Nuo XVI a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, užsakydami herbinius gobelenus, siekė įtvirtinti savo pozicijas Abiejų Tautų Respublikos politinėje hierarchijoje ir vizualizuoti kilmingą savo giminės istoriją.
Anot lenkų istoriko Jakubo Rogulskio, XVI-XVII a. sandūroje daugiau nei 250 lietuvių ir rusėnų kunigaikščių siekė atkurti arba sukurti savo giminės istoriją, atpažįstamą Lietuvos ir Lenkijos heraldikams.
Tokios paskatos matyti ir šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamoje parodoje. Čia pristatomi gobelenai buvo užsakyti Dmitrijaus Jurgio Kaributo Višnioveckio (Dymitr Jerzy Korybut Wiśniowiecki, 1631-1682), Lenkijos didžiojo etmono, Krokuvos kašteliono ir XVII a. antroje pusėje vieno turtingiausių didikų Abiejų Tautų Respublikoje. Jam priklausė 34 miestai, dviejų miestų dalys ir 153 kaimai.
Verdiūrų siunčiamą žinią perduoda herbinio skydo centre įkomponuotas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių heraldinis simbolis Vytis. Jis nurodo, kad Višnioveckiai kilę iš kadaise Lietuvą valdžiusios Gediminaičių dinastijos.
Greta komponuojami Dmitrijaus Jurgio tėvo Jonušo Višnioveckio (Janusz Wiśniowiecki, 1599-1636) herbas Kaributas, motinos Kotrynos Eugenijos Tiškevičiūtės (Katarzyna Eugenia Tyszkiewiczówna, apie 1610-1646) herbas Lelija, apačioje vaizduojami senelių iš tėvo ir motinos pusės herbai: Korčakas arba Trijų įkirtimų ir Vadvičas (dvi žuvys, plaukiančios viena greta kitos, priešingomis kryptimis).
Po Dmitrijaus Jurgio Kaributo Višnioveckio mirties gobelenai daugiau nei 300 metų pateko į kunigaikščių Sanguškų kolekcijas. Sanguškos taip pat save kildino iš Gediminaičių, todėl verdiūros puošė jų rezidencijas.
XX a. pradžioje vienas profesorius labai susidomėjo gobelenais ir pamatytas tris meninių audinių serijas, tarp kurių buvo ir verdiūrų, remdamasis kainynais, įvertino dešimčia milijonų frankų.
Paroda „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ visuomenei pristatoma pirmą kartą.
Tuo tarpu Bartonių kaimo gyventojai susiduria su kitokio pobūdžio problemomis. Prieš 3 dešimtmečius, įrengiant Zatyšių karjerą, buvo perkastas istorinis Senasis Kauno kelias, jungęs Kauną ir Jonavą. Leidimas pradėti žvyro kasimą buvo duotas su sąlyga, kad kelias bus atstatytas, bet to nebuvo padaryta.
Vietiniai gyventojai liko skęsti žvyrkelio dulkėse, iš jų buvo „atimta“ ir autobusų stotelė, tad itin suprastėjo susisiekimo galimybės. „Ankstesniuose prašymuose buvo akcentuojama, kad būtų atstatytas šis kelio ruožas, bet šiandien tai jau tapo nerealu. Suprantame, kad dėl žvyro karjero yra nauda verslui, Lietuvai, žmonėms, juk statomi namai, tiesiami keliai, bet reikia pagalvoti ir apie tuos, kurie gyvena šalia, kurie gyveno čia dar prieš karjero atsiradimą.
O ir poilsiautojų trauka didžiulė - tai populiari kauniečių, ir ne tik, maudynių vieta. Karštą dieną viskas nuo A6 kelio būna užkimšta mašinomis. Tad ar ne laikas gyventojams kažkaip kompensuoti praradimus? Juk gyvenimo kokybė suprastėjo.
Jau gerą dešimtmetį vykdome dokumentinį susirašinėjimą su įvairiomis institucijomis, prašome išasfaltuoti likusią neasfaltuotą kelio, einančio per Bartonių kaimą, dalį - apie 1,3 kilometro. Buvo žadėta tai padaryti, ruoštasi tam, kurį laiką GPS sistema net rodė, kad ši kelio atkarpa jau išasfaltuota. Deja, niekas mūsų negirdi. Užmirštas kampas.
Enciklopedijas raštų, prirašytų valdžiai, turime. Žmonės nori kompensacijos už daugybę metų vilkinamą problemų sprendimą - išasfaltuoti bent likusį gyvenvietės ribose žvyrkelį“, - problemą išdėstė iniciatorių atstovė Audra Vizgirdienė.
Pusę kelio išasfaltavo ir paliko Bartonių kaime, pasak jos, yra apie 780 sklypų, įsikūrę apie 2 tūkst. sodininkų, priskaičiuojama virš 200 nuolatinių gyventojų, tačiau nelygybė vyrauja ir tarp jų pačių: vieni gyvena prie asfaltuotos kelio dalies, kiti - prie žvyrkelio.
Kadaise asfaltą pradėta pilti, tačiau asfaltavimo darbai sustotojo ties staigiu posūkiu, taip 4 sodų bendrijų gyventojai liko nieko nepešę ir iki šiol dūsta dulkėse, dažnai keliamose sunkiasvorių mašinų.
„Vieniems nereikėjo prisidėti savais pinigais, išasfaltavo, o mums jau siūlo 50 proc. prisidėt. Vienokie gyventojai gyvena vienoje pusėje kaimo, kitokie - kitoje? Išskirtiniai mes, nes kelias perkastas Lietuvos labui.
Juk nereikia naujo kelio tiesti, kažko platinti, medžius pjauti ar panašiai - yra jau žvyrkelis, dalis kelio jau išasfaltuota, reikia tik užbaigti iki galo asfaltuoti - bent jau tą 1,3 kilometro iki gyvenvietės pabaigos. Žvyrkelis, prie kurio gyvename, išdaužytas, nes važiuoja juo sunkiasvoris transportas, nors negali važiuoti, yra draudžiantys ženklai. Greideriuoja žvyrkelį, bet duobės atsinaujina greitai. Neefektyvus tas greideriavimas.
Laužome savo automobilius, kol pasiekiame sodo sklypą. Palyja - vėl duobės, kuriose kaupiasi vanduo. Pėstieji nuolat aptaškomi pravažiuojančių mašinų, o juk dažniausiai su nešuliais vaikšto senyvo amžiaus gyventojai“, - toliau problemos mastą brėžė pašnekovė.
Dėl Zatyšių karjero perkasus Senąjį Kauno kelią, vietiniai gyventojai neteko ir iki tol turėtos viešojo transporto stotelės. „Prašė gyventojai atnaujinti maršrutą bent kartą per savaitę. Neatnaujina, nes neva, neapsimoka, per brangu. Važiuoja viešasis transportas iki Salupių gyvenvietės pabaigos, apsisuka, todėl Bartonių kaimo žmonės priversti eiti apie 3 kilometrus nuo stotelės, jei nori pasiekti Giraitėje esančius sodus.
Žvyrkeliu eina, dūsta dulkėse, kerta perkastą teritoriją - draudžiamą vaikščioti Zatyšių karjero zoną, taip pat pavojingą sulūžusį pontoninį tiltelį. Žmonės bijo, kad policija kada sustabdys, nes vaikščioti ten draudžiama. O ką daryti? Taip ir pėdina senoliai kilometrą ar du, laviruodami tarp žvyro krūvų ir karjero technikos, lipdami ant to nestabilaus pavojingo tiltelio. Niekam nerūpi, geriau kažkur kažkokiam tarybos nariui išasfaltuoti kelią. Norime, kad pagaliau laukimas baigtųsi“, - patikino A.Vizgirdienė.
Anot jos, šiemet kitoje Jonavos rajono sodų bendrijoje, pavadinimu „Užuovėja“, buvo išasfaltuota net vidinė Užuovėjos gatvelė. „Toje sodų bendrijoje, kuri, beje, pasiekiama seniai išasfaltuotu keliuku per mišką, gyvena Seimo narys Rimantas Sinkevičius, šalia įsikūrė jo sūnus - Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Tiek neteisybės aplink, kažkoks išskirtinis dėmesys vienai sodų bendrijai, kai mes tiek metų prašome išasfaltuoti istorinį labai dulkantį ir prastai prižiūrimą kelią, einantį per kaimą.
Tai ne vidinė sodų bendrijos gatvelė“, - palygino moteris.
Jos teigimu, buvo kreiptasi ir į patį minėtą Jonavos rajono merą, tačiau šis įvardijęs svarbesnius darbus - labiau rūpi Šveicarijos aplinkkelis. „Bet ten juk valstybinės reikšmės kelias - kitos lėšos. O mūsų žvyrkelis - vietinės reikšmės. Savivaldybė vis nukreipdavo į Šveicarijos seniūną, seniūnaičius. Neva jie balsuoja, priima sprendimą, kokius kelius reikia asfaltuoti.
Bet juk seniūnaičiai balsuoja taip, kaip seniūnas liepia, o šis liepia taip, kaip meras sako. Užburtas ratas. Beje, atrenkant kelius, kuriuos reikia asfaltuoti, atsižvelgiama į nuolatinių gyventojų prie jų skaičių. Pas mus jų, Registrų centro duomenimis, - 224, tad turi svarstyti. Didesnioji dalis - 126, gyvena prie žvyrkelio. O į sodininkus iš viso niekas nekreipia dėmesio, matyt, savo sklypus malūnsparniu jie pasiekia - nesinaudoja žvyrkeliu“, - ironizavo A.Vizgirdienė, vis dar besitikinti, kad visuomenės balsas bus išgirstas.
15min žurnalistei nuvykus į vietą, per Bartonių kaimą, nepaisydamos kelio ženklo, išties zujo sunkiasvorės mašinos, tiesa, kitoje gyvenvietės pusėje, priešingoje Zatyšių karjerui, eksploatuojamas dar vienas karjeras. Prie žvyrkelių gyvenančiųjų tvoros ir sodai skendo dulkėse.
„Matote, žmogus parduoda savo sodo sklypą jau kiek laiko, niekaip negali parduoti per tas dulkes, - į vieno iš kaimynų namus parodė A.Vizgirdienė. - Mano dukros vaikai dėl astmos turi bėdų, tad ir labai sunku.“
Susisiekimo ministerija patvirtino, kad problema yra žinoma, tačiau dėl jos sprendimo nurodė kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, nes Senasis Kauno kelias yra vietinės reikšmės kelias, kurį tvarko ir prižiūri savivaldybė.
„Būtent savivaldybė turėtų pasirūpinti tiek šio kelio asfaltavimu, tiek jo istorinės vertės įprasminimu. Šių metų balandžio mėnesį Susisiekimo ministerija kvietė šalies savivaldybes pasinaudoti galimybe gauti lėšų iš 150 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė skyrė valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taisyti ir rekonstruoti, įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.
Atkreipiame dėmesį, kad Jonavos rajono savivaldybė nesikreipė į Susisiekimo ministeriją dėl lėšų minėtam keliui asfaltuoti“, - rašoma Susisiekimo ministerijos atsakyme į užklausą.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) nurodė, kad pravažiavimo per Zatyšių telkinio II sklypą į kolektyvinius sodus klausimai buvo nagrinėti 2016-2017 metais. Tarnyba neturi duomenų, ar buvo atliekami praktiniai suinteresuotų institucijų veiksmai, siekiant suderinti išteklių naudotojo ir gyventojų interesus.
LGT nuomone, gyventojų keliama problema nėra tiesiogiai susieta su žemės gelmių išteklių gavyba, kadangi išteklių naudotojas vykdo veiklą, turėdamas galiojantį leidimą ir nustatyta tvarka parengtą išteklių naudojimo projektą. Pažymėtina, kad projekte nėra numatyti kelio atstatymo sprendiniai, tačiau tai neužkerta galimybės institucijų sutarimu spręsti problemą.
Aplinkos ministerija (AM) pabrėžė, kad AM nėra atsakinga už kelių išasfaltavimą, sunkiasvorių mašinų eismo reguliavimą miesteliuose, ministerijai taip pat nėra žinoma apie jokius duotus pažadus. Ministerija buvo sulaukusi Bartonių kaimo gyventojų kreipimosi dėl šios problemos 2016 ir 2017 metais.
Šveicarijos seniūnas informavo persiuntęs užklausą Jonavos rajono savivaldybei. Anot Jonavos rajono savivaldybės atstovo Evaldo Utyros, seniūnijai kasmet skiriama apie 80 tūkst. eurų kelių priežiūrai. Jei visos lėšos būtų skirtos 1,3 km ilgio žvyrkelio ruožui asfaltuoti, tai užtruktų mažiausiai trejus metus, ignoruojant visus kitus seniūnijos kelius.
Jis paaiškino, kad žvyrkelių asfaltavimo darbų eiliškumą lemia kelių ilgis ir jais besinaudojančių gyventojų skaičius. Bartonių kaimo gatvėse, kurių ribojasi su žvyrkeliu, savo gyvenamąją vietą deklaravę tik 82 gyventojai, tad vienas svarbiausių kriterijų prarandamas.
Jonavos rajono savivaldybė neturi informacijos apie Senojo Kauno kelio istorinę vertę. „Jonavos rajono savivaldybei yra suprantami gyventojų nuogąstavimai, esame už socialiai atsakingą verslą. Jei gyventojai sako, kad UAB „Zatyšių karjeras“ jiems yra ką nors pažadėjusi, tikime, kad įmonė savo pažadus tesės.
Šveicarijos seniūnija yra sulaukusi gyventojų nepasitenkinimo dėl sunkiasvorių transporto priemonių, važiuojančių per Bartonių kaimą. Seniūnijos iniciatyva tam tikrose vietose buvo įrengti eismą ribojantys kelio ženklai. Jei šių kelio ženklų yra nesilaikoma, vertėtų informuoti Kelių policiją“, - rašoma Jonavos rajono savivaldybės atsakyme.
Viešojo transporto paslaugas Jonavos rajone teikia UAB „Jonavos autobusai“. Įmonė turi savo maršrutų planavimo metodiką, todėl dėl konkretaus maršruto atnaujinimo galimybių ar panaikinto autobusų sustojimų reikėtų teirautis būtent šios bendrovės.
Bartonių kaimo gyventojų minima problema yra aktuali ir žinoma jau daugiau kaip 10 metų. Dar 2010 metais Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, visuomenei būtinų vietinio susisiekimo maršrutų sąrašą papildė maršrutas „Jonava-Kaunas (užsukant į Bartonių kaimą)“. Šiuo maršrutu keleiviai buvo vežami po 2 kartus per dieną visomis savaitės dienomis.
Šiuolaikinės statybų bendrovės valdymas – kas svarbiausia
Vis dėlto, dėl neaiškių priežasčių, šis maršrutas buvo panaikintas, paliekant gyventojus be tiesioginio susisiekimo su Kaunu ir priverčiant juos ilgus kilometrus eiti pėsčiomis, rizikuojant.
