Lytiškai plintančios ligos (LPL) yra vadinamos ligos, kurios perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Gydytojai LPL dar vadina šlapimo ir lyties takų ligomis, nes LPL gali pažeisti ir lyties takų, ir šlapimo sistemos, pavyzdžiui, šlapimo kanalą.
Visame pasaulyje per metus LPL, kurių šiandien žinoma apie 25, suserga apie 250 milijonų žmonių. Iš jų: 120 milijonų užsikrečia trichomonais, 50 milijonų - chlamidijomis, 30 milijonų - papilomos virusu, 25 milijonų - gonorėja ir 3,5 milijono - sifiliu. Dėl gerai sukoordinuotos sveikatos apsaugos sistemos kai kuriose vakarų šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, sergamumas LPL, o ypač gonorėja ir sifiliu, labai mažas.
LPL priklauso tų ligų grupei, apie kurias mes mieliau nutylime arba kalbame pašnibždomis. Čia jūs rasite aprašytus svarbiausių LPL požymius, jų gydymo būdus, patarimus kaip padėti sau ir savo lytiniams partneriams. Lytiniai santykiai - tai ne vien varpos įvedimas į makštį. Jokio skirtumo čia nėra. Abu pavadinimai apibūdina ligas, plintančias lytinio akto metu. Anksčiau šios ligos, dažniausiai sifilis ir gonorėja, buvo vadinamos meilės deivės Veneros vardu, t. y. venerinėmis. Dėl tuometinio požiūrio į seksą, deja, pasitaikančio ir dabar, venerinės ligos buvo laikomos "nešvariu" žodžiu, peršančiu mintis apie amoralų gyvenimą. Šiandienos visuomenėje seksas yra pripažintas normalaus gyvenimo dalimi. Nustatyta, kad nemaža dalis infekcijų plinta būtent lytinio akto metu.
Gyvenime mes kiekvienas "pasigriebiame" vienokią ar kitokią infekciją. Tačiau lytiškai plintančios infekcijos ypatingos tuo, kad visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą (negalėjimą turėti vaikų). Nėštumo metu LPL galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu.
Kas Gali Užsikrėsti LPL?
Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus. Jeigu "mylėsitės" su užsikrėtusiu partneriu, Jūs taip pat galite užsikrėsti. Tačiau net jei Jūsų ir Jūsų partnerio santykiai ilgalaikiai, galimybė, kad vienas iš Jūsų pastebės ligos požymius, išlieka. Tai gali atsitikti todėl, kad kai kurios infekcijos tūno užsislėpę kūne ir dažnai nesukelia jokių ligos požymių (simptomų) net keletą mėnesių ar ilgiau. Gali būti, kad esate užsikrėtę ankstesnėje sąjungoje ir dar "tebenešiojate" infekciją, nors pats to net neįtariate. Gali nutikti ir taip, kad Jūs, pats to nežinodamas, užkrėtėte partnerį ir ne Jūs, bet Jis pastebi ligos požymius.
LPL užsikrečia vyrai ir moterys nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. JAV (skelbiančioje daugiausia statistinių duomenų) kas penktas gyventojas (t. y. apie 56 mln.) yra užsikrėtęs kokia nors LPL. Dėl moters anatominių ypatybių rizika užsikrėsti lytiškai santykiaujant be apsauginių priemonių joms yra didesnė nei vyrams. Moterys du kartus dažniau užsikrečia chlamidijomis vienkartinio lytinio akto metu su užsikrėtusiu partneriu nei vyrai analogiškoje situacijoje. Tie patys anatominiai ypatumai prisideda prie to, kad ankstyvi ligos požymiai dažniau lieka nepastebėti. Dėl negydytų LPL moterys nukenčia sunkiau nei vyrai, t. y. suserga dubens organų ligomis arba lieka nevaisingos.
Simptomai ir Rizika Vaisingumui
Jeigu Jūs pastebėsite kurį nors iš įspėjamųjų požymių (simptomų) išvardintų žemiau, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, urologą ar venerologą:
- neįprastos išskyros iš makšties (normalu, kad moters lyties organai yra drėgni, t. y. esama išskyrų, kurių dėka palaikoma švara ir sveikatingumas).
- jokių simptomų (dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių).
Tiktai gydytojas gali Jums pasakyti, kuo Jūs užsikrėtęs ir kaip šią infekciją galima išgydyti. Jei Jūs manote, kad esate užsikrėtęs LPL, ar lytiškai santykiavote su asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs, kreipkitės į gydytoją nedelsdami. Jokiais būdais nesigydykite pats, nesinaudokite draugų patarimais. Be gydytojo konsultacijos ir specialių tyrimų Jūs nežinosite, kokia liga sergate.
Daugelis LPL turi panašius požymius. Vienos infekcijos požymiai negarantuoja, kad Jūs neužsikrėtę keliomis infekcijomis, gydomomis visiškai skirtingais vaistais. Ir jeigu Jūs naudosite tinkamus vaistus prieš vieną infekciją, kita, kuri tuo pat metu bus organizme, liktų negydoma. Todėl galvodami, kad esate sveiki, iš tikrų jų Jūs tapsite infekcijos nešiotoju. Jūs taip pat turite pasiūlyti ištirti savo lytinį partnerį.
Bakterinės infekcijos, tokios kaip gonorėja, chlamidijozė, sifilis yra pagydomos antibiotikais. Dėl įvairių priežasčių pasitaiko, kad gydymas yra nesėkmingas 0 -3 proc. vyrų ir 0 - 8 proc. moterų. Pastarieji pagyja pakartotino gydymo metu.
Negydomos ar gydomos neefektyviai, LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, pavyzdžiui, nevaisingumą, impotenciją ir kt. Tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja - Chlamidiaceae šeimai priklausanti bakterija. Chlamidiozė gydoma kelių rūšių antibiotikais: azitromicinu, doksiciklinu, eritromicinu, ofloksacinu.
Chlamidiozė. Ši liga moterims dažniausiai nepasireiškia jokiais požymiais, todėl yra pavojinga. Negydoma chlamidiozės infekcija gali sukelti uždegimines dubens ligas. Jos yra vienos iš pagrindinių nevaisingumo, negimdinio nėštumo, chroniško dubens skausmo priežasčių. Nėščios ir infekuotos moterys, ligą gali perduoti savo kūdikiui, gimdymo metu. Užsikrėtusiam mažyliui gali išsivystyti aklumas ir pneumonija. Dėl didelio užsikrėtusiųjų šią liga skaičiaus ir sukeliamų rizikų, Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja kasmet pasitikrinti moterims, kurioms yra padidėjusi tikimybė užsikrėsti chlamidioze: seksualiai aktyvioms, jaunesnėms nei 25 metų merginoms, turinčioms naują arba kelis partnerius.
Chlamydia trachomatis Tai obligatinė viduląstelinė bakterija, kuri savo gyvybinei veiklai naudoja šeimininko ląstelės energiją. Lietuvoje šios bakterijos paplitimas siekia 3-5 %. C. trachomatis pažeidžia cilindrinio epitelio ląsteles, kurios randamos gimdos kaklelyje, šlaplėje, tiesiosios žarnosje ir akių gleivinėje. Infekcijos metu šios ląstelės yra suardomos, o susiformavusios sąaugos gali lemti nevaisingumą, negimdinį nėštumą ar sutrikusį sėklos nutekėjimą. Pirminės infekcijos simptomai priklauso nuo lyties: moterims dažniausiai pasireiškia gimdos kaklelio uždegimu, o vyrams - šlaplės uždegimu. Reikšminga dalis užsikrėtusiųjų lieka asimptominiai - apie 50-80 % moterų ir 30-50 % vyrų nejaučia jokių simptomų. Negydoma infekcija gali komplikuotis: moterims išsivysto mažojo dubens organų uždegimas, o vyrams - sėklidės prielipo arba prostatos lėtinis uždegimas. Be dažniausiai pasitaikančių simptomų, C.trachomatis infekcija gali pažeisti ir kitus organus. Infekcijai pasiekus akis, išsivysto konjunktyvitas, o patekus į sąnarių skystį - sąnarių uždegimas (Reiterio sindromas). Infekcija taip pat gali sukelti perihepatitą - Fitz-Hugh-Curtis sindromą, kuriam būdingos būdingos sąaugos prie kepenų kapsulės, primenančios „smuiko stygas“. Gimdymo metu užsikrėtusi motina gali perduoti infekciją naujagimiui, kuriam gali išsivystyti konjunktyvitas arba pneumonija. Efektyvus diagnostikos ir gydymo taikymas yra būtinas siekiant užkirsti kelią komplikacijoms ir infekcijos plitimui.
Nevaisingumas yra itin dažna LPL ir DUL komplikacija, nes kiaušintakis - gležna ir subtili struktūra, išimtinai vaisingume dalyvaujantis organas - vienoje jo dalyje (ampulėje) susitinka vyriška ir moteriška ląstelė, įvyksta apvaisinimas, embrionas transportuojamas kiaušintakiu į gimdos ertmę. Jei kiaušintakis stipriai pažeistas ir yra pilnai užakęs abipusiai - pastojimas neįmanomas. Tuomet gali padėti tik dirbtinis apvaisinimas.
Atskira tema - poveikis vaisiui. Jei moteris, nežinodama, kad serga tam tikromis lytiškai plintančiomis ligomis, pastoja - tai gali pažeisti jos nešiojamą vaisių. Ryškiausias pavyzdys - įgimtas sifilis.
Diagnostika ir Gydymas
Gydymo įstaigos personalas yra išmokytas gydyti lytis takų ligas efektyviai ir konfidencialiai. Po to Jus apžiūrės. Dažniausiai šis tyrimas iš karto padės atsakyti į klausimą, esate užsikrėtęs ar ne. Dalis mėginių gali būti pasiųsta ištyrimui į laboratoriją. Mėginio paėmimas nėra skausmingas, bet gali būti šiek tiek nemalonus.
Jeigu esate nėščia, būtinai praneškite apie tai gydytojui. Kai kuriais atvejais gydytojas iš karto Jums atsakys, kuo Jūs užsikrėtęs, ir nedelsiant parašys Jums receptą. Tačiau Jus gali paprašyti atvykti pakartotinai po keleto dienų. Ypač svarbu, kad Jūs atvyktumėte pas gydytoją po paskirto gydymo (jeigu jis taip nurodo). Tik tuomet Jūs galėsite būti tikri, kad gydymas pasisekė.
Ką daryti? Svarbiausia - diagnostika. Dažnai žmonės užsiima savigyda arba gydytojas skiria gydymą telefonu, remdamasis tik paciento skundais. Toks gydymas yra netikslus ir sumažėja šansai greitai pasveikti. Diagnostikos būdų yra daug - įvairių metodikų tepinėliai, bakteriologiniai pasėliai, serologiniai kraujo tyrimai bei, jei žmogus sunkiai serga, citologinis bei histologinis operacinės medžiagos tyrimas. Tik identifikavus sukėlėją, galime paskirti taiklų gydymą.
Didžioji dalis lytiškai plintančių infekcijų (LPI) yra besimptomės, o pavėluotas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų - tapti uždegimo, nevaisingumo ar persileidimo priežastimi. Šiandien plačiausiai taikomas molekulinės diagnostikos PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimo metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje, praėjus vos kelioms dienoms nuo užsikrėtimo. Metodo esmė - viruso ar bakterijos DNR fragmentas pagausinamas kelis milijonus kartų, kad taptų aptinkamas tyrimo metodo aptikimo ribose. Kompiuterinių programų pagalba tyrimo rezultatas vizualizuojamas, interpretuojamas laboratorijos personalo ir gali būti saugomas neribotą laiką. PGR yra kokybinis tyrimo metodas, kurio atsakymas pateikiamas “RASTA” arba “NERASTA” tiriamo patogeno DNR. PGR tyrimas nurodo tik ar tiriamajame ėminyje patogeno DNR aptikta, bet negali įvertinti ar patogenas gyvybingas ir ar sukelia infekciją - šiuos aspektus turėtų įvertinti gydytojas remdamasis paciento anamneze. Kontrolinį tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 4-5 savaitėms po gydymo. Daugelis LPI sukeliančių mikroorganizmų sukelia labai silpną organizmo imuninį atsaką, todėl serologiniai antikūnų nustatymo metodai iš kraujo yra mažai informatyvūs. Taip pat didžioji dalis LPI sukeliančių mikroorganizmų neauga įprastose mikrobiologinėse terpėse. Mūsų laboratorijoje PGR metodu nustatoma 17 lytiniu/ galimai lytiniu keliu plintančių bakterijų ir virusų.
Kada atlikti tyrimą nuo tikėtino užsikrėtimo konsultuoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, „Antėja laboratorija” laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė. „Lango“ laikotarpis (inkubacinis periodas) yra periodas nuo užsikrėtimo - kontakto su lytiniu keliu plintančia infekcija (LPI) ir galimybės nustatyti infekciją, atliekant tyrimą. Atlikus tyrimą per anksti, gali būti netikslūs, klaidingai neigiami rezultatai. „Lango“ periodas skiriasi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, priklausomai nuo infekcijos ir naudojamo tyrimo metodo.
Prevencija ir Atsakomybė
Pasakymas partneriui. Kai Jums bus paskirtas gydymas, gydytojas gali paprašyti, kad Jūs patartumėte visiems savo lytiniams partneriams, turėjusiems per pastaruosius šešis mėnesius, atvykti pasitikrinti. Taip yra todėl, kad galbūt jie taip pat yra užsikrėtęs ir turi būti kuo skubiausiai gydomi. Kai kada poros atvyksta pasitikrinti kartu. Tuo atveju Jūs galite suteikti vienas kitam emocinę paramą. LPL yra ne vieno, o visada kelių žmonių liga.
Įtariant užsikrėtus, iki išsityrimo ir gydymo laikotarpiu yra patariama susilaikyti nuo lytinių santykių. Todėl labai svarbu LPL gydymo principas - gydytis reikia pradėti tuo pačiu metu Jums ir Jūsų lyties partneriams. Taip pasiekiami du tikslai. Pirma: pradėjus gydytis tuo pačiu metu, tikėtina, kad gydymo kursui pasibaigus tiek Jūs, tiek ir Jūsų partneris (-iai) būsite sveiki ir nebeužkrėsite vienas kito. Antra: tampa aišku, kad jeigu vienas iš partnerių nesigydys, tai pabaigę vaistų vartojimą Jūs ir vėl susirgsite.
Jeigu Jūsų partneriai nėra pastovūs ir Jūsų kontaktas yra atsitiktinis, yra labai svarbu įtikinti partnerį atvykti į gydymo įstaigą. Jis arba ji gali būti užkrėsti kitus. Todėl netgi anoniminis laiškas yra geriau negu nieko.
Apribokite partnerius. Kuo platesnis Jūsų lytinių partnerių ratas, tuo didesnė tikimybė sutikti užsikrėtusį lytiškai plintančia liga. Galvokite prieš ,,mylėdamiesi"! Geriausia vengti lytinių santykių, jeigu Jūs arba Jūsų partneris pastebėjo žaizdelę arba neįprastas išskyras lyties organų srityje.
Naudokite prezervatyvą arba diafragmą, nes LPL perduodamos per tokius kūno skysčius, kaip sperma, kraujas ir makšties išskyros. Sumažinus sąlyčio su šiais skysčiais galimybę, kartu sumažėja ir užsikrėtimo LPL galimybė. Moterims naudojant diafragmą pastaroji gali apsaugoti nuo gimdos kaklelio infekcijų. Teisingai naudojami prezervatyvai yra efektyvi priemonė, sumažinanti užsikrėtimą net ir sunkiausiomis infekcinėmis ligomis, tame tarpe ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Prezervatyvai neatlieka savo funkcijų, kai naudojami neteisingai arba nereguliariai. Pasitaiko ir nekokybiškų prezervatyvų, kurie lytinių santykių metu plyšta.
Geriausia apsaugos priemonė yra 100 % abstinencija, kuria verta prisiminti kai kuriose, o ypač netikėtų "galimybių" situacijose.
Nusišlapinkite arba apsiplaukite lyties organus iš karto po lytinių santykių. Pasakykite savo partneriui, jei įtariate ar žinote, kad esate užsikrėtę. Tai padaryti ne visuomet lengva.
Nors LPL tiesiogiai AIDS nesukelia, tačiau jos gali žmogų padaryti žymiai jautresnį ŽIV, sukeliančiam AIDS.
Ar galima užsikrėsti lytiškai neplintančiomis ligomis?
Deja, ne. Kai kurių LPL požymių nejaučiame, nematome iš karto. Nuo užsikrėtimo dienos iki ligos požymių pasireiškimo gali užtrukti nuo keleto dienų iki kelerių metų. Tad jei galvojate, esą užsikrėtę - geriausia nedelsiant išsitirti.
Jei Jūs sužinojote, kad esate užsikrėtęs LPL, yra normalu jaustis sukrėstu, susirūpinusiu ar net supykusiu. Dauguma žmonių stipriau ar silpniau reaguoja emocionaliai. Svarbu atminti, jog nesate vieniši. LPL yra ne tokios jau retos, kaip galbūt galvojate iki šiol. Net du šimtai penkiasdešimt milijonų žmonių pasaulyje suserga kasmet! Labai svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytoją.
Dažniausiai Pasitaikančios LPL ir Jų Poveikis
Dauguma LPL užsikrečiama tiktai tiesioginio lytinio kontakto metu. Nelytiniu keliu dėl artimo kontakto užsikrėsti galima utėlėmis ir niežais. Niežai ir utėlės taip pat plinta per higienos reikmenis.
Kandidozė (Pienligė)
Kandidozė - grybelinis susirgimas dar vadinama pienligė - dažnai pasitaikanti liga. Susirgus kandidoze, pagausėja makšties išskyrų, jos tampa panašios į varškę ar dribsnius, vargina niežėjimas, deginimas, makšties srities paraudimas. Kartais tampa skausmingi lytiniai santykiai. Šia liga serga apie 10 % vaisingo amžiaus moterų. Mielių grybelį galima rasti ir sveikos moters makštyje. Jeigu jos imuninė sistema stipri, grybelis nesidaugina. Palankios sąlygos jam daugintis susidaro tada, kai moteris patiria stresą, geria antibiotikus, serga diabetu, laukiasi kūdikio, nusilpus imuninei sistemai, po chemoterapijos kurso.
Kartais moterys, susirgusios kandidoze, bando gydytis pačios. Pirmą kartą susirgus ūmia kandidoze, galima pagyti per 7-10 dienų. Gydytojas skiria žvakučių, kremo arba tablečių į makštį. Jei liga pasikartoja vieną kartą per metus ar dažniau, gydytis tenka ilgiau. Kartu su vaistais į makštį skiriama ir geriamųjų tablečių arba kapsulių. Gydymas trunka 2-3, kartais net 6 mėnesius.
Bakterinė Vaginozė
Bakterinė vaginozė - kita dažnai pasitaikanti makšties infekcija. Šios ligos požymiai panašūs į pienligės. Moterį taip pat vargina gausios išskyros, niežėjimas, deginimas, paraudimas. Šią infekciją sukelia vieno ar daugiau tipų bakterijų dauginimasis. Moterims, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą, yra didesnė tikimybė užsikrėsti bakterine vaginoze, tačiau ji plinta ne tik lytiškai.
Bakterinė vaginozė gydoma vietiniais plataus poveikio spektro antibakteriniais vaistais (žvakutėmis arba makšties kremu). Jei moteris serga sunkiai arba liga kartojasi, skiriami geriamieji antibakteriniai vaistai. Juos turi vartoti ne tik moteris, bet ir jos partneris.
Tai susirgimas, kurio metu sutrinka pusiausvyra tarp makšties natūralios mikrofloros. Susirgimo metu makštyje dažnai aptinkamos gardnerelos, mobilunkai, anaerobinės bakterijos ir kt. Nemalonūs požymiai negydant nepraeis. Liga gali sukelti uždegimines vidaus organų ligas.
PARTNERIO KONTROLĖ: būtina tirti ir gydyti partnerį.
Trichomonozė
Trichomonozė - trečia dažniausiai diagnozuojama makšties infekcija. Moteris gali ir nejusti jokių ligos simptomų. Tačiau praėjus 4-20 dienų po užkrato patekimo į organizmą, dažnai ima varginti putotos, geltonai žalsvos nemalonaus kvapo išskyros, taip pat deginimas, niežėjimas ir makšties srities paraudimas, perštėjimas šlapinantis. Infekcija nustatoma padarius gimdos kaklelio tepinėlio mikroskopinį tyrimą. Trichomonozė gydoma antibakteriniais vaistais (tiek vietinio poveikio, tiek geriamaisiais). Trichomonozės slaptas periodas trunka nuo 3 iki 14 dienų, kartais ir ilgiau.
Trichomonozės simptomai nėra labai ryškūs: vyrams atsiranda niežulys ar paprasčiausias perštėjimas šlaplėje, išskyrų beveik nebūna arba labai nedaug - lašiukas ryte prieš šlapinimąsi. Kai liga įsisenėja, gali suremti skausmai pilvo apačioje, prie sėklidžių. Moterys, užsikrėtusios trichomonais, dažniausiai kreipiasi į gydytoją dėl pagausėjusių dvokiančių išskyrų, lyties organų niežulio.
Trichomonozė diagnozuojama atlikus išskyrų iš lytinių takų tepinėlį. Liga gydoma antibiotiku metronidazoliu.
Chlamidiozė
Chlamidijozę - sukelia bakterija chlamidia trachomatis, prasiskverbianti į ląstelės vidų. Beje, iš visų chlamidijų tik ši vienintelė plinta lytiniu būdu. Infekcijai nustatyti gimdos kaklelio ar šlaplės išskyros tiriamos laboratorijoje. Mikroskopiniu tyrimu chlamidijos neaptinkamos. Chlamidiozė diagnozuojama atlikus genetinį tyrimą - vadinamąją polimerazinę grandininę reakciją. Ligos sukėlėjas nustatomas pagal jam būdingą DNR fragmentą.
Užsikrėtusieji chlamidijomis (ir vyrai, ir moterys) dažniausiai nejaučia jokių ligos požymių. Patys to nežinodami jie gali būti ligos nešiotojais kelis mėnesius ar net kelerius metus. Paprastai chlamidiozė paūmėja nusilpus imuninei sistemai arba susirgus kita liga.
Išplitimas. Tikrų duomenų Lietuvoje deja dar neturime. Nedidelės apimties tyrimais nustatyta, kad chlamidijomis Lietuvoje yra užsikrėtę apie 3 - 5 % sveikų, lytiškai aktyvaus amžiaus moterų ir 13 - 20 % moterų, pastebėjusių uždegiminius pokyčius. Užsienio literatūroje nurodoma, kad chlamidijomis gali būti užsikrėtę (priklausomai nuo šalies) 3 - 20 % sveikų vyrų. Taip pat yra žinoma, kad chlamidijos gali sukelti iki 80 % visų lyties takų infekcijų suaugusiems. Jos taip pat sukelia iki 30 %
Požymiai. Svarbu atminti tai, kad iki 60 % užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių ligos požymių. Pavyzdžiui, dauguma moterų nepastebi jokių požymių arba jie būna tokie švelnūs, kad jos nesikreipia į gydytoją, bet gali užkrėsti kitus. Į gydytoją pacientas kreipiasi ne dėl pačios chlamidinės infekcijos, bet dėl jos pasekmių, pvz. Požymiai paprastai pasireiškia praėjus 5 - 7 dienom ar net keliom savaitėm po užsikrėtimo.
Mėginio paėmimas tyrimui. Mėginiai imami iš šlapimtakio, gimdos kaklelio, o kai kada ir iš tiesiosios žarnos. Pastaruoju metu vis dažniau naudojami metodai, kada galima chlamidijas nustatyti iš šlapimo ar paėmus mėginį iš makšties. Tačiau šie metodai yra brangūs ir ne visada taikomi. Tai nukleininių rūgščių analizė. Reikia prisiminti, kad pačiu geriausiu atveju chlamidijos bus aptinkamos maždaug 80 - 90 %.
Gydymas. Chlamidinė infekcija gali būti gydoma panaudojant vienkartinę tam tikrų antibiotikų dozę arba gydant dešimtį - keturiolika dienų iš eilės. Abejos antibiotikų grupės yra vienodai efektyvios. Pirmieji brangesni. Partnerių kontrolė. Labai svarbu, kad ir dabartinis, ir buvę partneriai, kurie gali būti užsikrėtę, ateitų pasitikrinti ir gydytųsi.
Gonorėja
Gonorėja - užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos - Neisseria gonorrhoeae bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Tikimybė užsikrėsti vyrams - apie 20 %, moterims - šiek tiek didesnė. Imamas pasėlis, šlapimo mėginys, atliekami molekuliniai tyrimai. Gonorėja gydoma antibiotikais. Gydyti reikia ir partnerį.
Viena seniausių ir pavojingiausių ligų yra gonorėja. Ją sukelia diplokoko bakterija, kuri pasireiškia perštėjimu, skausmu, kartais ligos eiga gana slapta. Tokiu atveju šį susirgimą pastebime jau komplikacijų stadijoje - susiformuoja dubens uždegiminė liga (DUL). Ji savo ruožtu gali komplikuotis pūliniu, išvešėjančiu į kiaušidę ir kiaušintakį.
Sifilis
Sifilis - vieną dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų - sukelia spiralės formos gramneigiama bakterija blyškioji spirocheta. Ji gali prasiskverbti net pro smulkiausius odos pažeidimus. Sifilis turi tris stadijas - pirminę, kurios metu ant odos (dažniausiai greta lytinių organų srities) atsiranda kelios neskausmingos opos, padidėja, sukietėja limfmazgiai, ir antrinę, prasidedančią praėjus apie 2 mėn. nuo infekcijos pradžios. Antrajai stadijai būdingi peršalimą primenantys simptomai, galimi skrandžio pažeidimai, liga gali pakenkti nervų sistemai. Antrinio sifilio simptomai gali išnykti, o po kurio laiko ir vėl pasikartoti. Sifilis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą. Liga gali būti visiškai išgydoma vartojant gydytojo skirtus antibiotikus. Negydomas sifilis gali stipriai pakenkti nervų sistemai, sergantis asmuo gali likti neįgalus, jam net gali grėsti mirtis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2010 metų, užsikrėtimo sifiliu atvejų vis daugėja. Ši infekcija ypatingai paplitusi tarp vyrų. 2014 metais infekuotų vyriškos lyties atstovų buvo 6 kartus daugiau nei moterų. Beveik du trečdaliai užsikrėtimo sifiliu atvejų buvo nustatyti tiems vyrams, kurių lytiniai partneriai buvo tos pačios lyties.
Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV)
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - tai kontaktiniu lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia virusai. Ši infekcija pavojinga laikoma dėl to, kad ji nesukelia jokių akivaizdžių simptomų ar sutrikimų. Dažniausiai ŽPV infekcija diagnozuojama pastebėjus pakitimus ant odos ar gleivinių. Neaptikus ir negydant ŽPV gali išsivystyti gimdos kaklelio ar kitos formos vėžys. Lietuvoje moterys vis dar nerodo didelio susidomėjimo onkoprofilaktikos programomis, dėl ko dažnai patenka į ligoninę tokioje stadijoje, kai visiškai jų išgydyti jau nebeįmanoma.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenis, šia liga yra užsikrėtę apie 600 milijonų žmonių. Nustatyta jog ŽPV labiausiai paplitęs tarp jaunų žmonių. PSO surinkti duomenys rodo, jog dauguma užsikrėtusių žmonių net neįtaria, kad yra infekuoti, kadangi 90% atvejų žmogaus papilomos virusas nerodo jokių ligos požymių ir simptomų. Dažniausiai imuninė sistema per maždaug 2 metus sugeba nugalėti ligą. Yra žinoma, jog per ilgą laiko tarpą ŽPV gali suvėžėti, tačiau iš anksto nustatyti, ar šis virusas veda link vėžio, neįmanoma. Kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio, kurį moterims sukelia ŽPV, pasaulyje miršta apie 232 tūkst. moterų.
ŽIV (Žmogaus Imunodeficito Virusas)
ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas - naikina imuniteto ląsteles, tad juo užsikrėtęs asmuo tampa neatsparus mikroorganizmams ir imlus daugeliui infekcijų. ŽIV diagnozuoti atliekamas kraujo tyrimas, kuriame ieškoma antikūnų prieš infekciją arba gali būti taikomas tiesioginis diagnostinis metodas.
Šis virusas sukelia AIDS, kuri pasireiškia navikais, infekcijomis ir kitomis ligomis. ŽIV patekęs į organizmą naikina leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), kurie imuninėje sistemoje kontroliuoja infekcijas. Progresuojant žmogaus imunodeficito virusui, imuninė sistema silpsta, o organizmas nebepajėgia kovoti su infekcijomis ir ligomis. Statistika rodo, jog net 36,7 mln. žmonių visame pasaulyje yra užsikrėtę ŽIV, o apie 40% iš jų net nežino esantys užsikrėtę šia lytiškai plintančia liga. Pastebima, jog labiausiai ŽIV yra paplitęs Afrikos rytinėse ir pietinėse žemyno dalyse (apie 19 mln. ligos atvejų), tuo tarpu Europoje ir Šiaurės Amerikos žemynuose skaičius daug mažesnis (2,4 mln.).
Herpes (Pūslelinė)
Pūslelinė (arba kitaip herpis) yra virusinė liga, kurios metu šlapiuojančios pūslelės pažeidžia burną, lūpas ir lytinius organus.
- Bėrimas pūslelėmis. Pačioje pradžioje oda parausta ir ima kilti viena ar iškart kelios, skysčiu užpildytos pūslelės. Vėliau jos gali susilieti į didesnę, ištisinę pūslelę.
- Nemalonūs pojūčiai bėrimo vietoje. Prieš prasidedant bėrimui oda parausta, kaista, ima dilgčioti, peršti. Atsiradę bėrimai yra skausmingi, erzinantys, niežtintys, plotas aplink juos gerokai patinsta.
- Kiti simptomai. Atsiradus bėrimams (ypač lytinių organų srityje) gali padidėti limfmazgiai, atsirasti peršalimą primenančių simptomų: nedidelis karščiavimas, silpnumas, irzlumas, galvos ir raumenų skausmas, jautrumas šviesai. Šie simptomai ypač stiprūs, jeigu bėrimas yra ant lytinių organų ir jis pasireiškė pirmą kartą.
Pūslelinė dažniausiai nustatoma pasireiškus simptomams, t. y. gydytojui dermatovenerologui apžiūrėjus bėrimus. Pūslelinė nėra visiškai išgydoma. Siekiant išvengti pasikartojančių bėrimų reikia stiprinti imunitetą: atsikratyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, pailsėti, vengti stresinių situacijų, tinkamai gydytis susirgus kitomis ligomis ir pan.: nors herpio virusas nėra pilnai išgydomas, tačiau, jeigu žmogaus imuninė sistema yra stipri, bėrimai pasikartoja rečiau.
Išvados
Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) plinta lytiniu keliu, o negydomos gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip nevaisingumas, impotencija ir kt. Prie lytiškai plintančių ligų galime priskirti tokias ligas kaip: ŽPV, chlamidiozė, gonorėja, sifilis, ŽIV, AIDS ir kt.
Lytiškai plintančios ligos (LPL; Venerinės ligos nuo romėnų deivės Veneros) - infekcinių ligų, plintančių per lytinius santykius, grupė. Užsikrėtusiems šiomis ligomis požymiai dažniausiai atsiranda po kelių ar net keliasdešimt dienų (šiuo inkubaciniu laikotarpiu žmogus jau gali užkrėsti kitus). Kartais liga neturi jokių aiškių požymių (slapta eiga). Pasitaiko, kad ligos požymiai išnyksta be gydymo, bet mikroorganizmai plinta organizme ir vėliau sukelia pavojingų negalavimų. 2015 m. duomenimis pasaulyje pastarosiomis ligomis buvo užsikrėtę apie 1,1 mlrd. žmonių neskaitant ŽIV, AIDS. Numanoma, kad kas ketvirtas lytiškai aktyvus JAV gyventojas nuo 15 iki 55 m. amžiaus susirgs bent viena iš maždaug 25 lytiškai plintančių ligų per savo gyvenimą.
Plačiojoje visuomenėje LPL sąvoka dažnai suprantama klaidingai. Manoma, jog tai lytiškai perduodami mikrobai, sukeliantys perštėjimą, išskyras ir nemalonų kvapą. Kaip rodo praktika, tai yra klaidingas įspūdis - gali būti, jog išvardinti simptomai visai nesusiję su lytiškai plintančiomis ligomis - pavyzdžiui, candida albicans, dar kitaip vadinamos pienligės sukėlėjas. Šios ligos požymiai yra perštėjimas ir išskyros, tačiau tai ne LPL. Taip pat ir bakterinė vaginozė, kurios pagrindiniai simptomai yra išskyros ir nemalonus kvapas. Neretai pasitaiko tokių lytiškai plintančių ligų, kurios pradžioje nesukelia jokių simptomų, bet po kurio laiko žmogui gali smogti net mirtiną smūgį. Viena iš jų - gonorėja.
Dažniausiai lytiškai plintančios ligos yra perduodamos nesaugaus lytinio kontakto metu ir parazituoja lytiniuose takuose - kaip pvz., trichomonozė (sukėlėjas - trichomonas vaginalis). Dalis mikroorganizmų (mikoplazma, ureoplazma) yra sąlyginiai patogenai, kurių kenksmingumą žmogui apsprendžia mikroorganizmų kiekis. Kita mikroorganizmų dalis yra kraujo infekcijos - sifilis, hepatitai B ir C, ŽIV. Keletą metų žmogus gali nieko nejausti - tai priklauso nuo mūsų imuniteto. Nemažas LPL segmentas yra virusinės infekcijos - kaip pvz., žmogaus papilomos virusas. Juo užsikrėtęs žmogus ilgai nejaučia jokių specifinių simptomų, o pokyčius organizme galima pastebėti tik specifinių ginekologinių tyrimų metu. Svarbu suprasti, jog ši infekcija sukelia mirtiną ligą - gimdos kaklelio vėžį.
Galimos komplikacijos: pilvo, gimdos dugno uždegiminė liga; nevaisingumas; padidėjusi persileidimo rizika; didesnė rizika užsikrėsti ŽIV, hepatitais ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis; ligos perdavimas naujagimiui gimdymo metu.
Kodėl svarbu tirtis? ankstyva diagnostika leidžia išvengti nemalonių simptomų; neuždelsta infekcija lengviau išgydoma; užkertamas kelias komplikacijų išsivystymui; nustatyta ir pilnai išgydyta infekcija neplinta.
Pasiruošimas prieš tyrimą: rekomenduojama neturėti vaginalinių lytinių santykių 24 val., neatlikti tyrimo jei jums menstruacijos; nenaudoti vietinių medikamentų, lubrikanto ir kitų medžiagų; nenaudoti intensyvaus poveikio lytinės zonos prausiklių. Jei jums yra nustatyta infekcija, kurią gydėte anksčiau - rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą praėjus ne mažiau kaip dvejoms savaitėms po paskirto gydymo.
tags: #lytiskai #plintancios #ligos #vaisingumas
