archyvai bandant juos panaudoti kaip galimą įrankį prieš filmo, knygos ar kito meno kūrinio herojus“, - kalbėjo I. Menininkės manymu, ikiteisminis tyrimas - kai kurių gydytojų kerštas. I.
Vilniaus rajono prokuratūros prokurorai išsiaiškino, kad pribuvėja J. Švedienė yra įregistravusi dvi bendroves, tačiau apie jų veiklą jokios informacijos Registrų centrui nepateikusi. J. Švedienė yra žinoma daugeliui gimdžiusių ar gimdyti besirengiančių moterų. Kalbos apie ją, kaip „dvasinę pribuvėją“, eina iš lūpų į lūpas. Ji organizuoja kursus, į juos susirenka ne viena dešimtis moterų. Per paskaitas būsimoms mamoms esą buvo skiepijama mintis, kad gimdymas namuose - susiliejimas su visata, gamta, tai, kas šventa, kas sutvirtina motinos ir vaiko, visos šeimos ryšius. O gimdymas ligoninėje - visuomenės išsigimimą kone lemiantis veiksnys. Anot prokurorų, tokių dogmų skleidimas yra labai panašus į anksčiau Ukrainoje veikusios sektos „Baltoji brolija“ veiklą. Pareigūnai neslepia, kad dalis J. Švedienės rengtus kursus lankiusių ir namuose gimdžiusių moterų yra susibūrusios į savotišką bendriją. Dar viena keista aplinkybė - apie gimdymo namuose subtilybes, pribuvėją J. „Prokurorai bando pritempti, kad tai sekta, užduoda tendencingus klausimus“, - įsitikinusi D. Jakaitė. Prokurorai įtaria, kad gimdymų priėmimas namuose įtariamosioms atnešė nemažai pajamų. Kai kurie pareigūnai prasitarė, kad namuose gimdyti ketinanti moteris esą turėdavo susimokėti apie 2 tūkst. „Gimdymas namuose - tai nauja verslo rūšis. Gal labdara užsiima, niekas nieko nemoka? Susėda, padainuoja lietuvių liaudies dainą?“ - ironizavo R. D. Jakaitė LŽ prisipažino, kad namuose gimusių vaikų važiuoja apžiūrėti jau 20 metų. Ar už šią paslaugą nėra mokama? „Tai susitarimo reikalas“, - aiškino moteris. Paklausta, ar pas gimdyvę važiuoja kartu su J. D. Jakaitės teigimu, J. Švedienės kursus lankančios būsimos mamos už paskaitas nemoka nė cento. J. Švedienė yra įkūrusi asociaciją „Watsu“. Watsu - meditacija vandenyje, ji suteikia galimybę, kaip teigia jos propaguotojai, „pažvelgti anapus fizinio pasaulio“. Esą tik ši meditacijos forma pajėgi padėti atsakyti į klausimus: kas tu? Kokia tavo sielos esmė? Kodėl tau duotas šis kūnas šioje planetoje? Koks svarbiausias tavo gyvenimo tikslas? D. Jakaitės teigimu, būsimos mamos kursus lankydavo 4-6 mėnesius - kas savaitę būdavo po dvi paskaitas auditorijose ir vienas du užsiėmimai baseinuose. „Kuo toliau, tuo daugiau buvo lankančiųjų paskaitas. Anot jos, kartais būdavo, kad iš kurso nė vienas žmogus nepasirinkdavo gimdymo namuose. „Per kursus tikrai nebuvo propaguojama gimdyti namuose. Dažniausiai ateidavo žmonės, kurie jau žinodavo vienokią ar kitokią informaciją, būdavo nusiteikę gimdyti. Bet būdavo, kad nėštumo metu situacija pasikeisdavo - dėl nėštumo komplikacijų ar kitokių dalykų gimdyti namuose būdavo neįmanoma. Kita vertus, moterys, kurios jausdavosi nedrąsiai ir bijodavo gimdyti namuose, važiuodavo į Kauną pas Bangą. Ji taip pat yra įtariamoji šioje byloje“, - tikino D. Jakaitė. Tačiau ji neslėpė, kad gimdymas namuose J. Pasak D. Jakaitės, gimdymų namuose problema atsirado juos uždraudus ministro įsakymu. „Iš pradžių kviesdavome greitąją. Atvažiuoja, bet atsisako teikti bet kokią pagalbą. Jie net nešneka. Iš
Vilniaus apylinkės teismas išteisino gimdyvėms namuose padėjusią pribuvėją Jurgitą Ingą Švedienę, tačiau bendrosios praktikos gydytojos išsilavinimą turinti Dalia Jakaitė pripažinta kalta dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Įtariama, kad viena moterų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas. D.Jakaitė sakė apžiūrėdavusi tik naujagimius, gimdymų nepriimdavo. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta daugybė gimdymo namuose atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą esą atlikdavo J.I.Švedienė, o vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos apžiūrėdavo D.Jakaitė.
Palyginimas su kitų šalių patirtimi
Vengrijos atvejis nebūtinai tiks Lietuvai Lietuvos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisės Teisme Elvyra Baltutytė portalui lrytas.lt patvirtino, kad šiuo metu Vyriausybė rengia atsakymus į Teismo paklausimus šioje byloje. Anot pašnekovės, tai, kad ši byla jau komunikuota Vyriausybei, nors peticija pateikta praeitų metų pabaigoje, rodo, kad jai Strasbūre teikiamas prioritetas. Tikėtina, kad sprendimas šioje byloje gali būti priimtas dar šiais metais. Tačiau E. Baltutytės teigimu, interpretacijos, kad keturių lietuvių skundas bus išspręstas taip pat kaip Vengrijos pilietės, dar per daug ankstyvos. „Kartais klaidingai interpretuojama, kad sprendimas byloje prieš Vengriją jau reiškia būtinybę leisti gimdyti namuose. Vengrijos byloje iškeltas teisinio netikrumo aspektas. Teisiniu požiūriu situacija Lietuvoje aiškesnė, nes įstatymai nenumato medicininės pagalbos gimdant namuose. Tačiau ar šis draudimas proporcingas, nuspręs Europos Žmogaus Teismas“, - teigė E. Baltutytė. Paklausta, ar Vengrijos bylą galima vertinti kaip precedentą, E. Baltutytė teigė, kad kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingos sistemos, Teismas atsižvelgia į individualias bylos aplinkybes.„Šiuo atveju, precedentas tai, kad teisė gimdyti namuose buvo pripažinta kaip patenkanti į Konvencijos 8 straipsniu ginamos teisės į privatų gyvenimą apimtį, todėl jos ribojimas vertintinas pagal šiuo straipsniu ir Teismo praktika nustatytus kriterijus“, - teigė Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisės Teisme.
Tačiau šiuo metu EŽTT nagrinėja ir dar du skundus dėl gimdymo namuose. Jos prieš savo valstybę pateikė dvi Čekijos pilietės. Viena iš ieškovių abu vaikus pagimdė namuose, nes nebuvo patenkinta ligoninėse taikoma praktika. Ji norėjusi susitarti, kad gimdymo metu nebus naudojamos neprivalomos medicininės intervencijos. Be to, moteris pageidavo, kad vos gimus kūdikis liktų su ja, o ne kaip įprasta būtų atitrauktas nuo motinos stebėjimui, pasvėrimui ir pamatavimui. Kadangi gydytojai su tokiais prašymais nesutiko, moteris gimdyti nusprendė namuose. Ruošiantis gimdyti antrą kartą šiai Čekijos pilietei nepavyko susirasti pribuvėjų, mat jos buvo įbaugintos sankcijų. Be to, moters sveikatos draudimo brokeriai ją informavo, kad draudimas nepadengs gimdymo namuose išlaidų. Kita pirmagimį ligoninėje pagimdžiusi Čekijos pilietė liko nepatenkinta čia suteikta paslauga, tad antrąjį vaiką nusprendė gimdyti namuose. Tačiau ir jai šalyje nepavyko rasti pribuvėjos, sutinkančios namuose priimti gimdymą, nes be leidimo tai darantiems žmonėms Čekijoje gresia didelės baudos. Galiausiai, 2011 m. Kaip BNS informavo ministerija, viceministrės Aušros Bilotienės-Motiejūnienės vadovaujama darbo grupė nutarė, jog gimdymo namuose paslaugas teikti turės akušeris, dirbantis ligoninėje ar kitoje šias paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje bei turintis atitinkamą kvalifikaciją. Ministerija pabrėžia, kad darbo grupė, išnagrinėjusi gimdymo namuose modelius užsienio valstybėse, atsakė tik į dalį klausimų, todėl ministras pratęsė jos veiklą siekiant iki galo sudėlioti būsimą gimdymo namuose modelį ir pasirengti visiškai reglamentuoti šias paslaugas. „Žmonių noras, kad vaikas išvystų pasaulį namuose yra puikiai suprantamas, juk artima aplinka yra daug priimtinesnė nei ligoninės palata. Žinoma, taip pat yra būtina užtikrinti mamos bei naujagimio saugumą, šiuo atveju tai yra svarbiausias prioritetas. A.Bilotienė-Motiejūnienė sako, kad kol kas nėra atsakymo ir dėl tokių gimdymo detalių, kaip apšvietimas, akušerio rinkinys, transporto priemonės, jei gimdyvę reikėtų vežti į ligoninę, išankstinis susitarimas dėl galimo gimdyvės priėmimo stacionare ir daugelis kitų dalykų.
Moterų teisės ES
Neeilinė kova ieškant teisybės tarp paciento ir net dviejų ligoninių užvirė prieš keletą metų. Buityje traumą patyręs Dainius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai - žinomi) iš pradžių gydėsi Elektrėnų, o vėliau - Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tačiau po medikų suteiktos pagalbos kojos būklė ir toliau Dainiui kėlė didelį nerimą. Kasdien situacija darėsi vis sudėtingesnė. Bet, anot Dainiaus, skubios pagalbos jam suteikti niekas neskubėjo. Pas reikalingus gydytojus jis buvo registruojamas bendra tvarka. O traumatologo jis turėjo laukti net tris savaites. Supratęs, kad pagalbos nesulauks, vyras kreipėsi į privačią kliniką, kur juo buvo pasirūpinta. Žinoma, ne už ačiū. Tad po patirtų išgyvenimų Dainius padavė į teismą abi ligonines ir prašė jam priteisti net 20 tūkst. eurų neturtinei ir 2 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti. Bylą atsidūrė Vilniaus apygardos teisme, bet ten palankaus sprendimo Dainius neišgirdo. Jo ieškinys atsakovams - Elektrėnų ligoninei ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei - dėl turtinės ir neturtinės žalos sveikatai atlyginimo buvo atmestas. Vyrui taip ir nepavyko įrodyti, kad jam nebuvo suteikta reikiama pagalba arba ji suteikta netinkamai. Teisme nustatyta, kad sveikatos sutrikimai atsirado ne dėl gydytojų kaltės, o buvo namuose patirtos traumos pasekmės. Tad vietoj prašytų 20 tūkst. eurų Dainius galiausiai negavo nė cento. Maža to, jis pats liko skolingas apie 3 tūkst. eurų dviem gydymo įstaigoms dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šis sprendimas galėjo būti apskųstas ir Dainius pasinaudojo šia galimybe. Bylos aplinkybes šiuo metu iš naujo vertina Lietuvos apeliacinis teismas. Sprendimą žadama skelbti jau birželį. Paprašyta pakomentuoti pirmos instancijos teismo sprendimą, Dainiaus advokatė Vita Neverauskaitė teigė, kad daugiausia buvo remiamasi teismo medicinos ekspertų išvadomis, kurios buvo nepalankios jos klientui. „Itin reikšmingos buvo teismo medicinos ekspertų išvados. Jos, žinoma, buvo palankios tiems patiems medikams, kurie šioje byloje buvo patraukti, kaip atsakovai. Savi saviems visada padės. Panašu, kad rasti teisybę tokiais atvejais įmanoma tik pasitelkus nepriklausomus medicinos ekspertus. Šiuo metu byla yra nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Reikia sulaukti šio sprendimo ir tada bus galima kalbėti plačiau“, - trumpai situaciją pakomentavo V. Neverauskaitė. Nelaimė namuose Skaudi nelaimė namuose Dainių ištiko dar 2015 metų gruodžio 21-ąją. Vyrui ant kojos užkrito masyvi sija. Nieko nelaukęs vyras kreipėsi į Elektrėnų ligoninę. Ten jam buvo suteikta pirminė pagalba, o vėliau jam pasiūlyta kiekvieną dieną lankytis gydymo įstaigoje dėl žaizdų perrišimo. Kai vyras pareiškė, kad kasdien gydymo įstaigoje praleisti 2-3 val. jam yra per sunku ir atkreipė dėmesį, jog dėl plikledžio jam judėti yra per sudėtinga, Dainiui pasiūlyta koją persitvarstyti namuose. Bet kojos būklė vis blogėjo, todėl jis dar kartą kreipėsi į Elektrėnų ligoninę, tačiau reikiamo specialisto jam pasiūlė laukti net tris savaites. Tad gydytis vyras nusprendė Vilniaus ligoninėje. Ten jam pasakė, jog reikalingas stacionarus gydymas ir pasiūlė kreiptis ten, kur ir viskas prasidėjo - į Elektrėnus. Iš užburto rato Dainiui ištrūkti pavyko tik apsisprendus kreiptis pagalbos į privačią kliniką. Ten jam greitai buvo suteikta reikiama pagalba. Po šių įvykių buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dainius teigia, kad nors praėjo apie 3,5 metų nuo nelaimės, tačiau iki šiol jis sunkiai vaikšto, su dideliu diskomfortu vairuoja automobilį, patiria skausmus ir kitus nepatogumus.
Prokuratūra ginasi pati ir gina Sveikatos apsaugos ministeriją. Nesuprantu, kodėl šios valdžios institucijos negina moterų, kurios nori pagimdyti Lietuvai vaikų. Ar akcento perkėlimas į gimdymo vietą mūsų neklaidina? Tardomos juk visos moterys, gimdžiusios namuose, ne tik joms padėjusios gydytojos. Ir ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Ir jų yra ne dešimtys, o šimtai. Ar taip nesiekiama įbauginti šių šeimų? Šeimų, kurios gimdo namuose, nėra daug, netgi mažiau negu daugiavaikių šeimų. Gal todėl jos ignoruojamos - vis tiek rinkimuose didesnio balso neturi. Bet man ramybės neduoda klausimas, kodėl jos tąsomos po teismus, šmeižiamos ir juodinamos. Politikų deklaruojami tikslai nesutampa su darbais, bent jau šeimos reikalų srityje. Pradedant plačiomis diskusijomis apie šeimos sampratą ir baigiant tirpstančia parama šeimoms. Kai nebeaišku, kas yra šeima, jos nebelieka.
