Atraskite Mamos Pieno Kaloringumą Ir Jo Neįkainojamą Reikšmę Jūsų Kūdikiui

Motinos pienas - tai maitinančios moters pieno liaukų sekretas, geriausias naujagimio ir kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio mitybos poreikius, skatina jo augimą ir fizinį vystymąsi. Motinos pienas visada šiltas, šviežias, sterilus, kaloringas ir lengvai virškinamas. Jame yra daug antikūnų, saugančių nuo infekcinių ligų, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi, stiprina kūdikio imuninę sistemą. Be to, žindymas yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, teigiamų emocijų šaltinis, nes atsiranda glaudus tarpusavio ryšys.

Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos sveikatos organizacijos rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Išimtiniu žindymu laikomas kūdikio maitinimas mamos pienu, neduodant jokio kito papildomo maisto ar gėrimų. Nuo 6+ mėnesių rekomenduojamas primaitinimas, kai į kūdikio racioną įtraukiamas kietas, maistinėmis medžiagomis turtingas maistas kartu su toliau tęsiamu žindymu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikių žindymą iki 2 metų ar ilgiau, su sąlyga, kad to abipusiai nori mama ir vaikas.

Motinos pieno sudėtis ir kaloringumas įvairiais etapais

Jau nėštumo antroje pusėje pieno liaukos pradeda gaminti priešpienį. Jis tirštesnis, gelsvas, riebesnis ir kaloringesnis negu motinos pienas, jame yra daugiau imunoglobulinų, ypač IgA klasės. Priešpienis gaminamas dar kelias pirmąsias dienas po gimdymo. Vėliau pradeda gamintis vadinamasis tarpinis pienas, kuris yra ne toks tirštas, jo gaminasi daugiau, gausėja vandenyje tirpstančių vitaminų, mažėja imunoglobulinų. Dar po kelių dienų (2-3 naujagimio gyvenimo savaitę) pradeda gamintis subrendęs pienas, kurio kaloringumas yra apie 75 kcal/100 ml. Vandens dalis jame santykinai didesnė negu ankstesnio pieno, riebalų kiekis įvairus: pradėjus žįsti skiriasi liesesnis, vėliau - 3-5 kartus daugiau riebalų turintis pienas.

Tačiau mamos pieno tyrimai tvirtina visiškai priešingus dalykus: mamos pienas antraisiais ir vėlesniais metais riebėja, turi daugiau baltymų ir kalorijų nepriklausomai nuo to, kiek dažnai mažylis žinda. Taip pat didėja laktoferino, lysozimo, imunoglobulino A, oligosacharidų ir natrio koncentracija. Mamos piene mažėja angliavandenių, kalcio ir cinko.

Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Šis tirštas, lipnus skystis dažnai vadinamas „skystuoju auksu“ - ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Pirmąją (pirmąsias) paras po gimdymo išsiskiria vos iki 40-50 ml priešpienio, dažnai - ir dar mažiau. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt. Priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), iš gelsvos į vis baltesnę kinta ir jo spalva. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečiąją gyvenimo parą jau yra maždaug graikinio riešuto dydžio, o vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno. Pereinamajame piene daugiau riebalų, kalorijų ir laktozės (natūralaus cukraus), todėl tai idealus maistas greitai augančiam naujagimiui. Praėjus apie dviem savaitėms nuo gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Taigi, svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik atsigertų, bet gautų ir riebesnio, sotesnio pieno.

Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pat vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Tiesa, kūdikiai kietu maistu pradedami primaitinti nuo 6 mėn.

Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti. Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.

Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.

Pagrindinės motinos pieno sudėtinės dalys:

Vanduo: Sudaro apie 88-90 procentų viso tūrio, numalšina kūdikio troškulį.
Baltymai: Lengvai įsisavinami albuminai, skirtingai nei sunkiai virškinamas kazeinas karvės piene. Jie padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20.
Riebalai: Jų kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių ir paros laiko. Naujagimiui skirtame priešpienyje riebalų yra tik 2 procentai, o jau subrendusiame piene, pavyzdžiui, penkioliktąją dieną - vidutiniškai 4 - 4,5 procentų.
Angliavandeniai: Pagrindinis - laktozė, energijos šaltinis, būtinas smegenų veiklai. Oligosacharidai (kitaip dar vadinami prebiotikais) - tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams.
Vitaminai ir mineralai: Jų kiekis ir derinys yra optimalus kūdikio poreikiams.

Motinos piene aptinkama daugiau nei 40 fermentų, gyvos ląstelės, hormonai, mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą).

Motinos pieno privalumai

Krūties pienu maitinami kūdikiai yra atsparesni ligoms, jiems rečiau pasitaiko alerginių reakcijų. Motinos piene esantis bifidogeninis faktorius skatina bakterijų Lactobacillus bifidus dauginimąsi naujagimio žarnyne ir mažina viduriavimo pavojų.

Sparčiausiai auga naujagimis. Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais žindomų kūdikių svoris auga greičiau negu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių dirbtinai maitinamų bendraamžių kūno masė. Nenuostabu, juk motinos pienas yra lengviau virškinamas ir geriau įsisavinamas nei mišiniai.

Žindomus kūdikius nuo persivalgymo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) bei nutukimo saugo pats motinos pienas: žįsdamas kūdikis iš pradžių gauna liesesnį ir saldesnį pradinį pieną, o galinis riebesnis pienas, kuris ir suteikia sotumo jausmą, yra ir mažiau saldus, todėl ir kūdikis žinda vis lėčiau ir ne taip energingai.

Anglijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkai, tyrę maitinimo įtaką neišnešiotų labai mažo gimimo svorio vaikų protiniam vystymuisi, nustatė, kad aštuonerių metų amžiuje intelekto koeficientas buvo vidutiniškai dešimčia balų aukštesnis tų, kurie naujagimystėje maitinti motinos pienu. Tai, jog pirmosiomis gyvenimo savaitėmis jie buvo laikomi inkubatoriuje ir maitinami per zondą, leidžia manyti, kad vystymosi pranašumą sąlygojo taip pat ir biologiniai paties motinos pieno faktoriai.

Jei išgirsite ką nors postringaujant, kad motinos piene yra nedaug kai kurių vitaminų ir mineralų, todėl esą kūdikiui reikia maisto papildų, neskubėkite jų pirkti ir duoti vaikeliui. Daugiau nebūtinai reiškia geriau. Organizmui reikalinga įvairių medžiagų pusiausvyra, o jos optimalus derinys yra motinos piene.

11-16 mėn. Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.

Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 5 metų negalima duoti ryžių gėrimų dėl juose esančio didelio arseno kiekio. Arsenas natūraliai randamas aplinkoje ir gali patekti į mūsų maistą ir vandenį. Mažiems vaikams negalima duoti nepasterizuoto pieno, nes yra didesnė apsinuodijimo maistu rizika.

Nuo 12 mėn. galima duoti lieso pieno (1 proc. riebumo). Ožkos ir avies pienas, jei pasterizuotas, gali būti duodamas vaikui nuo 12 mėn. Tačiau karvės pienas nedideliais kiekiais gali būti naudojamas gaminant maistą arba maišomas su maistu (pvz., grūdų ar daržovių košėje, padažuose) nuo maždaug 6 mėnesių, tačiau jo negalima gerti kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus, kaip pagrindinio gėrimo, pakeičiant motinos pieną arba kūdikių mišinį.

Žindymo įtaka motinos organizmui ir svorio metimui

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų akušerių ir ginekologų kolegijos (ACOG) duomenimis, maitinant krūtimi kasdien sudeginama apie 450-500 kalorijų. Tačiau medikų teigimu, svarbu suvokti, kad kiekvienos moters organizmas yra skirtingas, todėl universalaus ir paprasto atsakymo, kiek kalorijų galima sudeginti maitinant krūtimi, nėra. Žindančios moterys žino, jog tuo metu jaučia padidėjusį alkį. Tai natūralu, kadangi organizmui reikia papildomų kalorijų pienui gaminti. Tyrimai rodo, kad žindymo metu moterims reikia daugiau kalorijų nei nėštumo metu.

Vis dėlto, kadangi žindymo metu organizmas sudegina daug kalorijų, gali būti, kad be jokių papildomų pastangų moters svoris ims mažėti. Šia tema atlikti tyrimai rodo, kad išimtinis žindymas pirmuosius tris mėnesius turėjo nedidelį poveikį svorio mažėjimui po gimdymo.

Dietologai įspėja, kad sąmoningas kalorijų ribojimas maitinant krūtimi gali neigiamai paveikti motinos pieno gamybą. JAV Mitybos ir dietologijos akademijos duomenimis, jei žindymo metu per dieną suvalgoma mažiau nei 1800 kalorijų, pieno gali pastebimai sumažėti. Dietos žindymo metu taip pat gali sukelti ir ilgalaikių problemų.

Svarbu suprasti, kad žindančios moters kalorijų poreikis keičiasi ir priklausomai nuo kūdikio poreikių. T. y. jei jis kurią nors dieną žįs dažniau ir daugiau, mama jaus didesnį alkį, jos energijos lygis bus mažesnis. Tokiu atveju būtina pakoreguoti mitybą, taip pat gerti pakankamą kiekį vandens.

Mitybos rekomendacijos žindančioms motinoms

Medikai pabrėžia, jog maitinančios mamos mityba turėtų būti pilnavertė, t. y. jokiu būdu nereikėtų laikytis jokių dietų, išskyrus tas, kurias rekomenduoja gydytojai dėl mamos ar kūdikio sveikatos poreikių. Pasak K. Gaither, per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 1500-1800 kalorijų. Jei moteris aktyvesnė, pvz., sportuoja, kalorijų „pririnkti“ reikės daugiau.

Vidutiniškai kasdienių kalorijų kiekis turi būti nuo 3200 iki 3500 kilokalorijų. Tačiau, tuo pačiu metu, dešros ir rafinuotų angliavandenių bei cukraus normos buvo viršytos beveik 3 kartus.

Rekomenduojami produktai žindymo metu:

Liesa mėsa ir žuvis (150 g) virta ar kepta;
Kietos sūrio rūšys (20-30 gramų);
Neriebi varškė (100-150 gramų). Pirmomis dienomis geriau naudoti apkepų pavidalu;
Javai arba makaronai (60 g);
Pienas ir pieno produktai (400-600 ml);
Duonos juodos, batono (200 g);
1 kiaušinis;
Sviestas ar augalinis aliejus (20-25 g);
Virtos arba keptos daržovės (500-600 gramų), bulvių dalis turėtų sudaryti ne daugiau kaip 200 gramų;
Iš vaisių, per pirmąjį mėnesį geriausia tinka obuoliai ir kriaušės, nulupta žievele, keptu pavidalu (200-300 gramų).

Gėrimo režimas vidutiniškai nuo 1,5 iki 2 litrų skysčio laktacijos skatinimui. Visi produktai yra atrenkami absoliutaus nealergiškumo principu, todėl kiekvienas naujas produktas turi būti vartojamas atskirai ir atsargiai. Nepatartina įvesti daugiau nei vieną naują produktą per tris dienas. Rekomenduojama rašyti „maisto dienoraštį”, siekiant lengviau nustatyti, kuris produktas sukelia alergines reakcijas ar virškinimo sutrikimus kūdikiui.

Produktai, kurių reikėtų vengti žindymo metu:

Saldainiai, bandelės;
Rafinuoti angliavandeniai: šokoladas, kakava, pyragaičiai, manų kruopos;
Riebus, aštrus ir keptas maistas;
Visi ilgalaikio galiojimo produktai, įskaitant jogurtus, supakuotas sultis;
Rūkyti produktai;
Dešros, dešrelės;
Gaminiai, kuriuose yra dirbtinių maisto priedų - konservantų ir dažiklių;
Iš vaisių - vynuogės (dažnai sukelia vėmimą), bananai, braškės, apelsinai, avietės, kivi;
Nenugriebtas pienas (išskyrus fermentuotus pieno produktus);
Pomidorai, moliūgai, morkos, kopūstai;
Majonezas, kečupas;
Riešutai;
Ankštiniai;
Jūros gėryės - krabai, skumbrės, vėžiai ir delikatesinės žuvys (raudonos veislės).

Jei maitinanti motina turi gerti vaistus, tai daroma tik pasikonsultavus su pediatru.

Motinos pieno laikymas ir šildymas

Natūralu, kad mama su kūdikiu negali būti 24 val. per parą, todėl kartais mažylį tenka trumpam palikti su artimaisiais. Pats paprasčiausias ir greičiausias būdas tą padaryti - naudoti pientraukį - pagrindinį mamos pagalbininką, kai reikia sukaupti pieno atsargų.

Kiekvieną priemonę, kuri bus naudojama pienui ištraukti, - pientraukius, indelius ir kt., - būtina kruopščiai išplauti karštu vandeniu. Saugiau plauti indelius ne rankomis, bet indaplovėje, kuo karštesniame vandenyje.

Atkreipkite dėmesį, kad plastikiniai maišeliai tiks tik trumpam užšaldyti pieną, t. y. kai pieną kūdikiui planuojate sumaitinti po kelių parų. Plastikiniai maišeliai lengvai plyšta, pienas iš jų lengvai išteka, be to, riebiosios medžiagos prilimpa prie maišelio sienelių, todėl pienas gali būti šiek tiek mažiau vertingas.

Jeigu mama nori sumaišyti tą pačią dieną per kelis kartus nutrauktą pieną, reikėtų, kad jis būtų panašios temperatūros, t. y. nepatariama maišyti ką tik nutraukto dar šilto ir ilgokai šaldytuve buvusio pieno.

Naujagimiams paprastai motinos pieno šaldoma nedidelėmis porcijomis - 30-60 ml. Optimali pieno porcija - apie 60-120 ml, todėl būtent tokio dydžio indelių ar šaldymo maišelių reikėtų įsigyti. Būtinai pažymėkite indelius.

Jeigu aplinkos temperatūra - aukštesnė nei 25 °C, tačiau nėra galimybės pieno laikyti šaldytuve, tuomet indelį reikėtų laikyti vėsiai, pavyzdžiui, pamerkus į šaltą vandenį. Pieno indelį galima ir įsukti į šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį ar kitą audinį.

Šaldytuve, kuriame palaikoma įprasta +4 °C temperatūra, pieną galima laikyti iki 5 parų. Iš vakaro indelį ar maišelį su pienu tiesiog perkelkite į šaldytuvą: jis lėtai atitirps. Galima atšildyti pieną indelį įstačius į atskirą indą su šiltu vandeniu. Po šilto vandens srove.

Atšildytą pieną būtina suvartoti per 1 parą. Nepatariama pieno šildyti nei ant viryklės, nei tuo labiau mikrobangų krosnelėje, nes, veikiant aukštai temperatūrai, žūsta naudingosios medžiagos, tarp jų - ir piene esantys antikūnai. Be to, sunku pastebėti, kada pienas sušilo iki reikiamos temperatūros, todėl kūdikis gali nusideginti burnytę ir liežuvį.