Gydytojai apžiūros metu dažnai prašo parodyti liežuvį. Pasirodo, jis gali padėti nustatyti, kuo žmogus serga. Apžvelkime pagrindinius liežuvio išvaizdos ypatumus ir sužinokime, kokius negalavimus tai gali signalizuoti.
Trumpas liežuvio pasaitėlis: priežastys ir pasekmės
Pasaitėlis - liežuvį su burnos dugnu jungiantis į plėvę panašus darinys. Pasaitėlius turi ne tik liežuvis, bet ir abi lūpos. Įprastai pasaitėlis prasideda ties liežuvio viduriu - taip liežuvis gali laisvai judėti, jį paprasta iškišti.
Trumpas pasaitėlis - įgimta patologija. Trumpą liežuvio pasaitėlį vidutiniškai turi 1 iš 20 naujagimių. Taip pat nustatyta, kad berniukams ši patologija pasitaiko 2,5 karto dažniau nei mergaitėms. Šios patologijos susiformavimo priežastys nėra aiškios, tačiau bene dažniausiai medikai mini paveldimumą.
Liežuvis padeda ištraukti pieną iš krūties ir stumti per burną gerklės link. Dėl „prisegto“ liežuvio sutrikdomas normalus čiulpimas, rijimas: burnoje lieka nepakankamai vietos ir kūdikis gali apžioti tik dalį krūties, dažniausiai - spenelį. Negalėdamas žįsti, kūdikis siurbia, kanda dantenomis, todėl ilgainiui „nugraužia“ spenelius.
Mūsų vaikas gime irgi su labai prisektu liežuviu, kurį pakirpome 1 mėn ir 2 sav. bet ir tai jau buvo per vėlu, nes kad ir atkirpome vis viena nebemokėjo žįsti. O ciulptuka godžiai čiulpia, nes nuolat yra alkanas ir dėlto rėkia. Mums taip buvo. Dėl prisegto liežuvio jis pajėgia ištraukti tik liesą pienuką, o riebesnio taip ir neparagauja.
Labai prisegtas liežuvis gali sukelti ir kitų problemų. Pavyzdžiui, vienai mamai jos vaikui buvo prisegtas visas liežuvėlis, nei kiek iškišti negalėjo, todėl jis springo, kai buvo maitinamas. Pakirpus jam buvo 1 mėn.
Trumpą liežuvio pasaitėlį turintys vaikai kalba neaiškiai, jų nesupranta aplinkiniai, nors pačiai kalbos raidai tai didelės įtakos neturi. Paaugusiems vaikams, turintiems trumpą pasaitėlį, sudėtinga tarti garsus č, d, l, n, r, š, t ir ž (kartais kyla sunkumų tariant s ir z raides, dvigarsius dz, dž).
Liežuvio pasaitėlio korekcija
Frenotomija - pasaitėlio įkirpimas. Įprastai ji atliekama kūdikiams. Prieš procedūrą gali būti taikomas nuskausminimas specialiu geliu, tačiau daugeliu atvejų nuskausminimo neprireikia. Pasaitėlyje beveik nėra kraujagyslių, todėl kraujo pasirodo retai. Pasaitėlis įkerpamas žirklėmis suapvalintais galiukais ir paliekamas nesiuvant. Po procedūros kūdikis gali maitintis įprastai, nereikia laikytis specialaus režimo. Gijimas trunka iki 2 sav.
Frenektomija - pasaitėlio pašalinimas (visiškas iškirpimas). Tai sudėtingesnė operacija, kurios metu pasaitėlis visiškai pašalinamas. Ji tinka ir tais atvejais, kai pasaitėlis storas. Operuoti galima taikant ir vietinę, ir bendrąją nejautrą. Pasaitėlio ilgį galima koreguoti lazeriu. Įprastai procedūra atliekama 5 m.
Medikų nuomonės dėl tinkamiausio amžiaus atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką - skirtingos. Pasaitėlis dar gali formuotis ir apytiksliai 2-3 m. po gimimo - būtent dėl to, jei trumpas pasaitėlis netrukdo kūdikiui žįsti, medikai rekomenduoja palaukti ir tik tada vertinti situaciją. Logopedai pataria plastiką atlikti 3-5 m. vaikams, nes tuo metu vaikas natūraliai baigia švepluoti - galima adekvačiai įvertinti, kiek įtakos tarčiai daro trumpas pasaitėlis.
Liežuvio pasaka - mankšta
Kitos liežuvio išvaizdos ypatybės ir jų reikšmė
Be trumpo pasaitėlio, liežuvio išvaizda gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas:
- Baltos apnašos: būdingos sergant angina, o esančios paskutiniame liežuvio trečdalyje rodo užkietėjusius vidurius. Dvylikapirštės žarnos bėdas atspindi balto atspalvio apnašos viduriniame liežuvio trečdalyje.
- Juosvos apnašos: rodo grėsmingą virškinimo sistemos sutrikimą (ypač tulžies pūslės ir kasos), sutrikusį kraujo pH. Juosvos liežuvio apnašos vaikams labai retos, pasitaiko tik paaugliams arba ilgai vartojant kai kurių antibiotikų. Tada vaikui reikia pavartoti gerųjų bakterijų, kad pagerėtų žarnyno veikla.
- Raudona (avietinė) spalva: būdinga sergant sunkia užkrečiamąja liga, sunkiu plaučių ar kitu uždegimu (tada būna ir aukšta kūno temperatūra). Tamsiai raudonos spalvos liežuvis būna sunkiai apsinuodijus ir sutrikus inkstų veiklai, laimė, vaikams taip nutinka labai retai.
- Blyškus liežuvio spalva: gali rodyti ne tik mažakraujystę, bet ir smarkiai išsekusį organizmą, sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Tačiau itin stipri mažakraujystė vaikams paprastai neišsivysto. Blanki apatinės liežuvio pusės spalva gali rodyti, kad kepenys ir tulžies pūslė nesveikos.
- „Geografinis“ liežuvis: tai ne liga, bet praeinanti, dažnai neaiškios kilmės būklė. Liežuvyje atsiranda skirtingų spalvų ir dydžių iškilių, kartais susiliejančių dėmelių su giliomis vagelėmis, dažniau ikimokyklinio amžiaus, alergiškiems vaikams (ypač antrais gyvenimo metais). Didesnis vaikas gali skųstis, kad liežuvį peršti, ypač valgant karštesnio, aštresnio maisto. Nereikia gydyti.
Net ir turėdami trumpą pasaitėlį, kai kurie kūdikiai geba žįsti tinkamai - pasaitėlis būna prisitvirtinęs skirtingose burnos dugno vietose, skiriasi liežuvio ilgis, o taip pat ir krūties anatominės savybės. Dažnai trumpo pasaitėlio problemą padeda spręsti tinkamai paduota krūtis, o kartais be medikų pagalbos kūdikis apskritai negali žįsti ir pasisotinti.
tags: #liezuvio #priaugimas #kudikiui
