Akušerijos skyrių sudaro nėščiųjų priėmimo kambarys, gimdykla, konservatyvaus gydymo ir stebėjimo bei pogimdyminės palatos.
Kvalifikuota akušerinė pagalba teikiama ne tik Šiaulių miesto ir rajono, bet ir kitų regionų gyventojoms.
Skyriuje per metus vidutiniškai gimdo daugiau nei 2000 moterų.
VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ teikia antrinio lygio stacionarines ir ambulatorines akušerijos ir ginekologijos, neonatologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugas.
Esame vienas iš didžiausių gimdymo stacionarų Lietuvoje. Pas mus kasmet pagimdo virš 2 tūkstančių gimdyvių.
2017 metais viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai suteiktas naujagimiui palankios ligoninės statusas, todėl skyriuje mamos nuolat aktyviai raginamos ir mokomos natūralaus maitinimo, supažindinamos su jo visapusiškai teikiamais privalumais.
Fiziologiniai gimdymai ir šeimos palaikymas
Akušerijos skyriuje nuo 2018 metų aktyviai propaguojami fiziologiniai gimdymai, kuomet, nesant nėštumo ir gimdymo rizikos veiksnių, gimdymą savarankiškai prižiūri ir priima akušeris.
Siekiant sumažinti atliekamų cezario pjūvio operacijų skaičių, stengiamasi skatinti gimdymus natūraliais gimdymo takais.
Taip pat skyriuje sudarytos sąlygos, kad gimdyme galėtų dalyvauti vienas gimdyvei artimas asmuo, kuris suteiktų jai visapusišką pagalbą ir palaikymą gimdymo metu.
Iššūkiai akušerijos paslaugų teikime
Vilkaviškio ligoninėje panaikinus Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos skyrių su problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientės.
Ligoninės medikai nuogąstauja, kad dar ne visos rajono gyventojos, o juo labiau į Vilkaviškį gimdyti vykdavusios šakietės žino, jog mūsų rajono gydymo įstaigoje nebėra Akušerijos ginekologijos ir neonatologijos skyriaus.
Tad bet kurią dieną į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių gali atvykti gimdanti moteris.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Erika Tamaliūnaitė-Pėčelė sakė, kad medikai puikiai supranta, jog išskirtinių atvejų gali pasitaikyti, todėl gimdymą priimti pasirengę.
Kadangi tokių atvejų gali pasitaikyti ir naktimis, kai ginekologų ligoninėje nėra, atsakinga ginekologė budi namuose ir prireikus bus iškviesta.
Nors oficialiai akušerijos paslauga ligoninėje nėra teikiama ir už ją gydymo įstaiga pinigų negauna, skubiems atvejams palikta viena iš buvusių gimdyklų su visa reikalinga įranga.
Dėl gimdyvių sunerimę ir greitosios pagalbos medikai.
Jiems per šias tris savaites, kai mūsų rajono ligoninėje nebeliko akušerijos ginekologijos paslaugos, į Marijampolės ligoninę jau teko gabenti keturias gimdyves, o vieną šakietę vilkaviškiečiai medikai vežė net į Kauną, nes dėl indikacijų jaunai moteriai buvo rekomenduota gimdyti tretinio lygio gydymo įstaigoje.
Tačiau medikai turi karčios patirties, kai gimdymus yra tekę priimti greitosios pagalbos automobiliuose.
Tai didžiulis stresas tiek medikams, tiek mamai.
- Norime paprašyti visų nėščiųjų, kad jos labai atsakingai vertintų situaciją ir iš anksto pasiruoštų - sulaukusios 22 nėštumo savaitės susidėtų naujagimio kraitelį, į ligoninę būtinus vežtis daiktus, dokumentus.
Kad prasidėjus gimdymui nebetektų gaišti, o nedelsiant būtų vykstama į ligoninę.
Gimdymo eigos mes prognozuoti negalime - viskas gali vykti ne taip, kaip planavo pati mamytė, - kalbėjo Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios pagalbos vyr.
- Reikėtų suprasti, kad greitosios pagalbos ekipaže, be vairuotojo, yra vienintelė medikė, kuriai reikia pasirūpinti ir gimdyve, ir kūdikiu, nukirpti virkštelę, sušildyti naujagimį, - aiškino N. Anisimavičienė.
- Automobilyje yra specialus paketas priemonių, kurių gali prireikti gimdymo metu.
Bet automobilyje nėra naujagimiams skirto šildomo stalo, inkubatoriaus ar kitos specialios įrangos, kuri sumontuota gimdyklose.
Nors gimdymas - ne liga ir vyksta savaime, greitosios pagalbos medikams sunku net įsivaizduoti, kaip tektų padėti gimdyvei, jei jo eiga komplikuotųsi.
Akušeriai-ginekologai puikiai žino, kaip sklandi gimdymo pradžia nebūtinai prognozuoja sėkmingą eigą.
N. Anisimavičienė prisiminė ne vieną atvejį ne tik iš kolegų, bet ir savo patirties, kai gimdymą teko priimti pakeliui į ligoninę.
Prieš daugelį metų į Kauną su gimdyve skubėjusiai N. Anisimavičienei kūdikį teko priimti ties Antanavu (Kazlų Rūdos sav.).
Medikai taip pat primena, kad greitosios automobilis nėra taksi ir tikrai neveš gimdančios moters į tą gydymo įstaigą, kur pageidauja nėščioji.
Gimdyvė visuomet gabenama į artimiausią Akušerijos ginekologijos skyrių turinčią ligoninę, nebent nėščiosios dokumentuose parašyta, kad reikalinga tretinio lygio paslauga.
Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai: diskusijos dėl ateities
Balandžio 2 d. vyko suinteresuotų bendruomenių susitikimas su LSMU Kauno ligoninės ir LSMU Kauno klinikų atstovais dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities.
Jame buvo patvirtinta, kad visi Lietuvos akušerijos skyriai yra nuostolingi, nes jų finansavimas neatitinka realių sąnaudų, o ši situacija metų metus nėra iš esmės sprendžiama.
Iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus”, vienijančios šią įstaigą palaikančias šeimas ir bendruomenes, atstovės pabrėžia, kad tai rodo sisteminę problemą, kurios neišspręs Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išardymas - ypač turint omenyje, kad tai yra geriausiai šeimų vertinama gimdymo vieta Lietuvoje, jau šiandien atitinkanti gerosios gimdymo praktikos standartą, praneša iniciatyvos atstovai.
Susitikime dalyvavo LSMU Kauno ligoninės, LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos atstovai bei Akušerių sąjungos, Krizinio nėštumo centro, iniciatyvos “Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus”, Dulų asociacijos bei Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovai.
Susitikimas atskleidė ne tik požiūrių skirtumus dėl Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų ateities, bet ir gilesnę problemą - šeimų poreikiai bei jų pasitikėjimas sistema vis dar nėra laikomi tokiais pat svarbiais kaip administraciniai ir finansiniai argumentai.
Dešimtmečiais kurtas pasitikėjimas: „Kam griauti tai, kas veikia?”
Susitikimo metu LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos vadovas pristatė Tarptautinę gimdymo iniciatyvą (International Childbirth Initiative, ICI) - 12 žingsnių saugiai ir pagarbiai moters, kūdikio ir šeimos gimdymo priežiūrai, kurią siekiama artimiausiais metais diegti Lietuvoje.
Šį siekį iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus” atstovės vertina teigiamai ir palaiko.
Kuo daugiau pagarbios, švelnios ir šeimai palankios gimdymo kultūros Lietuvoje, tuo geriau visoms gimdyvėms ir šeimoms.
Tačiau, jų teigimu, būtent čia ir slypi pagrindinis prieštaravimas: Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai jau šiandien yra tokia vieta, kokią kitur Lietuvoje dar tik planuojama kurti per artimiausius metus.
„Šeimoms sunku suprasti logiką, kodėl pirmiausia reikia išardyti tai, kas jau veikia, yra šeimų vertinama ir pasitikėjimą kūrė dešimtmečiais, tam, kad kažkada vėliau kažkas panašaus galbūt būtų sukurta kitur“, - teigė iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus” įkūrėja Jarūnė Rimavičė.
Susitikime ligoninių atstovų ne kartą buvo kartojama mintis, kad Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra „uždaras ratas“ ar „uždara bendruomenė“, o gerąją praktiką reikia išplėsti visai Lietuvai.
Šeimų atstovės sutinka, kad šeimai palanki gimdymo praktika turi plėstis visoje šalyje.
Tačiau, jų vertinimu, būtent Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų sukurta bendruomenė, pasitikėjimas, kultūra ir ryšys su šeimomis yra viena didžiausių šios įstaigos stiprybių.
Todėl šis modelis turėtų būti plečiamas stiprinant Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, o ne juos ardant ir po dalį bandant atkurti kitur.
Geriausiai vertinama vieta - nepakankamas argumentas ligoninių atstovams
Šeimų atstovės taip pat akcentavo, kad Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra geriausiai vertinama gimdymo vieta Lietuvoje: pagal Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausas šią įstaigą rekomenduoja 88 proc. gimdyvių, kai šalies vidurkis siekia tik 71 proc.
Į tai susitikimo metu buvo atsakyta, kad skirtumas nėra didelis.
Tačiau šeimų bendruomenės vertinimu, tokie skaičiai rodo labai reikšmingą skirtumą, kuris aiškiai atsispindi šeimų susitelkime siekiant išsaugoti Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus.
Kai kalbama apie vieną jautriausių gyvenimo patirčių, tokie skaičiai reiškia ne tik statistiką, o realų pasitikėjimą, saugumo jausmą ir aiškų šeimų pasirinkimą.
Pasak iniciatyvos „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus” atstovių, nemaža dalis jų argumentų susitikime buvo ne tik neišgirsti, bet ir pervadinti, nureikšminti ar nukreipti kitur.
Kalbant apie gimdyvės psichologinį saugumą, atsakyta, kad dalis to tėra komforto klausimas.
Į komentarą, jog dalis šeimų realiai svarsto nebeturėti daugiau vaikų, jei neliks Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų, buvo atsakyta su abejone, ar gimdymo vieta gali lemti tokius sprendimus.
Šeimų atstovėms įvardijus, kad Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai yra uždaromi, buvo atsakoma, kad jie ne uždaromi, o „stiprinami“.
Susitikime taip pat buvo pateikti atsakymai į techninius klausimus apie Josvainių g. Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Buvo paaiškinta, kad gimdyklose šiuo metu nėra atskirų tualetų, vienoje jų jis bus įrengtas, o kiti liks bendri.
Pogimdyvinės palatos daugiausia yra dvivietės, nors kol kas jose neguldomos svetimos moterys, o kitoje lovoje gali pasilikti vyras.
Šeimos kambarių skaičių planuojama didinti iki septynių.
Taip pat žadėta atliepti šeimų poreikius, įskaitant gimdymą vandenyje, jei bus poreikis.
Šeimų atstovių teigimu, ši informacija svarbi, nes šeimoms psichologinį saugumą kuria ne tik personalo elgesys, bet ir pati aplinka - privatumas, galimybė būti kartu ir ramybė po gimdymo.
Reorganizacija: įranga bus perkelta, o kaip „kultūra”?
Svarbi buvo ir Akušerių sąjungos prezidentės I. Joneliūnienės pastaba, kad iš LSMU Kauno ligoninės akušerių girdimi nusiskundimai dėl darbo krūvio ir vidinės bendravimo kultūros.
Ji taip pat išreiškė nerimą, kad perkėlus Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus situacija gali ne pagerėti, o dar labiau pablogėti.
Šeimų bendruomenės vertinimu, tai rodo, kad nerimą dėl planuojamos reorganizacijos išreiškia ne tik šeimos, bet ir profesinės bendruomenės atstovai.
Dar viena svarbi susitikimo išvada - kultūros negalima tiesiog „perkelti“.
Nors buvo daug kalbama apie tai, kad Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų darbuotojai galėtų atsinešti savo sukurtą kultūrą į naują vietą, šeimų atstovės pabrėžia, kad pagarbus santykis su gimdyve, bendruomeniškumas, rūpestis, švelni atmosfera ir pasitikėjimas nėra daiktai, kuriuos galima supakuoti ir pervežti.
Juos kuria žmonės, jų santykis, komanda ir ilgametė aplinka.
Yra signalų, kad ne visi darbuotojai pereis dirbti į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką.
Jei ne visi žmonės pereis, nebus ir to, ką tikimasi perkelti.
Susitikime paliestas ir akušerinio smurto klausimas.
Buvo nurodyta, kad oficialioje kalboje vis dažniau vartojamas terminas „pagarbus elgesys“ ir „nepagarbus elgesys“.
Tačiau šeimų bendruomenė pabrėžia, kad keičiant terminus negali būti sumenkintos moterų patirtys.
Dalis šeimų rinkosi Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus būtent todėl, kad po ankstesnių trauminių patirčių kitose įstaigose ten jautėsi saugesnės.
Sprendimai turi kilti aukščiau: šeimos sieks stabdyti reorganizaciją
Svarbu ir tai, kad tiek LSMU Kauno klinikų, tiek LSMU Kauno ligoninės vadovybė aktyviai palaiko reorganizaciją.
Iš susitikimo buvo aišku, kad šis procesas jų matomas kaip reikalingas ir kuo greičiau įgyvendintinas sprendimas.
Šeimų bendruomenės vertinimu, būtent todėl klausimas nebūtų paliktas tik ligoninės lygmeniui - jis turi būti grąžintas į politinių sprendimų lygmenį.
Po Velykų šeimų atstovės tęs susitikimus su sprendimų priėmėjais.
Jų teigimu, į šį klausimą turi įsitraukti ir Vyriausybė, nes kalbama ne tik apie vienos įstaigos likimą, bet ir apie sisteminę akušerijos paslaugų apmokėjimo problemą, dėl kurios šiandien naikinama šeimoms ypač svarbi gimdymo vieta.
Atsakomybė spręsti šią situaciją tenka aukščiausiam valstybės lygmeniui - ir, šeimų vertinimu, ji turi būti sprendžiama ne uždarymo būdu.
Jei Lietuva iš tiesų planuoja 2027-2028 metus skelbti Šeimos metais, pirmiausia ji turi pradėti girdėti šeimas dabar - tada, kai jos aiškiai sako, ko joms reikia ir kas joms svarbu.
Šeimų bendruomenės pozicija nesikeičia: negalima ardyti to, kas jau veikia, kas turi didžiausią šeimų pasitikėjimą ir kas šiandien Lietuvoje yra realus gerosios praktikos pavyzdys.
Jos ir toliau sieks stabdyti šį procesą ir sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų realias alternatyvas Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimui.
„Jei iš tiesų norima Lietuvoje diegti gerąją gimdymo praktiką, pirmiausia ji turi būti realiai įgyvendinta, o ne tik žadama ateityje.
Tik tada būtų galima kalbėti apie struktūrinius pokyčius.
Ambulatorinių paslaugų centre teikiamos įvairialypės konsultacijos tiek mažos, tiek didelės rizikos nėštumų atvejais, atliekami vaisiaus pirmojo ir antrojo bei vėlesnių trimestrų ultragarsiniai tyrimai, chromosominių anomalijų patikros, teikiamos gydytojo genetiko konsultacijos, gydytojo dietologo (laktacijos specialisto) konsultacijos įvairiais žindymo sunkumų klausimais.
Darbo dienomis pacientėms teikiamos dienos stacionaro paslaugos, į kurias pacientės atvyksta iš anksto užsiregistravusios, nėštumą prižiūrinčio specialisto siuntimu.
