Vygaudas Ušackas, buvęs užsienio reikalų ministras ir diplomatas, kartu su žmona Loreta, yra pora, kurios gyvenimas persipina su svarbiais Lietuvos istorijos ir asmeninio gyvenimo įvykiais. Nuo vaikystės prisiminimų apie pajūrio kurortus iki tarptautinės karjeros ir šeimos vertybių puoselėjimo - jų istorija atspindi ne tik asmeninius pasirinkimus, bet ir platesnius visuomenės pokyčius.
Vaikystės prisiminimai ir kurortų kaitos
Vygaudą Ušacką kartu su žmona Loreta sutikome visiškai netikėtai prie Šventosios beždžionių tilto. Iš diplomatijos į privatų verslą pasitraukęs, Skuode gimęs vyras pasakojo, jog vaikystėje jis čia kartu su tėvais važiuodavo poilsiauti. „Neatpažįstu Šventosios, nebuvau čia kokius 10 metų. Gyvenau Skuode, o čia būdavo tėvų darbovietės mediniai namukai, kur jie važiuodavo poilsiauti“, - kalbėjo jis.
V. Ušackas sakė, jog į Šventąją nusprendė atvykti, nes buvo smalsu apžiūrėti, kaip po dešimtmečio pasikeitė kurortinis miestelis. „Labai pasikeitęs miestelis, žymiai gyvesnis, žmonių pilna, paslaugų daugiau. Tik nežinau, ar triukšmingas, kaip anksčiau J.Basanavičiaus gatvė būdavo. Bet aš matau labai teigiamų pokyčių“, - tikino jis. Be to, V. Ušackas pažymėjo, jog Šventoji nuo jo vaikystės laikų pasikeitė dar labiau. Anuomet nebuvo nei viena prie kitos pastatytų kavinių, nei daugybės pramogų. „Buvo kelios kavinės, į kurias keliaudavome kavos gerti, o ir iki jų reikėdavo nueiti porą kilometrų. „Energetike“ buvo vienintelis kino teatras, į kurį eidavome pažiūrėti filmų“, - sakė jis.
Anot V. Ušacko, dienos Šventojoje būdavo praleidžiamos bėgiojant krosus, vaikštant iki Latvijos ir atgal. Taip pat ir žaidžiant krepšinį su kitais į miestelį atvykusiais vaikais. „O vakarais, apie vienuoliktą, važiuodavo pasieniečiai ir akėdavo pasienio zoną. Taip buvo saugomasi nuo blogio imperijos. Pravažiuodavo traktoriai apie 22-23 valandą per pajūrio zoną, išakėdavo, o ryte eidavo su šunimis ir žiūrėdavo, kad šnipai nebūtų patekę, nebūtų pėdų. Įsijungdavo didžiausi, galingi prožektoriai viename ir kitame gale Šventosios ir žiūrėdavo, kad kokie nors agentai iš Vakarų nepatektų. O mums, vaikams, buvo labai įdomu. Ateidavome vakarais ant kopų ir stebėdavome. O kartais, kai pastebėdavo, bėgdavome nuo jų“, - juokėsi prisiminęs vaikystės pramogas prie jūros.
Iš Akmenės kilusi Loreta Ušackienė pasakojo, jog ji su tėvais važiuodavo į Palangą. „Mūsų tėvų darbovietė neturėjo tokių namukų. Bet Akmenėje turime upę, pušyną, todėl ten visos vasaros praleistos. Į Palangą kartą per metus atvažiuojame savaitgalį. Tuo ir baigdavosi, nebūdavo tokių ilgų atostogų Palangoje“, - tikino ji.
Nors Palangos pokyčius L. Ušackienė taip pat įvertino teigiamai, tačiau pripažino, kad jai mielesnis lietuviškas kurortas ne sezono metu. „Kada tuščios gatvės, rudenį, pavasarį anksti“, - tikino pašnekovė. „Palanga pasikeitusi, bet labiau negu Šventoji, nes daugiau kapitalo pritraukė ir istoriškai patrauklesnė buvo“, - jai antrino vyras.
Paklausus, kodėl, jo nuomone, Šventoji taip ir nepasiveja Palangos, V. Ušackas šią situaciją palygino su krepšiniu. „Tas pats kaip Nida ir Juodkrantė. Vis vien Palanga istoriškai didesnis traukos centras. Yra Tiškevičiaus rūmai ir parkas, Birutės kalnas, J.Basanavičiaus gatvė ir tiltas. Manau, kad Palanga turi didesnę istoriją. Palanga būtų pirma lyga, o Šventoji - antra pagal krepšinį. Bet man Šventoji labai patinka, upė, o tokio vaizdo Palangoje nepamatysi, nes tokios upės nėra. Palanga kitokia, o ir žymiai brangesnė nei Šventoji“, - apibendrino pašnekovas.
Diplomatinė karjera ir šeimos vertybės
Vygaudas Ušackas (g. 1964 m. gruodžio 16 d.) yra teisininkas, diplomatas, visuomenės ir politinis veikėjas. Jo, kaip diplomato, karjera apėmė daugybę šalių ir svarbių pozicijų. Jis yra dirbęs LR misijos prie Europos Bendrijos ir NATO patarėju, URM politikos departamento direktoriumi, užsienio reikalų viceministru, vyriausiuoju derybų dėl įstojimo į ES derybininku, ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, ES specialiuoju įgaliotiniu ir Bendrijos misijos vadovu Afganistane, bei ES atstovybės Rusijoje vadovu.
Su žmona Loreta (g. 1966 m.) Vygaudas susipažino „Atgimimo“ redakcijoje, kur Loreta dirbo sekretore. „Kai sutikau Loretą, ėmiau dažniau rašyti straipsnius“, - prisimena Vygaudas. Jų santuoka, nors ir prasidėjusi gana greitai po pažinties - vos po metų - tapo tvirtu pagrindu jų bendram gyvenimui. „Matot, tais laikais viskas buvo kitaip negu dabar“, - sako Vygaudas, komentuodamas greitą santuoką. - Mano senelis sakydavo, kad šeimos stiprumas yra visuomenės, bendruomenės ir valstybės tvarus pagrindas.“
Per 30 metų kartu Ušackai 19 kartų keitė gyvenamąją vietą, gyvendami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nuo Briuselio iki Vašingtono, Londono bei Maskvos. Loreta Ušackienė juokauja, kad galėtų būti nekilnojamojo turto ekspertė. Dėl nuolatinio kraustymosi jiems pakakdavo kelių lagaminų, o Vygaudas kelionėse dažnai pasiimdavo XVIII amžiaus buvusio JAV prezidento Thomo Jeffersono nuotrauką, kurio politinė filosofija formavo jo požiūrį.
L. Ušackienė, nors ir nelydėjo vyro visose jo tarptautinėse misijose, visada jautė bendrumą ir atsakomybę. „Kiekvienas Vygaudo paskyrimas man būdavo netikėtas“, - prisimena ji. Vygaudas Ušackas, dirbdamas Maskvoje, suprato, kad ne visiems įtiks, ir kad Rusijoje nėra lengva ginti Europos Sąjungos interesus. Krepšinio ar teniso aikštelėje bendravimas su įtakingais Rusijos atstovais jam padėdavo suprasti jų tikruosius motyvus, nors tai nereiškė, kad jis pateisina jų veiksmus.
Ušackų šeima yra sulaukusi ir naujų šeimos narių. Dukra Paula su vyru Jonu susilaukė sūnaus, o sūnus Raimundas su žmona Skaiste susilaukė dukters. Vygaudas džiaugiasi tapęs seneliu ir laukia kitų šeimos pagausėjimų.
Šeimos šaknys ir grįžimas į Lietuvą
Vygaudo Ušacko šeimos šaknys siekia Bajoriškes Utenos rajone, kur stovėjo jo senelio Adomo Ušacko dvaras. Senelis Adomas Ušackas buvo Bajoriškių dvaro savininkas, valdė per 135 hektarus žemės. Tačiau 1941 m. birželio 14 d. jis su žmona Teofile, dukra Irena ir sūnumi Raimundu (būsimo diplomato tėvu) buvo ištremti į Sibirą. 1999 m. Vygaudas, susigrąžinęs senelių žemę, pasistatė kelis rąstinius namus. Sodyboje jis išsaugojo senelio laikrodį ir kitus atminimo ženklus, tarp kurių - ir Ušackų giminei priklausantis herbas.
Nors Ušackai pastaruoju metu daugiau laiko praleidžia Maskvoje, savo namais jie vadina sodybą Utenos rajone, prie Indrajų ežero. „Grįžti iš Maskvos į Bajoriškes lengviau, nei iš mūsų rezidencijos Rusijos sostinėje nuvykti į oro uostą“, - sako Vygaudas. Sodybos reljefas liko natūralus, tik buvo iškirsti krūmai ir palygintos duobės. „Čia beveik niekas nepasikeitė, tik iškirtome krūmus ir palyginome duobes“, - teigia jis.
Vygaudas Ušackas yra privati privačių miškų savininkas ir ūkininkas, Utenos rajone, šalia Indrajų ežero, atgautoje 127,5 ha senelio žemėje pasodino ir augina 25 ha eglučių jaunuolyną.
Ambicijos ir vizija Lietuvai
Vygaudas Ušackas yra pareiškęs ketinimą dalyvauti 2019 m. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis pristatė savo programos „Laiminti Lietuva“ pagrindinius aspektus, pabrėždamas, kad sieks tapti kiekvieno Lietuvos žmogaus ambasadoriumi. Vienas pagrindinių jo tikslų - kad ekonomikos augimas atsilieptų ir atlyginimų didėjimui, kad „Lietuvoje augtų ne tik kainos, bet ir darbo užmokestis“. Jis įsitikinęs, jog diplomatinė patirtis jam pravers ginant Lietuvos interesus užsienio politikoje.
Nors Vygaudas Ušackas sulaukė ir kritikos dėl savo požiūrio į Rusiją, jis teigia, kad bendravimas su įvairių pažiūrų žmonėmis yra būtinas siekiant suprasti, analizuoti ir teikti rekomendacijas, kaip efektyviau ginti ES interesus ir išvengti konfliktų.
