Airių vilkogaudis, dar vadinamas airių volfhaundu, yra milžiniškas šuo, kurio istorija siekia senovės Airiją, dar kelis šimtmečius prieš mūsų erą. Šie didingi gyvūnai buvo veisiami itin dideliems plėšrūnams, tokiems kaip vilkai ir stambūs elniai, sumedžioti, taip pat ginti žmonių gyvenvietes. Vietos gentys sąmoningai augino itin didelius ir drąsius skalikų tipo šunis, kurie buvo naudojami ne smulkiai medžioklei, o stambiam grobiui. Pagrindinis jų tikslas buvo vilkų naikinimas ir teritorijų apsauga.

Airių vilkogaudis turėjo ne persekioti ilgai, o greitai pasivyti ir fiziškai įveikti grobį. Dėl to buvo atrenkami patys stambiausi ir stipriausi individai. Veislė formavosi be rašytinių standartų, perduodant patirtį iš kartos į kartą. Šunys buvo laikomi genties turtu ir prestižo ženklu, jie dažnai buvo dovanojami kitiems valdovams kaip ypatinga dovana. Viduramžiais vilkogaudžiai tapo kilmingųjų palydovais, jų laikymas buvo leidžiamas tik aukštuomenės atstovams, tai dar labiau sustiprino veislės statusą.

Kai vilkai Airijoje buvo beveik išnaikinti, vilkogaudžių paskirtis pradėjo nykti, ir veislė atsidūrė ant išnykimo ribos. XIX amžiuje airių selekcininkai ėmėsi jos atkūrimo. Tam buvo naudojami kiti stambūs šunys, tarp jų elnių skalikai ir dogų tipo veislės. Tikslas buvo atkurti senovinį tipą, o ne sukurti naują šunį. Didelis dėmesys buvo skiriamas dydžiui ir stabiliai psichikai. Agresyvūs šunys nebuvo toleruojami. Vilkogaudis turėjo būti galingas, bet valdomas. Jo paskirtis jau nebe medžioklė, o simbolinė ir kultūrinė. Veislė tapo Airijos istorijos dalimi.

Airių vilkogaudžio išvaizda ir charakteris

Airių vilkogaudis yra labai didelis šuo: patinų aukštis ties ketera yra ne mažesnis nei 79 cm, o patelių - ne mažesnis nei 71 cm. Vidutinis patino svoris svyruoja apie 54 kg, patelės - apie 40,5 kg. Airių vilkogaudžių sudėjimas yra stiprus ir raumeningas, nugara ilga, juosmuo iškilokas. Akys vidutinio dydžio, apvalios, tamsios. Ausys nedidelės, raukšlėtos, prigludusios. Kailis šiurkštus, vidutinio ilgio, gali būti juodos, baltos, melsvos, pilkos, rausvai rudos arba širmos spalvos.

Airių vilkogaudžiai yra kantrūs, nuoširdaus būdo šunys, kurie labai prisiriša prie savo šeimininko ir visos šeimos. Nors ši šunų veislė buvo sukurta vilkų medžioklei, tačiau šiandien tai yra puikūs namų šunys, kurie pavergia savo prieraišumu ir aukštu intelektu. Airių vilkogaudžiai noriai bendrauja su vaikais, su jais puikiai sutaria. Taip pat airių vilkogaudžiai gerai sugyvena su kitais šunimis, gali sugyventi su kate, jei su ja augo nuo mažumės. Nepažįstamuosius airių vilkogaudžiai vertina kaip potencialius draugus, tačiau prireikus gali ginti savo šeimininką.

Agresija airių vilkogaudžiams nėra būdinga, tačiau būtina ankstyva socializacija ir dresūra. Naujas komandas airių vilkogaudis išmoksta gana greitai, todėl dirbti su šiais šunimis yra vienas malonumas. Bendro paklusnumo komandas airių vilkogaudis puikiai išmoksta dar vaikystėje, vėliau galima lankyti įvairius šunų sporto užsiėmimus.

Airių vilkogaudis šeimoje ir kaip sargas

Airių vilkogaudis puikiai tinka šeimoms ar pavieniams žmonėms, galintiems skirti daug laiko ir dėmesio šuniui. Tai veislė, kuri ypač vertina bendravimą ir artumą su žmogumi, todėl geriausiai jaučiasi ten, kur gali būti šeimos dalimi. Jis yra puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ramaus, švelnaus, bet įspūdingo augintinio, sujungiančio jėgą ir taurumą.

Šis šuo mėgsta ilgesnius pasivaikščiojimus, bet namuose išlieka tylus ir ramus. Nors jų gyvenimo trukmė nėra ilga - vidutiniškai 6-10 metų, šie šunys palieka neišdildomą pėdsaką šeimininkų širdyse. Jiems būtina erdvė, kur galėtų laisvai judėti, bei žmogus, pasirengęs skirti laiko kasdieniam bendravimui. Tinkamai prižiūrimas vilkogaudis yra ramus, kantrus ir gerai sutaria su vaikais bei kitais gyvūnais. Ši veislė reikalauja meilės, pagarbos ir švelnaus vadovavimo, nes jautriai reaguoja į šeimininko emocijas.

Airių vilkogaudis, nepaisant milžiniško dydžio, dažnai vadinamas „švelniuoju milžinu“, nes po didingu stotu slepiasi jautri, ištikima ir švelni prigimtis. Nors jų agresyvumas nėra būdingas, didelis dydis ir galingas balsas gali atlikti puikios namų sargo funkcijos imitaciją, atbaidant nepageidaujamus svečius vien savo išvaizda. Jie gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško ne tik saugumo, bet ir ramaus bei meilaus kompaniono.

Airių vilkogaudžio priežiūra ir sveikata

Nors airių vilkogaudžiai yra labai dideli šunys, namuose jie dažniausiai tik miega, todėl šios veislės šunys gali gyventi ir bute, ir nuosavame name. Idealu, jei gyvenate netoli miško - airių vilkogaudžiai tiesiog dievina laisvę, ir vertina galimybę nevaržomai lakstyti. Šios veislės šunys šeriasi gana negausiai, juos pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę.

Svarbu pasirūpinti subalansuota airių vilkogaudžio mitybą. Planuojantys auginti šios veislės šunį turėtų įvertinti, kad maisto šiam augintiniui reikės tikrai nemažai. Airių vilkogaudžiui nėra būdingas saiko jausmas, todėl pašarą visada svarbu normuoti. Persivalgymas gali turėti skaudžių pasekmių - galimas skrandžio apsivertimas ar kiti sveikatos sutrikimai. Jauni airių vilkogaudžiai per mėnesį paauga maždaug devyniais centimetrais, todėl gali būti reikalingi specialūs papildai kaulams ir sąnariams.

Vystymosi laikotarpiu pasirūpinkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis, reikėtų neleisti šuniui šokinėti per kliūtis ar lipti laiptais. Suaugusiam airių vilkogaudžiui yra reikalingas didelis fizinis krūvis - būtini ilgi pasivaikščiojimai lauke ir žaidimai. Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų skirti šuns protiniam lavinimui - rekomenduojama visą šuns gyvenimą mokyti jį naujų komandų.

Tarp dažniausiai pasitaikančių negalavimų, būna: skrandžio problemos, klubo sąnario displazija (rečiau alkūnės sąnariai), kardiologinės ir oftalmologinės problemos. Jie taip pat turi įgimtą polinkį į vėžį.

tags: #airiu #vilkogaudis #su #vaikais

• Salomėjos Nėris gyvenimas ir kūryba
• Vizgirda: Verslo ir kultūros lyderis
• Tėvų patirtys su Lazdynų darželiais
• Sužinokite apie gausaus prakaitavimo priežastis 6 metų vaikams
• Šventė gyvūnų mylėtojams