Mamos pienas yra geriausias maistas kūdikiui. Žindymo nauda kūdikio ir mamos sveikatai neabejotina. Įrodyta, kad žindomi kūdikiai rečiau serga infekcinėmis žarnyno ir kvėpavimo takų ligomis. Žindymas mažina staigios kūdikio mirties riziką, alergijos karvės pienui tikimybę. Žindymas naudingas ir motinai. Ankstyvas naujagimio pridėjimas prie krūties lemia greitesnį gimdos susitraukimą ir grįžimą į normalią padėtį, sumažina nukraujavimo galimybę po gimdymo. Žindžiusios moterys rečiau serga krūties ir kiaušidžių vėžiu. Žindant greičiau nukrenta nėštumo metu priaugtas svoris. O kur dar laimės ir pilnatvės jausmas, kuris apima rankose laikant savo kūdikį. Natūralaus maitinimo metu su juo mezgasi ryšys. Juk mamomis taip pat mokomės būti, kai gimsta vaikelis, abipusis ryšys sukurtas būnant kartu, per patirtis.
Sėkmingai žindymo kelionei labai svarbi mamų išankstinė nuostata. Yra šeimų, kuriose dar prieš moteriai pastojant nusprendžiama, kaip bus maitinamas kūdikis. Tai gal ir nebūtina, tačiau šeimai besilaukiant vaikelio reikėtų daugiau pasidomėti, apsilankyti specialiuose mokymuose, kur įgijus žinių atsirastų ir daugiau pasitikėjimo, noro maitinti krūtimi.
Pasakykite savo partneriui ir šeimai, kad planuojate maitinti krūtimi. Artimųjų palaikymas pirmomis savaitėmis labai svarbus. Informuokite savo gydytoją, slaugytoją, jie gali suteikti tinkamos informacijos. Apsilankykite žindymo kursuose, kol laukiatės. Pirmieji žindymo kelionės žingsniai prasideda gimdymo namuose. Lietuvoje taikomas naujagimiams palankios ligoninės modelis. Tokiose ligoninėse sudaromos palankios sąlygos sėkmingai žindyti naujagimius nuo pirmos jų gyvenimo dienos.
Tik ką gimęs sveikas naujagimis dedamas motinai ant krūtinės. Kontakto oda prie odos nauda abipusė, naujagimis, girdėdamas ir jausdamas mamos širdies dūžius ir kvėpavimą, nurimsta, mažėja gimstant patirtas stresas, susinormalizuoja naujagimio kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnis. Naujagimis sušyla, išlieka aukštesnis gliukozės kiekis kraujyje. Toks vaikelis mažiau verkia, geriau miega. Oda prie odos kontakto metu mamos organizme išsiskiria oksitocino, dar vadinamo laimės hormonu, o tai lemia ankstyvą placentos atsidalijimą, mažesnę kraujavimo riziką, mažesnį streso lygį. Visa tai padeda sėkmingai ir ilgai žindyti. Sudaromos sąlygos motinai ir naujagimiui 24 valandas per parą praleisti drauge.
Naujagimis pirmą kartą mamos krūtį pažįsta turėtų per pirmą valandą nuo gimimo. Vėliau žindoma pagal poreikį, naujagimis maitinamas motinos pienu iš krūties 8-12 kartų per parą, laisvu grafiku. Kas 2-3 valandas dieną, 3-4 valandas naktį. Jeigu dėl tam tikrų gimdyvės ar naujagimio sveikatos būklių naujagimis buvo atskirtas nuo mamos ir oda prie odos kontaktas nebuvo taikytas, nesijaudinkite. Akušerės mielai parodo, kaip nusitraukti pieną rankomis ir taip stimuliuoti pieno gamybą, kad sėkmingai žindytumėte, kai tik naujagimio būklė stabilizuosis.
Mamos pieno sudėtis ir nauda
Mamos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims. Vanduo sudaro 87-90% motinos pieno. Baltymai nuo 0.9% iki 2,3%, angliavandeniai nuo 5,35% iki 7,3% , riebalai 2,9% - 4,2%. Šių komponentų koncentracija keičiasi, o kintamoji dalis priklauso nuo to, ar tai priešpienis ar pienas. Taip pat į pieno sudėtį įeina antikūniai, antioksidantai, augimo faktoriai, hormonai ir gyvos ląstelės, kurių ypač daug yra priešpienyje. Taip pat labai svarbus Bifidus faktorius, kuris skatina gerųjų bakterijų augimą žarnyne.
Motinos piene gausu įvairių baltymų, iš motinos gautų antikūnių, kurie labiausiai pirmaisiais šešiais mėnesiais, bet iš dalies ir vėliau, apsaugo mažylį nuo kvėpavimo takų, šlapimo takų, virškinimo sistemos infekcijų, vėmimo ir viduriavimo. Maitinant natūraliai mažyliui žymiai sumažėja rizika sirgti vidurinės ausies infekcija. Maitinant motinos pienu mažėja uždegiminių žarnų ligų ir kraujo ligų rizika. Moksliškai nustatyta ilgalaikė žindymo nauda. Nustatyta, kad vaikams, kurie buvo maitinami motinos pienu, užaugus mažesnė antro tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizika. Įrodyta, kad žindyti vaikai užaugę rečiau serga astma, lėtinėmis uždegiminėmis ligomis bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Yra duomenų, kad didesnis IQ yra susijęs su išimtiniu ir ilgai trukusiu žindymu kūdikystėje.
Pirmosios gyvenimo valandos ir krekenos
Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Krekenose yra daugiau mineralinių druskų ir mikroelementų, vitaminų, ypač riebaluose tirpstančių A ir E, imuninių kūnų, lizocimo, fermentų - pepsinogeno, lipazės, tripsino ir amilazės. Krekenos yra kaloringos.
Pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, stebėjimų ir eksperimentinių darbų, kurių pagrindu yra daroma prielaida, kad jeigu naujagimis, ypač neišnešiotas, nuo pirmųjų gyvenimo valandų negauna pakankamai maisto, tikėtina, tai gali atsiliepti tolimesniam jo vystymuisi: jo protinei veiklai, intelektui, galimybei adaptuotis prie normalaus gyvenimo.
Kai kūdikis gimsta neišnešiotas, jo angliavandenių, baltymų, riebalų rezervai būna labai menki. Tad mes stengiamės neišnešiotus naujagimius kuo greičiau pradėti maitinti, stengdamiesi užtikrinti jų mitybos poreikius. Problema yra ta, kad jie iš karto negali pilnai įsisavinti maisto, kaip galėtų išnešiotas naujagimis. Reikia laiko, kad jų nebrandus žarnynas pamažu priprastų prie motinos pieno (juk mamos įsčiose žarnynas pieno negauna). Ir dėl to tenka juos iš dalies maitinti į veną (toks maitinimas vadinamas parenteriniu) ir po truputėlį duoti mamos pieno. Iš pradžių kelis lašus, tų lašų skaičių didinant, kol galų gale galima visiškai atsisakyti maitinimo į veną.
Kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia - nuo infekcijos. Maitinimas motinos pienu lemia gerą vaiko ar net suaugusiojo sveikatą ateityje.
Žindymo mitai ir realybė
Dalis moterų įsitikinusios: jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, žindyti nepavyks. Tai tikrai nereiškia, kad negalėsite vaikelio žindyti. Jei atliekama tokia operacija, o ypač jei naujagimiui iš karto tenka teikti medicinos pagalbą, užtrunka daugiau laiko, kol mažylis padedamas mamai ant krūtinės.
Turimos išankstinės nuostatos, mitai, kuriais tikima. Dažniausi mitai, galintys trukdyti sėkmingai pradėti maitinti krūtimi: įsitikinimas, kad tai iš prigimties skausminga, kad daugeliui moterų nepasigamina pakankamai pieno ir kad žindomi kūdikiai priauga mažai svorio. Iš tiesų maitinimas krūtimi ne tik neskausmingas iš prigimties - priešingai, tuo metu gaminasi laimės hormono oksitocino. Daugeliui moterų pasigamina kaip tik jos kūdikiui reikalingas pieno kiekis - tai reguliuoja kūdikis, žįsdamas krūtį.
Pirmasis požymis, rodantis, kad kūdikiui mamos pieno pakanka, yra augantis jo svoris. Per pirmas dvi gyvenimo savaites naujagimis sugrįžta į gimimo svorį, per pirmą mėnesį priauga bent 500 g. Kiti požymiai: kūdikis šlapinasi skaidriu bekvapiu šlapimu, nuo 4 paros tuštinasi 3-4 kartus per parą, nuo 6 savaitės gali tuštintis ir rečiau. Dažniausiai tokiam mažyliui pieno pakanka. Nemiega naktimis kūdikiai dažniausiai dėl to, kad jų nervų sistema nebrandi ir jų būdravimo-miego ciklas kitoks nei suaugusių.
Griežtas maitinimas pagal grafiką. Mamos turėtų išmokti atpažinti kūdikio alkio ženklus. Jeigu vaikas neramiai sukioja galvą į šalis, lyg ko ieškotų, - ieško krūties, nesvarbu, ant kieno rankų tuo metu yra. Palietus skruostą, suka galvą į tą pusę ir žiojasi. Čepsi lūpomis ir kaišioja liežuvį. Kišasi rankas į burną iki 3 mėnesių amžiaus. Verkia. Visa tai - greičiausiai dėl to, kad jau išalko. Reikėtų vengti čiulptukų, primaitinimo mišiniu. Taip pat svarbi ir mamos emocinė būklė, vartojami medikamentai, rūkymas.
Donorinis motinos pienas - vertinga alternatyva
Motinos pienas nenuginčijamai yra pats geriausias kūdikio maistas, kurio nepajėgia pilnai imituoti joks pieno mišinukas. Dėl to dar nėštumo metu mamos yra šiečiamos apie žindymo svarbą, o vaikui gimus jos skatinamos neskubėti griebtis mišinukų. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai dėl įvairių priežasčių gimdyvėms nepakanka pieno ar jos negali žindyti pačios. Tokiu atveju pereinama prie mišinukų, nors neišnešiotiems ar sunkiai sergantiems kūdikiams ypač svarbu gauti žindyvės pieną.
Kai kurios šeimos vis dar mano, jog donorinis motinos pienas nėra tinkamas kūdikiui ir geriau rinktis pieno mišinį. Tačiau tai - visiškas mitas, kurį paneigė jau ilgą laiką įvairiuose pasaulio kampeliuose naujagimiams naudojamas žindančių moterų dovanotas pienas. Vienas iš tokių donorinio motinos pieno bankų yra įsikūręs ir Kauno klinikose. Čia jis buvo atidarytas dar 2016 metais. Per šešerius metus donorėmis tapo 325 žindyvės, iš kurių iš viso surinkta beveik 4 000 litrų pieno.
Pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, donoriniu motinos pienu Kauno klinikose yra gydomi neišnešioti naujagimiai, kurių mamos neturi pakankamai pieno. Taip elgiamasi laikantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, mat specialistai skatina neišnešiotiems naujagimiams tokiu atveju skirti ne adaptuotą mišinį, o donorinį motinos pieną.
Donorinis motinos pienas padeda neišnešiotiems naujagimiams ypatingai tada, kai mama dėl streso ar kitų priežasčių neturi savo pieno. Remiantis moksliniais duomenimis, motinos pienas naujagimiams sumažina nekrozinio enterokolito, sepsio riziką, padeda augti svoriui, pagerina kardiovaskulines išeitis.
Pieno donorystė vyksta jau daug metų, o tai ypač svarbu neišnešiotiems ar sunkiai sergantiems vaikams. Tiesa, biologinės mamos pienas vis tiek yra geresnis nei donorės. Donorinis motinos pienas pasterizuojamas, termiškai apdorojamas, todėl netenka tam tikrų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios kaitinant suyra, bet pagrindinė sudėtis išlieka. Gyvame motinos piene yra įvairių gerųjų bakterijų, kurios patenka į naujagimio organizmą ir padeda virškinimui. Tačiau ir pasterizuotame donoriniame mamoș piene yra įvairių komponentų, pvz. oligosacharidų, kurie padeda formuotis geroms bakterijoms naujagimio žarnyne. Tik svarbiausia imti pieną iš tam sukurtų pieno bankų, nes taip užtikrinamas saugumas ir kokybiškumas.
Gydytojas dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, taip pat neabejoja motinos pieno nauda neišnešiotų kūdikių vystymuisi: „Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi. Deja, ne visos motinos, pagimdžiusios neišnešiotus kūdikius, turi pakankamai pieno: šiuo atveju labai svarbus donoro pieno prieinamumas, nes tai leidžia naujagimius aprūpinti vertingomis maistinėmis medžiagomis, kurių yra motinos piene, net jei mama neturi savo pieno”.
„Donoriniai motinos pieno bankai yra skirti tam, kad mes galėtume aprūpinti motinos pienu sergančius arba neišnešiotus naujagimius, kuriems labiausiai to reikia. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną.
Nors atsiradus pieno mišiniams, donorinio motinos pieno bankai tapo mažiau populiarūs, jų skaičius vis tiek nuolat augo. Tiesa, dalis bankų buvo uždaryta 1980-aisias, kai buvo išsiaiškinta, kad ŽIV infekcija gali būti perduota per motinos pieną. Bet galiausiai buvo atlikta daugybė mokslinių ir klinikinių tyrimų, kurie įrodė nenuginčijamą tiesą: motinos pienas yra neabejotinai pranašesnis už pieno mišinius ir turi daugybę privalumų.
PSO ir Amerikos Pediatrijos Akademija (APA) yra oficialiai pranešusi, jog donorinis motinos pienas - pats geriausias maistas naujagimiui, jei šis negali gauti biologinės motinos pieno.
Baisu ne visos moterys gali saugiai maitinti krūtimi. Žindyti nerekomenduojama, jei sergama negydoma ŽIV infekcija, dėl galimo viruso perdavimo kūdikiui; vartojami tam tikri medikamentai, nesuderinami su žindymu; kūdikiui nustatyta galaktozemija. Tai paveldima medžiagų apykaitos liga, kai organizme neskaidomi angliavandeniai arba jie skaidomi neįprastai lėtai, todėl kyla sunkių sveikatos sutrikimų. Lietuvoje nuo 2015 m. vyksta visuotinė naujagimių patikra dėl šios ligos.
Svarbu, kad pirmosios gyvenimo valandos būtų sočios. Jeigu naujagimis, ypač neišnešiotas, nuo pirmųjų gyvenimo valandų negauna pakankamai maisto, tikėtina, tai gali atsiliepti tolimesniam jo vystymuisi: jo protinei veiklai, intelektui, galimybei adaptuotis prie normalaus gyvenimo.
Motinos pienas ne tik skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Jis padeda įsisavinti maisto medžiagas, apsaugo nuo blogųjų bakterijų, padeda sintezuoti vitaminus, hormonus ir kt. Žindymas yra labai ekonomiškas maitinimo būdas. Maitinimo pieno mišiniu kaina priklauso nuo mišinio. Žindymas yra labai patogus maitinimo būdas keliaujant su kūdikiu. Taigi, žindymas yra visapusiškai naudingas.
tags: #mamos #pieno #nauda #naujagimiui
