Ar magnetinis rezonansas pavojingas nėštumo metu? Sužinokite tiesą!

Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus, kurie padėtų tiksliai nustatyti galimas sveikatos problemas, nesukeliant pavojaus mamai ar kūdikiui. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra vienas iš tų tyrimų, kurie gali būti skiriami nėščiosioms, kai kiti metodai nėra pakankamai informatyvūs ar saugūs. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atvejus, kada MRT tyrimas yra būtinas, ir jo privalumus, lyginant su kitais diagnostikos metodais.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas. Šis tyrimas neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui.

Nors MRT tyrimas nėštumo metu kelia tam tikrų klausimų, jis yra vienas iš saugiausių ir tiksliausių būdų diagnozuoti įvairias sveikatos problemas. Nuo šiol daugiau saugumo nėščiosioms visame pasaulyje suteikiantis magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) taps labiau prieinamas būsimoms mamoms Lietuvoje - gavusi gydytojo siuntimą kūdikio besilaukianti moteris turės galimybę pasitikrinti nemokamai.

Kokiais atvejais MRT tyrimas būtinas nėščiosioms?

Nėštumo metu MRT tyrimas gali būti reikalingas, kai reikia detaliai ištirti vaisiaus ar motinos organų būklę. Pavyzdžiui, šis tyrimas rekomenduojamas įtariant vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus ar esant įtarimui dėl vaisiaus stuburo problemų. MRT taip pat gali būti skiriamas nėščiajai, kai ultragarsinis tyrimas neleidžia gauti reikiamos informacijos apie tam tikras sveikatos būkles.

Ji pažymi, kad magnetinio rezonanso tyrimas yra ypač naudingas, kai kyla bent menkiausios abejonės dėl galimų vaisiaus būklės sutrikimų, svarstoma operacijos galimybė ar numatomas itin komplikuotas gimdymas.

„Dėl specialios technologijos MRT tyrimas tikslus ir išsklaido ultragarso tyrimo metu kylančias abejones, todėl apsaugo nėščiąsias nuo dvejonių ir streso, o šito nėštumo metu reikia ypač vengti. Nuo šiol būsima mama, žinodama apie šią galimybę nemokamai pasitikrinti, galės ramiau atsikvėpti ir planuoti tolimesnę nėštumo eigą”, - teigia S.

Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą.

MRT vaisiaus tyrimas yra papildoma diagnostikos priemonė, kurią rekomenduojama taikyti prieš tai būtinai atlikus ultragarso tyrimą ir jo metu radus pakitimų, sklaidos defektų. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas 19-22 nėštumo savaitę, kai vaisius jau pakankamai didelis, kad būtų galima pastebėti sveikatos sutrikimus.

vaisius ir magnetinio rezonanso aparatas

MRT tyrimo privalumai, palyginti su kitais diagnostikos metodais

MRT tyrimas pasižymi pranašumu prieš kitus metodus, nes jo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, o ne jonizuojančioji spinduliuotė, kuri gali būti kenksminga nėštumo metu. Lyginant su kompiuterine tomografija (KT), MRT yra saugesnis pasirinkimas, ypač kai reikia detalaus vaisiaus ar motinos vidaus organų vaizdo. Be to, magnetinio rezonanso tomografija leidžia tiksliai įvertinti minkštųjų audinių būklę, kas itin svarbu tam tikrų vaisiaus ir motinos patologijų diagnostikai.

Atliekant MRT nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. MRT yra gerokai pranašesnis už kitus tyrimus tiriant minkštuosius audinius (pavyzdžiui, nugaros smegenis ar kaulų čiulpus).

Taigi, tiriant nėščiąsias, pirmenybė visuomet skiriama echoskopijai, po to - MRT tyrimui. Jeigu gydytojai teigia, kad siekiant diagnozuoti galimai rimtą arba greitai besivystančią ligą būtinas MRT tyrimas, reikėtų jais pasikliauti.

Kaip atliekamas MRT tyrimas?

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) - vienas iš pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai. Magnetinio rezonanso tomografijos metu galima atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt.

Labai svarbu prieš MRT procedūrą pasitarti su gydančiu gydytoju ir su klinikų diagnostikos skyriaus darbuotoju - radiologijos technologu. Jeigu laukiatės arba įtariate, kad laukiatės, reikėtų dėl procedūros pasitarti su gydančiu gydytoju. Prieš tyrimą bus paprašyta persirengti vienkartine apranga arba nusirengti savo drabužius. MRT tyrimo metu girdėsite skirtingų tonacijų garsus. Tyrimas gali trukti nuo 15-20 min. Jeigu jaučiama uždarų patalpų baimė (klaustrofobija) visada galima pabandyti - galbūt pavyks atlikti tyrimą.

Pasiruošimas MRT tyrimui priklauso nuo to, kurią anatominę dalį/sritį tiriatės. Jeigu nenurodyta kitaip, tuomet galite atvykti įprastai pasiruošęs, galite vartoti reguliarius savo vaistus. Turint gydytojo siuntimą, MRT tyrimas kompensuojamas TLK. Mokamam tyrimui gydytojo specialisto siuntimo nereikia.

MRT yra visiškai neskausminga procedūra. Tyrimai magnetinio rezonanso tomografu trunka nuo 15 minučių iki 1 valandos.

Jei tyrimo metu pajausite, kad bijote ribotos erdvės, paspaudę specialią pompą, bet kada procedūrą galite nutraukti.

Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas diagnostiniam tyrimui. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, tyrimas gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Jei nenurodyta kitaip, galite valgyti ir gerti bei įprastai vartoti bet kokius reguliarius vaistus. Prieš tyrimą Jūsų tiesiog paprašys užpildyti specialų klausimyną, norint išsiaiškinti, ar nėra jokių kontraindikacijų tyrimui atlikti.

Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo trukmė paprastai neviršija 60 minučių.

Pasiruošimo instrukcijos skirtingiems MRT tyrimams:

Kaklo minkštųjų audinių / stuburo / krūtinės ląstos: Nevalgėte bent 2 val. prieš tyrimą.
Galvos smegenų / galvos hipofizės / galvos vidinės ausies: Nevalgėte bent 2 val. prieš tyrimą; tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių.
Galvos akiduobių: Nevalgėte bent 2 val. prieš tyrimą; tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių; jei esate su priaugintomis blakstienomis, jos gali pakenkti tyrimo kokybei.
Krūtų: Rekomenduojama tyrimui registruotis 2 ciklo savaitę; nevalgėte bent 2 val. prieš tyrimą.
Tulžies, kasos, kepenų latakų (MRCP): Nevalgėte bent 4 val. prieš tyrimą.
Pilvo organų: Nevalgėte bent 4 val. prieš tyrimą; nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą.
Prostatos: Nevalgėte bent 4 val. prieš tyrimą; iš vakaro ir kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma.
Dubens: Nevalgėte bent 4 val. prieš tyrimą; nesišlapinkite bent 1-2 val. prieš tyrimą (2 val. ir daugiau, jei bus tiriama šlapimo pūslė).
Rectum (tiesiosios žarnos): Nevalgėte kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo; pasinaudokite mikroklizma iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą.
Plaštakos / pėdos: Pasirūpinkite, kad tyrimo dieną nagai nebūtų padengti geliniu nagų laku ar geliu.
Viso kūno: Nevalgėte bent 4-6 val. prieš tyrimą.

Informacija apie kontrastinę medžiagą

Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, gali būti naudojama kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.). Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.

Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.

Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Kartais nėščiosioms skiriamas vidaus organus apžiūrėti padedantis tyrimas - magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT laikomas vienu pažangiausių, saugiausių ir tiksliausių šiuolaikinės medicinos tyrimo metodų. Taikant MRT tiriami šie organai: galvos smegenys, širdis, stuburas, krūtys, pilvas, dubuo, blauzdos, čiurnos, sąnariai ir kt. Atliekant MRT nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. Nemaža dalis nėštumų nutrūksta ir baigiasi persileidimu. Kiekvieno nėštumo metu išlieka apsigimimų rizika. Ji siekia maždaug 3-5 proc. Viename tyrime buvo tirta daugiau nei 1700 nėščiųjų. Visoms joms pirmąjį nėštumo trimestrą buvo atliktas MRT tyrimas. MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, tad tyrėjai taip pat aiškinosi, ar MRT gali turėti įtakos vaisiaus klausai. Aiškinantis, ar MRT gali padidinti kitų nėštumo komplikacijų ir problemų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, tikimybę, taip pat dar šiek tiek trūksta papildomų tyrimų. MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastinė medžiaga kartais pagerina MRT vaizdus, tačiau nėštumo metu ji dažniausiai nenaudojama.