Šiame straipsnyje aptarsime, nuo kokio amžiaus vaikus priima į lopšelius Lietuvoje, kokia tvarka sudaromos eilės, ką daryti tėvams, norintiems užregistruoti savo vaiką į darželį, ir kokie yra ankstyvo ugdymo privalumai bei trūkumai.
Amžius, nuo kurio priimami vaikai į lopšelį
Pagal įstatymą, į lopšelius Lietuvoje priimami vaikai nuo 1 iki 3 metų. Tačiau didžioji vaikų dalis Lietuvoje pradeda lankyti darželį nuo dvejų metų. Jeigu vaikas pradeda lankyti darželį dvejų, psichologiškai tai yra geriau, negu tai, jei jis būtų jį pradėjęs lankyti prieš metus, tačiau pradėti lankyti darželį dvejų - tai, tikėtina, dar ne taip gerai, kaip pradėti jį lankyti bent pusmečiu vėliau. Kitose šalyse vaikai į lopšelius atiduodami ir vienerių metų. Pedagogės tvirtina, kad metų - pusantrų vaikai yra valgūs, palyginus su vyresniaisiais. Sulaukus trejų metų, psichologai sako, kad trimečio akiratis išsiplečia ir namų erdvės jam tampa per maža. Tai rodo, kad vaikas jau pasiruošęs bendrauti su kitais vaikais. Ir nebūtina mažyliui darželyje praleisti visą dieną. Užsieniečių praktika rodo, kad vaikai ten dažnai paliekami 3-5 valandoms. Juk yra tokių, kuriems pietų miegas sukelia didžiulę traumą. O jei vis dėlto vaikas darželyje būna nuo ryto iki vakaro, būtų idealu, jei per pietus mama (dar geriau su tėčiu) užsuktų aplankyti. Žinoma, gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai sunkiai įsivaizduojama. Tačiau, kiek šiuo metu mažyliui skirsite dėmesio, šilumos, atsilieps vėliau - bus lengvesnė jo paauglystė, artimesnis ryšys su tėvais. Mažylį galime apdėti brangiausiais žaislais, tačiau jei mažai bendraus su mama, augs nekalbus, užsidaręs, nepasitikintis savimi.
Vieneri metai: Nors ir kaip nesinori, kartais tam tikros gyvenimo aplinkybės verčia tėvus į lopšelį atnešti vos metukų kūdikį. Pedagogai padėties nedramatizuoja ir pabrėžia gerąsias savybes: mažylis greičiau subręsta, anksčiau išmoksta prašytis ant puodo, pavalgyti, apsirengti, atsisako čiulptuko. Taip pat žr.
Dveji metai: Dviejų metų vaikas, jei kalba, nebijo svetimų žmonių, darželyje jausis puikiai. Yra daug pavyzdžių, kai dvimetinukas lanko lopšelį be jokio streso, ašarų. Tačiau jei pastebėjote, kad mažylis išgyvena, pasidarė nervingas, ašaroja, prastai jaučiasi, nevalgo, reikėtų sunerimti ir pasikonsultavus su auklėtoja bandyti išsiaiškinti, kas galėjo nutikti.
Treji metai: Trejų metų vaikui jau pats metas į darželį. Ypač jei namuose auga vienas. Ir jei vaikas uždaras, baikštus, tai dar nereiškia, kad darželyje pražus.
Vaikų priėmimo tvarka Vilniuje
Vilniuje vaikų priėmimas į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu tvarkos aprašu. Su vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo aprašu susipažinti galite paskaitę 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 1-235. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai atsakingi už centralizuotai į švietimo įstaigas priimamų vaikų duomenų tvarkymą ir prašymų priėmimą.
Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašas patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 18.1.
Vaikų skaičius grupėse nustatomas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr.
Eilių sudarymo tvarka
Eilės sudaromos ir grupės formuojamos vadovaujantis Vaikų priėmimo į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 18.1. Prioritetai sudarant eiles:
- Vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai (prioritetas taikomas pagal tėvo (globėjo), su kuriuo deklaruotas vaikas, gyvenamąją vietą).
- Vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą (pirmumo teisė įsigalioja iškart, kai el.
- Vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams.
- Vaikai iš kitų savivaldybių (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams.
- Vaikai iš kitų savivaldybių, laukiantys eilėje dėl perkėlimo (pirmenybė teikiama vyresnio pagal gimimo datą amžiaus vaikams.
Į įstaigos vaiko amžių atitinkančią grupę jų formavimo metu ir esant laisvai vietai įstaigoje nuolat be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Prašymų registravimas
Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11-31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo š. m. rugsėjo mėnesio, reikia užsiregistruoti prašymą sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d.
Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami sistemiškai ir nuosekliai pagal Tvarkos apraše numatytą algoritmą. Tik tuo atveju, jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.
Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS).
Privalumai ir trūkumai anksti leidžiant vaiką į darželį
Ankstyvo leidimo į darželį privalumas yra tas, kad vaikas turi galimybę užmegzti ilgalaikį, pastovų santykį su dar vienu suaugusiu žmogumi - auklėtoja. Mažų vaikų smegenys vystosi labai sparčiai, ši smegenų raida priklauso nuo to, kiek ir kokių galimybių vaikas turi patirdamas jį supančią aplinką. Lopšelyje aplinka yra pritaikyta tokio amžiaus vaikams, suteikia turiningą patyrimą. Dėl to kasdienį ėjimą į lopšelį galime tapatinti su kasdieniu smegenų treniravimu. Lopšelyje vaikas gauna įgūdžių, kuriuos namų sąlygomis vaikui suteikti sunkiau - tai bendravimo su kitais vaikais patyrimas, įvairių įgūdžių lavinimas (pvz., muzikos).
Yra duomenų, rodančių, kad vaikai, lankę darželį, greičiau adaptuojasi ir mokykloje. Jiems nebe naujiena taisyklės, dienotvarkė, struktūruota veikla. Tokie vaikai dažnai yra linkę mieliau bendradarbiauti su kitais, tačiau tai patvirtina ne visi tyrimai: dalis jų rodo, kad bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai labiau priklauso ne nuo darželio lankymo patirties, o nuo šeimos aplinkos.
Nors kai kuriuose moksliniuose tyrimuose kalbama apie ankstyvo vedimo į lopšelį visai dienai privalumus, bet yra daugiau tyrimų, teigiančių, jog iki dviejų metų vaiką geriau auginti namie, prižiūrint vienam asmeniui, negu leisti į darželį visai dienai.
Jeigu vaiką tenka palikti lopšelyje visai dienai, reiktų daug dėmesio skirti vaiko pratinimui, supažindinimui su lopšelio aplinka. Labai svarbu neskubėti vaiko palikti vieno visai dienai. Tėvams reikia žinoti, kad normalu yra jausti nerimą, kaltės jausmą, išsiskiriant su mažu vaiku.
Kaip paruošti vaiką darželiui
Likus iki darželio lankymo bent kelioms savaitėms jau yra svarbu pradėti vaiką pratinti prie tos minties, kad jo laukia nauji ir įdomūs dalykai. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėtis, tuo bus lengviau ir tėvams, ir vaikui. Geriausia būtų, kad tada, kai pradedame intensyviai vaiką pratinti prie tos minties, vaikas jau žinotų, kad toks dalykas kaip darželis egzistuoja.
Bene nesmagiausia, kai tėvams tenka taisyti savo pačių klaidas ir bandyti „išteisinti“ darželį, kai pamato, kad vaikas darželio bijo ir į jį eiti nenori. Taip būna tais atvejais, kai tėvai darželį vaikui pristatydavo kaip bausmę: „Neklausysi - eisi į darželį“ arba „Palauk palauk, nueisi į darželį ir baigsis ožiai“.
Labai veiksmingos įvairios pasakos, kurios skirtos įveikti darželio (atsiskyrimo) baimę.
Kaip paruošti vaiką sugrįžimui į darželį?
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tėvai neleidžia 3-4 metų vaiko į kolektyvą, turėtų pasirūpinti, kad jo laikas slinktų ne tarp keturių sienų. Čia gal ir saugu, tačiau ne visada įdomu. Patariama organizuoti išvykas į parduotuves, pasivaikščioti parkuose, judriomis miesto gatvėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, kad vaikas matytų visokio gyvenimo pavyzdžių. Stebėdamas aplinką jis mokosi bendrauti, tai, ko išmoko, atkartoja žaisdamas. Užrašykite vaiką į mokyklėlę, būrelį. 2-3 kartus per savaitę vykstančios pratybos patenkintų jo pasaulio pažinimo alkį. Jei niekas juo neužsiima, uždarytas namuose vaikas nyksta kaip asmenybė. Pedagogai sutaria, kad „šiltnamio” sąlygomis vaiko auginti negalima, juolab artėjant metui į mokyklą. Kuo įvairiau ir aktyviau vaikutis gyveno, tuo lengviau apsipras kolektyve. Mamai, kuri neveda vaiko į darželį, nes nepasitiki juo, reikėtų apsilankyti šioje ugdymo įstaigoje ir pasidomėti, kaip ten viskas vyksta, kaip vaikai gyvena.
Rytinės ašaros darželyje - įprasta mažylio reakcija. Juk jis supranta, kad netenka mamos. Ir dar nesuvokia, kad tai laikina. Antra vertus, ašaromis jis protestuoja. Kiek laiko vaikas pratinsis prie lopšelio ar darželio, sunku pasakyti. Vienas jau pačią pirmą dieną darželyje pasijunta it namuose. Kitas gali paverkšlenti dvi savaites, mėnesį, net tris. Kartais į svetimą aplinką patekęs mažylis iki pusmečio nekalba. Ir tai nebūtinai rodo, kad jam blogai. Jis tiesiog užima stebėtojo poziciją, o kai atsiras poreikis, pradės ir kalbėti. Tačiau jei puikiai lankęs darželį vieną dieną vaikas pareiškė daugiau neisiąs, rytais pradėjo ašaroti, pasidarė uždaras ar prašo anksčiau ateiti, reikėtų susidomėti, kas nutiko. Ir visada vakare vaiką pasiimkite laiku. Pavėluoti jums nieko nereiškia, o mažyliui tai didžiulis stresas. Ir kaip tik dėl to vaikas gali pradėti protestuoti prieš darželį.
Darželį tėvai renkasi pagal keletą sąlygų: kaip toli nuo namų, kiek kainuoja ir panašiai. Ir jei finansinės galimybės leidžia, galvoja apie privatų. Prieš apsisprendžiant, kaip pataria specialistai, reikėtų nepamiršti, kad privačiose įstaigose nemažai mokama už maistą, gražias patalpas, plaukymo baseiną, ekskursijas į kitus miestus. Tačiau juk kur kas svarbiau, kokie pedagogai dirba. Pasidomėkite, kokie įspūdžiai tėvų, kurių atžalos jau lankė šį darželį. Apsilankykite įstaigoje ir sužinokite, kokie būreliai čia organizuojami, kiek dirbama su vaikais, kaip jie lavinami, kiek dirba auklėtojų, koks jų išsilavinimas. Ilgainiui tėvai supranta, kad svarbiausia ne sienos, interjeras, o bendravimas su vaiku.
Užsukite į darželį, kol vaikas nepradėjo jo lankyti: pasisukinėkite kieme, pabūkite su vaikais, kad apsiprastų. Pačią pirmą dieną nepalikite vieno. Ir nesakykite: „Nuvesiu tave į darželį”, geriau: „Eisime į svečius, pažiūrėsime, kaip vaikai darželyje gyvena.” Paimkite mėgstamą žaislą. Lankymo pradžioje mamai rekomenduojama grupėje su mažyliu pabūti. Be galo svarbu, kaip ji reaguoja į padėtį. Jei palikdama darželyje vaiką sakys: „Vargeli mano, pakentėk, greit ateisiu”, mažylis tikrai apsipils ašaromis ir nenorės likti. Tad verčiau mažylį padrąsinti, sudominti: „Pabūk grupėje, čia išmoksi tiek įdomių dalykų, paskui ir mane išmokysi, gerai?” Arba: „Darželyje tavęs laukia daug draugų ir žaislų.” Žodžiu, formuokite gerą nuostatą. Auklėtojai papasakokite, koks yra vaikas, kokios gerosios savybės, kada pasireiškia blogosios, neslėpkite, kas jį gali įžeisti. Visada pasidomėkite, kaip jūsų vaikui sekasi, kaip keičiasi jo elgesys, kokių sunkumų patiria, kartu aiškinkitės priežastis.
Prieš pasirašydamas elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne ankščiau nei nuo š. m.
