Linas Kontrimas yra žinomas Lietuvos istorikas, viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas.
Asmeninė Informacija ir Išsilavinimas
Linas Kontrimas gimė 1968 metų spalio 1 dieną Telšiuose.
Studijų metais jis aktyviai dalyvavo archeologinėse ekspedicijose.
Jo pastangų dėka buvo rastas vienas unikaliausių radinių - 1-4 amžiumi datuojama moters žalvarinė kepuraitė, kuri yra vienintelis toks radinys Lietuvoje.
Karjera ir Akademikas Veikla
Linas Kontrimas veda paskaitas Vilniaus universitete.
Nuo 2023 metų pabaigos jis vadovauja Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įkurtam Politinės komunikacijos tyrimų centrui.
Pasak VU Komunikacijos fakulteto dekanės prof. Renatos Matkevičienės, politinė komunikacija tapo ir išliks svarbia demokratijų politinio gyvenimo dalimi.
Jos formos keičiasi, tampa rafinuotesnės, o žiniasklaidos, visuomenės, politikos santykiai reikalauja nuolatinio mokslininkų dėmesio ir analizės.
„Vilniaus universitete yra kolegų, kurie jau kuris laikas vykdo politinės komunikacijos lauko tyrimus. Žingsnis po žingsnio mes juos telksime ir mūsų Komunikacijos fakultete, kad galėtume analizuoti politinės komunikacijos tendencijas, mokslo kalba apibrėžti Lietuvos politinės komunikacijos ypatumus”, - sako prof. R. Matkevičienė.
Centro kūrimo iniciatorius L. Kontrimas teigia, kad darbo planų yra keleriems metams, o pirmiems žingsniams ir komandai bei partneriams telkti skirti 2024-ieji metai.
„Vyks net treji rinkimai. Matysime visokių politinių spektaklių, būsime stebėtojai pakilimų, nuopuolių, manipuliacijų, o ir tinkamos agitacijos. Tad kiti metai yra labai geras startas Politinės komunikacijos tyrimų centrui“, - mintimis dalijasi L. Kontrimas.
VU Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas nesureikšmina to, kad politinės komunikacijos tyrimai nėra naujas dalykas ir Lietuvoje jau yra vykdomi.
Centras bendradarbiaus su kitais šalies ir užsienio universitetais, žiniasklaidos priemonėmis bei pilietinėmis organizacijomis.
„Jau sutarėme su vienu ryškiausių ir žinomiausių šios srities tyrėjų pasaulyje atvykti ir skaityti pagrindinį pranešimą. Toks renginys prieš pat rinkimų kampaniją bus stiprus šviežios minties gūsis tiems, kurie nori giliau, išsamiau suprasti procesus, vykstančius medijų ir politikos sankirtose“, - sako L. Kontrimas.
Požiūris į Politiką ir Komunikaciją
Linas Kontrimas yra vienas iš „Delfi“ laidos „Politikos chirurgija“ vedėjų.
Jis dažnai dalijasi savo įžvalgomis apie politinius procesus Lietuvoje.
Kontrimas kritiškai vertina dabartinę politinę situaciją, teigdamas, kad interesų, o ne politikos daugėja.
„Be išvedžiojimų, be priaugintų reliatyvistinių daugiaprasmybių. Visada skaidrios, aiškios, negailestingai tikslios. Žodis „politika“ šiandien kenčia pragarą žemėje. Viskas, kas yra pagardinta šiuo terminu, tampa neskanu. Dabar jo vietą užima žodis „interesai“. Kitados Aristotelis žodį politika apibrėžė kaip meną valdyti valstybę. Graikai ypatingai jautė kalbą, - nenuostabu, kad filososfija, visų mokslų ir menų mama, gimė jų kalba. Jie valdymo meną suprato aukščiausio tobulumo, amato įvaldymo ir gebėjimo kurti naujus dalykus prasme. Toks menininko supratimas gerokai skiriasi nuo primityvių kelniapėdžių supratimo, menininką laikančių veltėdžiu, nieko naudingo nepadarančiu. Ir šiandien su kiekviena diena mažėja politikos, o sparčiai daugėja interesų. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje Vėliau politika apėmė kitas prasmes - valdžios siekimą, o pasisekus - valdžios formavimą. Abiejų šių prasmių - valdymo meno bei valdžios formavimo balansas, derinys, pusiausvyra sukurdavo geriausias sąlygas visuomenėms klestėti. Pavyzdžiui, Periklio Atėnai. Gedimino Lietuva. Tačiau politika tapdavo bejėgė, kai kuri nors iš šių dalių imdavo dominuoti. Padauginus valdymo meno prasidėdavo revoliucijos, sukilimai, sumaištys. Padauginus valdžios troškulio kildavo diktatūros. Tada, savaime suprantama, situacija pasikeisdavo ir valdymo bei valdžios formavimo veiklą būdavo galima vadinti kaip nori, bet tik ne politika. Galėjai vadinti suirute, oligarchija, tironija, fašizmu, komunizmu - priklausomai nuo dominuojančiųjų išradingumo bei norų. Ir interesų. Nemalonu pastebėti, bet ir šiandien su kiekviena diena mažėja politikos, o sparčiai daugėja interesų. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Ką tai reiškia? Tarptautinėje politikoje pavyzdys - čia pat. Kai Rusijoje pasikeitė žodžio politika dedamosios, kai išaugo valdžios troškulys, dominuojančiu žodžiu tampo žodis interesai. Sakoma, kad Rusijos interesai. O ruso interesai? Negi jo interesas yra karas su Ukraina? Kiek procentų Rusijos piliečių yra tie patys ukrainiečiai arba jų kilmės žmonės? Bet, kai interesai pakeičia politiką, o joje ima dominuoti valdžios siekis - objektyvių atsakymų neieškok. Atsakymai bus tokie, kokius mėgins įbrukti kontroliuojami žinių kanalai. Valstybės valdymo meno ir valdžios troškulio balansas seniai prarastas ir Lietuvoje. Aišku, balanso iliuzija buvo kuriama dviems partijoms keičiant viena kitą. Bet vienas šviesiausių, o ir kukliausių Sąjūdžio kūrėjų Romualdas Ozolas perspėjo, kad dvipartinė sistema kol kas mums netinkama. Todėl dabar vyrauja jo didenybė Interesas. O šio ponulio siautėjimo laikais nebelieka bendrų tikslų, bendrų vertybių. Dirbtinai kuriamos įtampos, socialinių grupių supriešinimas. Mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų reikalais susirūpino partijos, kurios iš esmės per bemaž trisdešimt metų ir sukūrė tą situaciją, kurioje visi gyvename Paradoksas, bet šiandien mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų reikalais susirūpino partijos, kurios iš esmės per bemaž trisdešimt metų ir sukūrė tą situaciją, kurioje visi gyvename. Jei dominuotų politika, ką darytų tų partijų atstovai? Trauktų iš stalčių kruopščiai per ne vienerius metus rengtus valstybės valdymo planus. Patys, o ne manipuliacijoms neatsparūs mokytojai blokuotų Seimo, Vyriausybės koridorius. Nepraleistų pro juos dabar valdžioje esančių tol, kol anie neperskaitys, nediskutuos. Nes politikoje egzistuoja supratimas, jausmas apie bendrus dalykus, tarkime - valstybę ir jos žmones. Bet kas vyksta? Nėra planų? Ne, nėra politikos. Yra interesai, o dabar dominuojantys interesai nėra politika klasikine šio žodžio prasme. Dabar yra tik valdžios troškimas. Jei dominuotų politika, tai ir dabartiniai valdantieji elgtųsi kitaip. Pirmiausiai, seniai paliktų tariamus apkasus ir eitų į nelengvas, bet labai reikalingas derybas. Visais frontais. Kažin ar buvo sunku tą vakarą, kai tik buvo sužinota, kad vienos iš kelių švietimo profsąjungų atstovai atvyko į ministeriją ir nori derėtis, o jei ne - likti čia miegoti, užsimesti ant naktinių striukę, pačiupti termosą su arbata, juodo šokolado, pakviesti taip pat neformaliai atrodančius premjerą, finansų ministrą ir atvykti pokalbiui? Bet gal tai pasidavimas spaudimui? Nusižeminimas? Pataikavimas nepagrįstiems reikalavimams? Būtent tokia retorika ir yra būdinga interesų, o ne politikos veiklai. Politikai tam ir renkami arba paskiriami, kad būtų ištraukti iš saugių savo aš erdvių vardan bendrų reikalų. Nepuoselėkime iliuzijų: jei pas mus ir toliau daugės interesų, o politikos mažės - sulauksime labai nemalonių nemalonumų. Nesakau, kad didelis malonumas yra stebėti dabar vykstančius mažus nemalonumus, bet nenoriu nė prognozuoti, kas laukia įsisiautėjus Interesų ponuliui. Todėl lieka palinkėti sau ir kitiems: stebėkime, kas imsis pagaliau klasikinės politikos vardan bendrų Lietuvos reikalų, o kas skatins interesus ir susipriešinimą vardan savo (grupės) reikalų.“
Jis taip pat yra vienas iš „Delfi“ laidos „Politikos chirurgija“ vedėjų.
Kiti Interviu ir Publikacijos
Linas Kontrimas dalyvavo įvairiose tinklalaidėse ir diskusijose, kuriose nagrinėjamos aktualios Lietuvos politinės ir socialinės temos.
Tarp jų - tinklalaidės „Kontrastai“ su VU TF profesoriumi Vytautu Nekrošiumi apie pasitikėjimą teisine sistema, su politologu Nerijumi Maliukevičiumi apie vietos kitai nuomonei Lietuvoje.
Jis taip pat yra dalyvavęs diskusijose apie mokesčių reformą, žvalgybos vadovo atleidimą ir kitus svarbius įvykius.
Asmeninis Požiūris į Knygas
Linas Kontrimas teigia, kad kiekvienas žmogus individualiai kuria savo santykį su knyga, sukuria jai vietą savo gyvenime.
Jis prisimena savo jaunystę, aštuntąjį dešimtmetį, kai knygos buvo deficitas.
Kartą, pamokų metu, su draugais sužinojo, kad viename Kauno knygyne laisvai parduodamas tarptautinių žodžių žodynas, kurio jiems reikėjo.
„Su keletu draugų pabėgau iš pamokų, nuvažiavau ir tikrai - guli knyga, imk ir pirk. Grįžtant į mokyklą grįžo ir kita, visai ne euforinė „knygų medžiotojo“ nuotaika: kaip reikės pateisinti praleistas pamokas? Nėra tokios.“
Šiuo metu jis visada skaito keletą knygų vienu metu: vieną naujausią romaną, vieną klasikos kūrinį, esė rinkinį, istorinę monografiją ir kelis politikos tekstus.
Jam gaila, kad nemoka pakankamai užsienio kalbų, kad galėtų laisvai skaityti originalo kalba.
| Knygos tipas | Pavyzdys |
|---|---|
| Naujausias romanas | - |
| Klasikos kūrinys | - |
| Esė rinkinys | - |
| Istorinė monografija | - |
| Politikos tekstai | - |
